Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) specialistas 2012-02-24 surašė M. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. už tai, kad jis 2011-08-17, 18.30 val., Kaune, Panerių g., gabeno 14 automobilinių navigacijų be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kurių vertė 7000 Lt.

Skunde nurodama, jog nagrinėjant bylą teisme apeliantas pripažino, jog neteisėtai gabeno prekes, tačiau nurodė, jog jų vertė neviršija 30 MGL dydžio sumos. ATPK 163¹¹ straipsnyje nurodyta, jog prekių (krovinio) vertė yra nustatoma Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Apylinkės teismas neteisėtai gabentas prekes nepagrįstai įvertino vadovaudamasis nutraukto ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis. Tyrimo metu Institucija kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašant nustatyti 11 navigacinių sistemų su VW logotipu ir 1 navigacinės sistemos su „Audi“ logotipu rinkos vertę 2011 m. rugpjūčio 17 d. Prašyme buvo nurodyti minėtų įrenginių numeriai ir spėjamos pagaminimo datos. Patys įrenginiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti nebuvo, buvo nurodytos tik jų nuotraukos. Atsakyme į šį prašymą tyrimui buvo nurodytos naujų, nenaudotų minėtų automobilinių navigacinių sistemų kainos (b.l. 13-14). Kadangi patiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams nekilo abejonių, jog minėti įrenginiai yra naudoti, papildomai su tuo pačiu prašymu buvo kreiptasi ir į AB „(duomenys neskelbtini)“, iš kur buvo gautas atsakymas, kad nurodytų naudotų navigacinių sistemų, pagamintų nuo 2009 m. iki 2011 m., vieneto kaina yra apie 500 litų. (b.l. 15-16). Pastaroji įmonė, nors jai poėmio metu paimtos navigacinės sistemos ir nebuvo pateiktos, aptariamas prekes įvertino tik apytikriai, tačiau teismas jų bendrą vertę vis tiek laikė lygia 7000 Lt suma. Įvertinus tai, skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo apelianto padarytus veiksmus pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį, nes tyrimo metu jis buvo nurodęs, jog minėtas automobilines navigacijas pirko tikslu suremontuoti ir parduoti, kadangi jos buvo naudotos, su įvairiais gedimais ir be atitinkamo, nemažų investicijų reikalaujančio remonto, naudoti netinkamos. Būtent dėl techninės būklės minėtos automobilinės navigacijos buvo mažavertės, o apeliantas tyrimo metu buvo nurodęs, jog dvi iš jų jis įsigijo už 150 Lt, o už likusias sumokėjo po 100 Lt. Be to, individualizuodamas nuobaudą, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį ir situaciją šeimoje. Tinkamai neįsigilinęs į tai, kad pažeidėjas vienas šeimoje gauna nedidelį atlyginimą, augina ir išlaiko dvi mažametes dukras ir prisideda prie neįgalaus tėvo pragyvenimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ATPK 30¹ straipsniu, skirti mažesnę baudą nei numato įstatymas, arba net iš viso neskirti piniginės baudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis). Iš esmės ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra, tačiau apeliaciniu skundu yra keliamas veikos perkvalifikavimo iš ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies į 163¹¹ straipsnio 1 dalį klausimas, ginčijant neteisėtai gabentų prekių vertę. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jie yra nepagrįsti ir vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė taktika.

Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių procesinių teisės normų reikalavimų pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė ir tinkamai kvalifikavo M. Š. padarytą veiką pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį.

M. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už prekių, kurių vertė yra nuo trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kaip minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas pats pažeidimo faktas, t.y. prekės buvo gabenamos be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, tačiau ginčijama jų vertė. Apeliantas nurodo, kad jo gabentos sugedusios prekės buvo mažavertės, jų vertė nustatyta tik apytikriai, iš tiesų jis už dvi iš jų mokėjęs 150 Lt, o už likusias - po 100 Lt. Jo nuomone, šiuos argumentus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (jo parodymai), kurie nėra paneigti kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.

