- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- A18.-1396-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00959-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. Ū.
- Nukentėjusysis
- P. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Dainavos PK
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Ū., jo atstovui advokato padėjėjui V. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. Ū. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2020 m. vasario 14 d., apie 8.34 val. paskambino į tarnybinį telefoną vyriausiajam tyrėjui P. M., ir pokalbio metu, girdint P. M. kolegoms, kadangi buvo įjungtas telefono garsiakalbis, išvadino jį melagiu, ne kartą pavadino korumpuotu pareigūnu, taip pat aiškino, kad pasirūpins, jog P. M. būtų atleistas iš darbo, tokiais veiksmais pažemino statutinio valstybės tarnautojo P. M. garbę ir orumą. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija P. Ū. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Ū. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad byloje nėra visiškai aišku ar pokalbio metu yra girdimas jo balsas, kadangi su P. M. jis yra telefonu bendravęs daug kartų, todėl negali patvirtinti šio pokalbio turinio. Tačiau pažymėjo, kad su P. M. jo šeima konfliktuoja jau penkerius metus, jo manymu jis netinkamai vykdo savo tarnybines funkcijas, o P. M. išsakyti teiginiai galimai yra tik jo asmeninė nuomonė. Jis policijos pareigūno neįžeidinėjo ir nežemino, tik išreiškė nepasitenkinimą jo nekompetencija, neatliekamu darbu, nuolatiniu prašymų netenkinimu. Teigia, kad pokalbio įrašymas buvo neteisėtas, kadangi jis skambinusio asmens apie tai neįspėjo. Taip pat mano, kad liudytojas D. B. nėra tinkamas liudytojas šioje byloje, kadangi jis girdėjo tik pokalbio nuotrupas ir negalėjo girdėto koks pokalbis vyko ir kokiame kontekste P. M. buvo vadinamas korumpuotu pareigūnu.
Nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiek pamena įvykis vyko 2020 m. vasario 14 d., apie 8.30 val., jis sėdėjo kabinete su D. B. ir į jo tarnybinį telefoną paskambino P. Ū., kuris nuolatos skambina reikšti nepasitenkinimą priimtais sprendimais ar reikalaudamas kažkokių dalykų. P. Ū. pažino iš balso, be to, jis visada paskambinęs prisistato. Ši asmenybė jam yra žinoma kaip konfliktiška, kaip nuolatos reikalaujanti, jo požiūriu, nepagrįstų dalyku, jam daug kartų reikia aiškinti tą patį, jis buvo ne kartą apskųstas nebūtais dalykais, todėl jis įjungė garsiakalbį, kad šalia esantis kolega galėtų vėliau patvirtinti, jei asmuo vėliau pokalbį išverstų savaip. Kiek pamena, jis lygtais prašė kažkokių dokumentų staigiai, nedelsiant, ir jis pamatė, kad konfliktinė situacija jau vyksta, P. Ū. kalbėjo pakėlęs balsą, todėl jis pokalbį įrašė. Prieš pokalbį pasakė jam, kad pokalbis bus įrašinėjamas. P. Ū. jį vadino korumpuotu, sakė, kad tai įrodys, nors ne kartą prašė jo neįžeidinėti. Panaši situacija su P. Ū. buvo ir 2019 m. gale, kai jis būdamas komisariato patalpose, atėjęs su savo mama vėl reikalauti kažkokių dalykų, jį prie kitų žmonių išvadino korumpuotu. Patvirtino, kad P. Ū. išvadino jį administracinio nusižengimo protokole nurodytais žodžiais – melagiu, ne kartą pavadino korumpuotu pareigūnu, taip pat aiškino, kad pasirūpins, jog P. M. būtų atleistas iš darbo.
