Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-497/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
1A-442-497/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01623-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Vladislovas Lenčikas, Vladislovas Lenčikas
Nuteistasis
E. M.

Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-497/2015

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01623-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.; 1.2.14.1.1.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir E. M. paskirta subendrinta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad jis, 2014-10-24 apie 19.20 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į UAB “NORFOS MAŽMENA” parduotuvę “NORFA”, esančią L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, iš alkoholio skyriaus, paėmė 3 butelius “HENNESSY Cognac”, 1 vieneto vertė 129 Lt, bendros 387 Lt vertės, 2 butelius “HENNESSY Cognac VSOP”, 1 vieneto vertė 269 Lt, bendros 538 Lt vertės, susidėjo į maišelį ir išėjo pro kasas nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB “NORFOS MAŽMENA” priklausantį 925 Lt vertės turtą

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apelianto manymu, bausmė per griežta, kadangi dėl padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, todėl prašo įvertinti šias aplinkybes. Apeliantas skunde pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė abstinencijos būsenoje, todėl negalėjo pasipriešinti savo neteisėtiems veiksmams. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad narkomanija yra sunki liga, jis yra ligonis, todėl jo manymu, teismas jam turėtų paskirti gydymą, o ne bausti tokia griežta bausme.

Teismo posėdžiu metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. Nuteistojo E. M. apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, atmestinas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su tokiu nuteistojo argumentu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam E. M. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų bei atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę. Nuteistasis E. M. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.). E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į ką atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. M. ankčiau teistas 13 kartų (b.l. 46-52, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 34-45). Apeliantas, pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę, nei už nusikaltimą nustatomos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik vienerių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. M. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikaltimą bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti.

Apelianto prašymas atsižvelgti į tai, kad narkomanija yra sunki liga, jis yra ligonis, todėl jo manymu, teismas jam turėtų paskirti gydymą, o ne bausti tokia griežta bausme, yra atmestinas. Visų pirma, šios apelianto nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikaltimo darymo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos bausmės. Be to, kaip matyti iš byloje esančios 2014-04-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. jau nuo 17 metų vartoja narkotines medžiagas, buvo gydytas Kaune, bet vėl pradėjo vartoti, 2013 m. lapkričio mėnesį buvo gydomas perdozavęs klonazepamą 3 metus vartojus heroiną (b.l. 104). Juolab, kad 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau gydytis nepradėjo ir vėl padarė analogiškus nusikaltimus. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo baudžiamojo poveikio priemonė - gydymas nuo priklausomybės ligų gali būti paskirta nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 75 str. nuostatas, t.y. kaltinamajam paskirus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus. Tačiau šiuo atveju skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantui yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė – gydymas nuo priklausomybės ligų apelianto atžvilgiu netaikytina.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė abstinencijos būsenoje, todėl negalėjo pasipriešinti savo neteisėtiems veiksmams, negali būti vertinama kaip išimtinė ir neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti dar labiau sumažinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Minėtoje 2014-04-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, t.y. dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. O tai, kad apeliantas savo noru ir iniciatyva vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas nešalina jo pakaltinamumo ir kaltės. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis apsvaigimas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo gali stipriai apsvaigti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja psichotropines ar kitą psichiką veikiančias medžiagas ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Leonarda GurevičienėVladislovas Lenčikas