Apeliacinio skundo teiginį dėl neteisingos vertės nurodymo apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu. ATPK 163¹¹ straipsnio Pastaboje yra nurodyta, kad „Prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka“. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prekių muitinės vertės nustatymą. Taisyklių 22.1 punkte nurodoma, kad Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis, jeigu atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas (pvz., nėra pirkimo-pardavimo) <...>. Nagrinėjamu atveju pažeidimo užfiksavimo metu prekės nebuvo importuojamos, apeliantas nurodė, kad gabenamas prekes jis įgijo Kauno automobilių turguje, taip pat nebuvo pateikti sandorio vertę patvirtinantys dokumentai, todėl Muitinės pareigūnai šios vertės nebūtų galėję objektyviai nustatyti. Tokiu atveju, vadovaujantis Europos Bendrijų muitinės kodekso 30 ir 31 straipsniais, prekių vertė turėtų būti nustatoma pagal tapačių ar panašių prekių kainas, gamybos vertę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nustatinėdamas tapačių ar panašių prekių vertę, apylinkės teismas būtent taip ir pasielgė, t.y. analizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymus į užklausimus ir vadovavosi mažesne tapačių ir panašių prekių nešališkai nustatyta preliminaria verte. Dėl to, sprendžiant dėl prekių vertės ir apelianto neginčijamų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pirminiame paaiškinime Institucijos viršininkui pats M. Š. buvo nurodęs, jog gabeno 7 naujas navigacines sistemas su VW logotipu, 1 navigacinę sistemą su „Audi“ logotipu ir 6 naudotas navigacines sistemas su VW logotipu (b.l. 17). Šiuos įrodymus, atsižvelgiant į jų surinkimo laiką, sugretinus su kitais apelianto paaiškinimais apie neteisėtai gabentų prekių vertę, aukštesnis teismas vertina kaip logišką, tačiau nepagrįstą, skundo autoriaus siekį išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės. Nors apeliacinės instancijos teismui ir kilo abejonių dėl procesinių neteisėtai gabentų prekių vertės nustatymo aplinkybių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jas muitinės pareigūnai būtų vertinę analogišku būdu, kaip buvo padaryta šioje administracinėje byloje, konstatuotina, jog jų vertė buvo nustatyta teisėtai.

Apeliaciniu skundu M. Š. taip pat prašo neskirti jam piniginės nuobaudos, t.y. individualizuojant bausmę, taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį ir situaciją šeimoje, t.y. į tai, kad pažeidėjas vienas šeimoje gauna nedidelį atlyginimą, augina ir išlaiko dvi mažametes dukras ir materialiai padeda neįgaliam tėvui. Nesutikdamas ir su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Visų pirma, apelianto nurodomos aplinkybės (nedidelis darbo užmokestis) pakankamai nepagrindžia aplinkybės, jog jis negali sumokėti sankcijos ribose paskirtos baudos (apeliantas gali turėti santaupų, turtinių teisių, vertybinių popierių, turto iš kurių gali tiesiogiai arba netiesiogiai turėti ir gauti pajamų pragyvenimui). Antra, skunde nurodomos kitos aplinkybės (šeimos narių ir garbingo amžiaus pasiligojusio tėvo išlaikymas), savaime irgi nesudaro viseto faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. suteikia teisę administracine nuobauda nubaustam asmeniui ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo dienos kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą, dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 313 str. 5 d. numatyta, jog asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Kitų ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta nuobauda, pareiškėjas skunde nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir administracinio teisės pažeidimų byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (LR ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, nutarime neatsispindi apelianto paaiškinimai ir prašymai, šių prašymų svarstymo rezultatai, tame tarpe ir prašymai prijungti dokumentus, tačiau tai nėra pagrindas skundžiamą nutarimą naikinti. ATPK 216 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), 2012 03 19 apylinkės teismo nutarime pažymėta, kad bylą nagrinėjo teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, todėl teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas (ATPK 285 str.). Nutarime aptarta apelianto pozicija nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo atžvilgiu, įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas nutarimą, iš nutarimo teksto matyti, jog liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausiami, todėl ta aplinkybė, kad nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, nesudaro pagrindo pripažinti apylinkės teismo priimto nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu. Be to, iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad jie išduoti ar jų kopijos patvirtintos jau po teismo nutarimo priėmimo, todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismui nebuvo pateikta prašymų, todėl nėra ir šių prašymų svarstymo rezultatų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, patikrino ir prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus, juos įvertino bei sprendė, kad šių dokumentų duomenys nėra pakankami skirti apeliantui švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.