Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32488-19,

kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėn.;

2) 2008 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2007 lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

3) 2008 m. liepos 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies su 2008 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2008 m. gruodžio 2 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2009 m. rugpjūčio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti 9 mėn. 6 d. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2010 m. gegužės 20 d.;

4) 2013 m. sausio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2013 m. liepos 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

5) 2014 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2019 m. sausio 11 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. liepos 27 d., apie 20 val. 30 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė nukentėjusiąją T. J. G. rankomis už pečių ir ją bloškė ant grindų, o nukentėjusiajai nugriuvus ir iš rankos iškritus piniginei, jis pagrobė joje buvusį svetimą, T. J. G. priklausantį turtą – pinigus sumoje 100 eurų. Taip tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai T. J. G. priklausantį turtą 100 eurų.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad M. G. yra jo pažįstamas, kuris gyvena kartu su savo močiute. 2019 m. liepos 27 d. vakare, jis kartu su M. G., atėjo pas jį į svečius. Nepamena ar su jais buvo kartu vaikinas vardu T. Į butą juos įleido M. G. močiutė. M. G. prašė močiutės pinigų, ji jam jų nedavė, jie susibarė. Konflikto metu močiutė ėjo koridoriumi iš kambario rankoje laikydama piniginę. Jis būdamas koridoriuje, pamatęs pas nukentėjusiąją rankoje piniginę sumanė ją pagrobti, todėl rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugriuvusi ant grindų iš rankų paleido piniginę. Jis apžiūrėjęs piniginę iš jos pagrobė pinigus ir pasišalino iš buto. Kokią tikslią sumą pinigų pagrobė, nepamena, bet sutinka, kad galėjo būti 100 eurų, nes buvo kelios kupiūros. Jokio susitarimo įvykdyti šią nusikalstamą veiką su M. G. nebuvo, tai kilo jam spontaniškai. Pinigus jis išleido savo reikmėms. Gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų (b. l. 91-94, 104-107).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę be jos visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. J. G. parodė, kad M. G. yra jos anūkas, kuris gyvena kartu su ja. 2019 m. liepos 27 d. apie 20.30 val. namo sugrįžo M. G. su T. ir vėliau sužinojo, kad su A. K. Bute T. neužtruko, išėjo. M. G. paprašė jos 6 eurų, ji jų nedavė. Tuo metu ji buvo koridoriuje, rankoje laikydama telefoną, raktus ir piniginę. M. G. tuo metu buvo virtuvėje, o A. K. koridoriuje. A. K. staiga sugriebė rankomis ją už pečių ir pargriovė ant grindų dėl ko jai iš rankų iškrito piniginė. A. K. pakėlęs piniginę ir ją apžiūrėjęs pasakė – „oho yra pinigų“, o ji bijodama A. K. išbėgo iš buto. Apie įvykį buvo informuota policija. Įvykio metu patyrė 100 eurų turtinę žalą (b. l. 33-36, 40-43, 46-49).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena pas močiutę T. J. G.. 2019 m. liepos 27 d. apie 20.00 val. kartu su močiute buvo namuose. Tuo metu jam buvo lūžusi koja, jis judėdavo, tačiau nedaug. Vakare pas jį atėjo A. K.. A. K. prašė jo pinigų, jis neturėjo, todėl paprašė pinigų savo močiutės, bet ji jam nedavė. Jis pamatė, kaip A. K. išeidamas iš buto sugriebė rankomis močiutę, pargriovė ją ant grindų ir po to iškraustęs močiutės piniginę pabėgo iš buto. Viskas įvyko labai greitai, jis nespėjo iškviesti pagalbos, nes neturėjo telefono ir negalėjo jai padėti, nes buvo neblaivus, be to sunkiai judėjo dėl lūžusios kojos. Apie įvykį nelabai ką pamena, nes po šio įvykio gydėsi Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje. Tvirtina, kad susitarimo su A. K. įvykdyti nusikalstamą veiką nebuvo (b. l. 55-58, 61-64).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad gyvena daugiabutyje, pirmame aukšte. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakaro metu, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.00 val., išgirdo beldimą į duris. Atidariusi duris pamatė susijaudinusią kaimynę, kuri paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji surinkusi bendrąjį pagalbos numerį telefoną padavė kaimynei. Iš jos pokalbio sužinojo, kad atėjęs anūko draugas ją pastūmė ir atėmė iš jos piniginę. Po pokalbio jį kaimynę palydėjo iki jos buto. Pamena, kad į butą kaimynę įleido jos anūkas. Ar vėliau kaimynė dar buvo išėjusi iš savo buto po to kai ją įleido anūkas pasakyti negali, nes atvykę policijos pareigūnai pas ją neužėjo (b. l. 69-71).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad M. G. gyvena su savo močiute ir yra jo kaimynai. 2019 m. liepos 27 d. vakaro metu pas jį atėjusi M. G. močiutė skundėsi jo elgesiu, todėl jis nuėjo pas M. G. Atėjęs į butą pamatė išmėtytus daiktus, apsiverkusi M. G. Jis negalėjo niekuo padėti, todėl M. G. močiutei liepė kviesti policiją. Močiutė kalbėjo, kad kažkas atėmė jos pinigus. Jam žinoma, kad po šio įvykio M. G. buvo išvežtas gydytis. A. K. nepažįsta. Apie M. G. močiutės apiplėšimą nieko nežino ir paaiškinti nieko negali (b. l. 78-80).

2019 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji T. J. G. iš jai parodytų atpažinti pagal nuotrauką asmenų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, tai A. K., kaip asmenį kuris 2019 m. liepos 27 d. ją pastūmė ir iš iškritusios jos piniginės pagrobė 100 eurų (b. l. 50-52).

2019 m. rugsėjo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas M. G. iš jam parodyti atpažinti pagal nuotrauką asmenų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, tai A. K., kaip jam pažįstamą vaikiną pravarde (duomenys neskelbtini). Kuris pastūmęs jo močiutę iš jos piniginės pagrobė pinigus (b. l. 65-66).

2019 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 24-31).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. liepos 27 d., apie 20 val. 30 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė nukentėjusiąją T. J. G. rankomis už pečių ir ją bloškė ant grindų, o nukentėjusiajai nugriuvus ir iš rankos iškritus piniginei, jis pagrobė joje buvusį svetimą, T. J. G. priklausantį turtą – 100 eurų. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 154-156).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis A. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jis praeityje ne kartą teistas dėl turtinio pobūdžio nusikaltimų, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 118-127, 129-16). Administracine tvarka baustas (b. l. 137-146), nedirbantis (b. l. 147), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 148), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2002 m. balandžio 10,11 dienomis, diagnozė – elgesio sutrikimas, 2019 m. rugpjūčio 2 d. suformuota diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, vėliau nesilankė (b. l. 151).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti kartu su bylos medžiaga.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Išaiškinti, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. K. ne vėliau kaip per 7 dienas įstaigos darbo metu privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus bausmės atlikimui (dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.