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną ryte apie 8.30 val. policijos pareigūno P. M. kabinete suskambo telefonas, jis atsiliepė, paskambinęs asmuo prisistatė P. Ū.. Šis asmuo prašė skubiai pateikti kažkokius dokumentus kai jis atvyks į komisariatą, įvyko diskusija, tuomet jis pradėjo vadinti P. M. korumpuotu pareigūnu, taip pat nurodė, kad jis nedirbs šioje sistemoje, bus išmestas. Nors pareigūnas prašė jo neįžeidinėti ir nešmeižti, tačiau tas asmuo nesiliovė ir sakė, kad jis konstatuoja faktą. P. M. supratęs, kad skambina konfliktiškas asmuo, įjungė telefono garsiakalbį, todėl pokalbį girdėjo ir jis. Nurodė, kad P. M. šis asmuo daug kartų vadino korumpuotu, netinkami dirbti šį darbą, kad jis yra nusikaltėlis, neapsaugo jų šeimos, ir kad yra ruošiami dokumentai dėl bylos jam iškėlimo. Matė, kad pareigūnas P. M. aiškiai susinervino, buvo susijaudinęs, kadangi jis niekada nėra teistas už korupcines veiklas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020-02-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4-9), asmens duomenys (b. l. 14), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 15-17).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad P. Ū. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl laikytina, kad P. Ū. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį.
ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso, einamų pareigų.
Teismui, įvertinus byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo P. M. ir liudytojo D. B. paaiškinimus, iš dalies ir paties P. Ū. paaiškinimus, nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Ū. 2020 m. vasario 14 d., apie 8.34 val. paskambino į tarnybinį telefoną vyriausiajam tyrėjui P. M. ir pokalbio metu vadino jį melagiu, korumpuotu pareigūnu, taip pat aiškino, kad pasirūpins, jog P. M. būtų atleistas iš darbo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019, 16 punktas). Todėl kiekvieną kartą negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš P. Ū.surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog kaip policijos pareigūno garbę ir orumą žeminantys pasisakymai buvo įvertinti šie jam priskiriami žodžiai: melagis, korumpuotas pareigūnas ir su tuo susiję teiginiai apie jo atleidimą iš darbo. Šiuo atveju manytina, jog kalbant telefonu su policijos pareigūnu buvo reiškiamas nepasitenkinimas pareigūno darbu, išgirstais atsakymais, tačiau P. M.priskiriami žodžiai, kuriais buvo reiškiamas minėtas nepasitenkinimas, nevertintini kaip užgaulūs (žodžių užgaulumas reiškia įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams akivaizdžiai prieštaraujantį kito asmens vertinimą) ar žeminantys, pokalbio metu nebuvo vartojami necenzūriniai keiksmažodžiai, ir nors besikreipiantis asmuo reikšdamas nepasitenkinimą galimai reikalavo iš pareigūno to, ko šiuo atveju policijos pareigūnas neprivalėjo daryti, kritikavo pareigūną nepagrįstai, tačiau jis akivaizdžiai buvo įsitikinęs savo teisumu ir piktinosi nesulaukdamas tokių atsakymų, kokių tikėjosi. Skambinęs asmuo patikino, kad išsako savo nuomonę, o tai, teismo vertinimu, yra jo subjektyvus situacijos vertinimas, kai jis jo manymu nesulaukia pagalbos iš policijos pareigūno. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendravo nemandagiai, neetiškai, tačiau vien tik nemandagus bendravimas konfliktinėje situacijoje administracinės atsakomybės neužtraukia. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad P. Ū., išsakęs administracinio nusižengimo protokole nurodytus žodžius, siekė pažeminti ar pažemino policijos pareigūno P. M. garbę ir orumą, todėl nėra pagrindo ir teigti, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 508 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog P. Ū. išsakyti žodžiai yra žeminantys pareigūno garbę ir orumą, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 508 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymių nėra.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog P. Ū. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena P. Ū. atžvilgiu nutrauktina.
P. M. teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas nukentėjusiuoju (ANK 578 str. 1 d.), jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Teismo posėdžio metu P. M. nurodė, kad dėl P. Ū. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė ją atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant P. Ū. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, P. M. prašymas atlyginti neturtinę žalą šioje administracinio nusižengimo byloje paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną P. Ū. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.