Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant skundą padavusios nepilnametės pareiškėjos L. S. atstovui adv. Giedriui Bučinskui, suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atstovo pagal pavedimą adv. Giedriaus Bučinsko skundą dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos priimto nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimas paremtas vienintele aplinkybe, jog tariamai L. S. pati kreipėsi į žurnalo „Panelė“ redakciją ir tokiu būdu išreiškusi sutikimą, ir dėl interviu davimo ir dėl fotografavimo ir dėl kitos privačios informacijos skleidimo.

Nors Institucija yra nepilnamečių interesus ginanti įstaiga, tačiau priimdama Nutarimą šiuos interesus ignoravo bei nesirėmė teisės aktais reglamentuojančiais žurnalistų santykius su nepilnamečiais, o vadovavosi išskirtinai žurnalistų O. G., A. K., UAB „E. L.“ generalinio direktoriaus paaiškinimais, kurie siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., imperatyviai teigiama, jog draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., draudžia filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 8 p., įpareigoja žurnalistą prieš imant interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą.

Nutarimo teiginiai, jog žurnalistai O. G., A. K., UAB „E. L.“ generalinis direktorius, gavo E. S. sutikimus dėl jos nepilnametės dukros garso ar vaizdo įrašymo jos gyvenamojoje patalpoje, ar jos nepilnametės dukros fotografavimo ar interviu gavimo, pagrįsti Institucijos prielaidomis bei asmenų trauktinų administracinėn atsakomybėn melagingais paaiškinimais, kuriais siekiama išvengti atsakomybės. Institucija niekada nereikalavo iš E. S. paaiškinimų dėl visų šių aplinkybių, ir E. S. niekada nebuvo davusi jokių sutikimų (ar pritarimų), tokiems žurnalistų veiksmams ir nežinojo apie jokius ketinamus spausdinti straipsnius. Aplinkybę, jog jokie sutikimai nebuvo gauti patvirtina ir tai, jog po 2013 metų žurnale „Panelė“ Nr. 3 (Kovas), 074 psl., išspausdinto straipsnio „Uogytė iš grybų krašto Esu verta geresnio miesto! L. S. (17 m.), moksleivė iš Varėnos nori gyventi didmiestyje“ pasirodymo, buvo nedelsiant, t.y. 2013-03-15, reaguojama prašant UAB „E. L.“ generalinio direktoriaus bei žurnalo „Panelė“ redakcijos pateikti minėtus sutikimus, interviu įrašą ir pan., tačiau joks atsakymas nebuvo teikiamas, nors pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, tokią informaciją privalėjo pateikti. Todėl Institucijos Nutarimo motyvas, jog E. S. buvo informuota, žinojo apie dukros interviu, tam neprieštaravo ir t.t., yra visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais, t.y. Institucija netgi nėra gavusi E. S. paaiškinimų, o reiškia tyrimą atlikusi nevisapusiškai ir neobjektyviai. Darytina išvada, jog nepilnametė L. S. buvo fotografuojama, buvo imama interviu, taip pat buvo viešinama privati informacija neturint jos motinos sutikimo (leidimo), tokiu būdu pažeidžiant nepilnamečio interesus.

2013-04-08 motyvuotame prašyme pakankamai išsamiai nurodomi O. G., A. K., UAB „E. L.“, galimai padaryti vaiko teisių pažeidimai (pažeidimo požymiai), susiję su 2013 metų žurnale „Panelė“ Nr. 3 (Kovas), 074 psl., išspausdintu straipsniu „Uogytė iš grybų krašto Esu verta geresnio miesto! L. S. (17 m.), moksleivė iš Varėnos nori gyventi didmiestyje“, nurodant kokie teisės aktai saugantys vaiko teises, buvo pažeisti, todėl mano, jog jų veiksmuose yra ATPK 181³ straipsnio 1 d., numatyto pažeidimo požymių ir jiems turi būti surašytas ATP protokolas.

Nutarime atsisakyti surašyti protokolą Varėnos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. B. nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d. žumalo „Panelė“ redaktorius O. G. bei fotografas A. K. lankėsi nepilnametės L. S. motinos E. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo imtas interviu iš L. S., mergaitė buvo fotografuojama. 2013 m. kovo mėnesio žurnale „Panelė“ Nr. 3 buvo išspaudinta L. S. fotonuotrauka ir straipsnis pavadinimu ,,Uogytė iš grybų krašto. Esu verta geresnio miesto! L. S. (17 m.), moksleivė iš Varėnos nori gyventi didmiestyje“.

