Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, neteistos, administracine tvarka baustos, gyv. (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015-12-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-47248042-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – LR ATPK) 188²⁰ str.. Protokole nurodyta, kad 2015-12-20 3.38 val. adresu (duomenys neskelbtini), (buto numerio nenurodyta) ji iškvietė policijos pagalbą, žinant, kad nėra pagalbos poreikio, kadangi neapsitvirtino informacija apie tai, kad minėtu adresu konfliktuoja pranešėjos vyras, kur yra mažametis vaikas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. V. kalta neprisipažino ir nurodė, kad policijai buvo skambinta jos telefonu, tačiau ji tuo metu buvo šventėje su vyru sodyboje netoli (duomenys neskelbtini), kur buvo nemažai žmonių, kurie galėjo pasinaudoti jos telefonu, tačiau kas pasinaudojo jos telefonu ji nežino.

Teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad bylos medžiagoje yra esminių trūkumų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra specifinis dokumentas, kurio pagrindu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimamas nutarimas. Byla nagrinėjama tik protokole suformuoto kaltinimo, kuris turi būti konkretus ir detalus, ribose. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti užfiksuoti ir pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui suformuluotas kaltinimas pažeidimo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, jis turi surašytas tiksliai ir išsamiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aiškiai identifikuota vienas iš privalomų tokio dokumento elementų – administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, ir nors minėtame 2015-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių duomenų teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šios aplinkybės, kadangi S. V. nurodė, kad ji tuo metu šventė visai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė turi būti aiškiai nustatyta, panaikinant esamus prieštaravimus. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti užfiksuoti ir pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suformuluotas kaltinimas pažeidimo padarymu. Pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi surinkti visus įrodymus, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad padarytas inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas. Bylos teisingam išsprendimui įrodymai turi būti surinkti, užfiksuoti, ištirti ir įvertinti įstatymo nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tačiau minėtame 2015-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokole apskritai nėra užfiksuoti pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu S. V. suformuluotas kaltinimas padarius pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju paminėti protokolo trūkumai yra esminiai, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo procesas yra negalimas.

Taip pat teismas pažymi, kad LR ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. LR ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. LR ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Išnagrinėjus byloje pateiktus duomenis, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimą, parodymus teismo posėdžio metu, nėra objektyvių patikimų duomenų, kurių pagrindu kategoriškai būtų galima daryti išvadą, kad S. V. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, prašydama pagalbos, nors nėra jokio pagalbos poreikio.

Teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje kaip pagrindiniai įrodymai yra pateikiami policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 7-8) apie tai, kad jie atliko namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal gautą melagingą skambutį apie kilusį konfliktą, tačiau nenustatę, nei konkretaus buto, iš kurio galėjo būti skambinta spec. tarnyboms, nei asmenų, kurie galėjo tai padaryti, taip pat byloje yra pačios S. V. rašytinis paaiškinimas (b.l. 9), kuriuo ji nesutinka su pažeidimu, nors ir sutinka su tuo, kad melagingas skambutis buvo atliktas iš jos telefono. Tačiau šių įrodymų ne tik nepakanka nustatyti S. V. kaltės, padarius šioje byloje inkriminuojamą jai administracinė teisės pažeidimą, bet ir šie įrodymai nėra pakankami išsamūs. Teismas pažymi, kad administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyti visi būtini šio teisės pažeidimo sudėties požymiai, be to nesiėmė priemonių, siekiant pašalinti byloje esančius neaiškumas dėl S. V. nurodytų aplinkybių, t.y. ar iš tiesų jos telefonu buvo skambinta iš sodybos netoli (duomenys neskelbtini), ar pranešėjas buvo būtent minėtas asmuo, o ne kitas tuo metu sodyboje šventęs su ja asmuo, kaip nurodyta S. V. parodymuose. Teismui ne tik, kad nėra pateikta bylai reikšmingo telefono skambučio įrašo, bet ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tyrėjai būtų ėmęsi priemonių, siekiant nustatyti pažeidėją, atliekant specialisto tyrimą dėl tokiame įraše esančio balso identifikavimo ir priskyrimo būtent S. V., ar siekta identifikuoti asmenis, dalyvavusius S. V. nurodytame šventime, ir juos apklausti, siekiant nustatyti šio pažeidimo kaltininką.

Taigi, neparengus tinkamai bylos, teismas neturi galimybės patikrinti pareikštą kaltinimą, kadangi byloje yra objektyvus poreikis atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekiant išspręsti byloje kylančias abejones ir surinkti visus būtinus įrodymus, pagrindžiančius galimą S. V. kaltę. Visa tai neleidžia nustatyti pažeidimo esmės, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Teismas mano, kad pats aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Grąžinti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriui administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2015-12-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-47248042-15, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.