ATPK 181³ straipsnis yra blanketinė norma, kurio dispozicija įpareigoja teisinio santykio dalyviams žinių apie teises ir pareigas konkretinimo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijoje, konkrečiu atveju, galimi vaiko teisių pažeidimai vertintini LR CK 2.22-2.23 str., 2006 m. liepos 11 d. LR Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-752 13 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 41 str. 2 d. 8 p. aspektu. Minėtos teisės normos nustato, kad prieš imant interviu iš L. S., turėjo būti gauti L. S. ir nors vieno jos tėvų sutikimas fotografuoti, imti interviu ir kt. sutikimai.

UAB “E. L.a” direktorė A. I. paaiškinime teigia, kad nebuvo pažeistos jokios LR įstatymų normos nei interviu su L. S. pasirengimo, nei paties interviu, nei pateikiant interviu metu surinktą medžiagą bei iliustruojančią fotografiją žurnale “Panelė”. L. S. sutikimas dėl interviu, fotografavimo ir straipsnio bei nuotraukos publikavo buvo gautas. Sutikimas buvo išreikštas žodžiu ir konkliudentinių veiksmų forma, ką demonstruoja šios aplinkybės ir pridedami įrodymai:

2012 m. pati mergina kreipėsi į žurnalo “Panelė” redakciją elektroniniu paštu “Sveiki, noreciau patekti ant zurnalo virselio, arba galeciau jums papasakoti straipsniui tai kas aktualu, apie siuolaikiny jaunimo gyvenima mazama miestelyja (Varenoje) kaip sunku, gyventi mazame miestelyje, kai bijai save atskleisti, ar turi but tokia kaip visi ir kiek sunkumų patirti turi kovoti ir isgyventi jeigu issiskiri kazkuo nuo kitu ... manau galbut butu idomu pasiskaityti zmonems, galeciau pati pabandyt parasyti :)siunciu savo pora foto :)”;

kai 2013 m. žurnale “Panelė” buvo pradėta ruošti tema “Esu verta geresnio”, kuriai tiko L. S. istorija, su mergina buvo susisiekta telefonu ir elektroniniu paštu, suderintas atvykimo į Varėną laikas ir kitos aplinkybės. L. S. davė interviu, pati pasiūlė vietą fotografuotis, vėliau el. paštu domėjosi, kada pasirodys straipsnis apie ją ir jos nuotraukos;

straipsnį rengę žurnalistai nurodė, kad su mergaitės motina E. S. buvo bendrauta telefonu ir motina patvirtinusi, kad žino apie dukros interviu žumalui “Panelė”, bet dėl užimtumo jame nedalyvausianti, paraginusi vaišintis namuose esančiais saldainiais, kuriuos specialiai pirkę žurnalistų vizitui. Pažymėtina, kad E. S. 2013-04-02 apsilankymo VTAS metu, ji minėjo, kad žumalistai atskiro jos sutikimo neprašę, tačiau ji žinojusi apie žurnalistų vizitą ir dukros duodamą interviu, tam neprieštaravusi;

visa straipsnyje publikuota informacija buvo gauta išimtinai iš L. S., jos pačios iniciatyva, esant aukščiau nurodytiems jos ir jos motinos sutikimams. Interviu metu nebuvo filmuojama. Su L. S. bendravęs žumalistas O. G. nurodė, kad dėl didelės darbų apimties neatsimena, ar pokalbis su mergina buvo įrašytas į diktofoną, tačiau patvirtino, kad pokalbis buvo konspektuojamas;

publikuojamas paruoštas straipsnis nebuvo pateiktas L. S. susipažinti, nes to daryti neįpareigoja galiojantys teisės aktai. L. S. ir jos motina turėjo teisę prašyti susipažinti su spausdinimui paruošta medžiaga, tačiau niekada to neprašė;

į L. S. ir E. S. namus buvo patekta su dukros ir motinos sutikimu. Dukra savo sutikimą išreiškė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais (kviesdama ir priimdama žurnalistus); motinos sutikimas buvo išreikštas aukščiau minimo telefoninio pokalbio metu;

UAB “E. L.” direktorė A. I. paaiškinime pažymi, kad L. S. ir jos motina nesuabsoliutina teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo slaptumo. L. S. socialinio tinklo Facebook paskyroje yra eilė įvairaus turinio merginos nuotraukų. L. S. savo atvaizdą bei informaciją apie privatų gyvenimą viešina interneto svetainėse (lauritasaule@blospot.com, www.manodrabuziai.lt, www.youtube. com), taip pat dukros atvaizdas matomas ir motinos E. S. socialinio tinklo Facebook paskyroje.

Nei LR Civilinis kodeksas, nei LR Visuomenės informavimo įstatymas imperatyviai nenurodo sutikimo formos. Pagal surinktus duomenis matyti, kad prašyme minimi sutikimai buvo gauti žodine arba konkliudentinių veiksmų forma. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad sutikimai gali būti rašytiniai, žodiniai, taip pat gali būti nuspėjami ir iš konkliudentinių veiksmų - pavyzdžiui, asmuo viešai pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims, duoda interviu žurnalistui ir pan. Pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali būti prieinama visuomenei, yra asmens teisė, nes tik pats asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar atskleisti bei kokia apimtimi atskleisti informaciją, kuri sudaro privataus gyvenimo dalį (2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008). L. S. duodama interviu turėjo dalinį veiksnumą, sandorius (sutikimas - vienašalis sandoris) sudaro pati, gavus tėvų sutikimą. Motina buvo informuota, žinojusi dėl dukros interviu, spausdinamo straipsnio, tačiau nei vienu žodžiu neišreiškusi prieštaravimo, nesidomėjusi, neprašiusi susipažinti su spausdinimui paruoštu straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos atstovo skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą.

ATPK 259 str. numato, kad dėl administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas ar kitas kompetentingas subjektas surašo protokolą, kai nustatomos visos su pažeidimo faktu susijusios aplinkybės, surenkami ir užfiksuojami įrodymai ir surinkti duomenys leidžia teisiškai įvertinti veiką. Taigi įgaliotas pareigūnas, tirdamas veiką ir siekdamas nustatyti, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, privalo rinkti ir nustatyta tvarka fiksuoti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadą dėl tokio pažeidimo buvimo ar nebuvimo.

ATPK 256 str. 1,2 d. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Tai reiškia, kad visi asmenys, kuriems yra žinomos aplinkybės dėl atitinkamos veikos padarymo turi būti apklausti, renkant įrodymus ATPK 256 str. nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus , gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010 publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“, Nr. 19, 2010, P. 145–455).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal suteiktą kompetenciją, turėjo nustatyti, ar nebuvo padaryti galimi nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai, ir nustačiusi, kad jų veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, teisiškai tai motyvuodami, remiantis ATPK 250 str. numatytais pagrindais, priimti procesinį sprendimą, asmenų netraukti administracinėn atsakomybėn.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329).

Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija, galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą tiriamu atveju yra ir nepilnamečio vaiko atstovo pareiškimas arba skundas dėl jo nurodomų aplinkybių. Pagrindas – kuo remiantis turi būti keliama administracinės teisės pažeidimo byla, t.y. koks padarytas administracinis teisės pažeidimas, o kai tai nurodoma į specialaus įstatymo ar teisės aktų reguliuojamus santykius – nurodant padarytus įstatymo ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

2013-07-23 Kauno apygardos nutartimi konstatuota, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl pažeidimų, numatytų ir ATPK 181 ³ str.

Skundą padavęs nepilnamečio vaiko atstovas adv.G.Bučinskas prašo įvertinti nurodomo straipsnio rengėjo veiksmus ATPK 181 ³ str. nuostatų galimo pažeidimo aspektu.

Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ( 10 str. 1 d.) numato vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. To paties įstatymo 57 str.1 d. numato fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę, kai neteisėtai trukdoma vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiamos vaiko teises.

Būtinybė suderinti laisvės skleisti informaciją įgyvendinimą su teise į privatumą yra įtvirtinta teisės aktuose : Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 13-14 straipsniuose, 18 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 8 dalies 5 punkte. Privataus gyvenimo samprata ir jo apsaugos turinys nurodomi ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose ( pvz., Civilinio kodekso antroje knygoje, Asmens duomenų apsaugos įstatyme ir t.t.)

Privataus gyvenimo samprata nurodyta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje, kur nurodoma, kad privatus gyvenimas yra asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka,kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos,kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Visuomenės informavimo įstatymo 17 str. 1 d. numato, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimu. Šio straipsnio 2, 3 dalys numato, kad viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, o neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi skunde nurodomos aplinkybės turi būti vertinamos nurodomais aspektais.

Daroma išvada, kad 2013-09-09 nutarimas atsisakyti surašyti protokolą Nr. ATTP-7 nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas, įpareigojant Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar tokios teisenos pradėjimo atsisakymo, pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 4 p., 302² str., teismas

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2013-09-09 Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimą Nr. ATTP-7 dėl atsisakymo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduoti spręsti klausimą iš naujo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.