Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo - mažoji bendrija (toliau - MB) „Valbusta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis V. M. 2021 m. balandžio 9 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Antstolio teigimu, šiuo atveju skolininkė tokia teise nepasinaudojo, nerodė iniciatyvumo ir suinteresuotumo, nesidomėjo vykdymo procesu ir jame aktyviai nedalyvavo, todėl antstolis teisėtai nurašytas lėšas pervedė išieškotojai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Pažymi, kad ji apie vykdomąją bylą nežinojo iki to momento, kol AB Šiaulių banko darbuotojai jai to nepasakė bei nepateikė išrašų. Todėl apeliantė negalėjo pasinaudoti savo teise per nustatytą terminą informuoti antstolį, jog į atsiskaitomąją sąskaitą yra gaunami valstybės mokami vaiko pinigai. Dėl trečiųjų asmenų kaltės antstolio siųsti vykdomieji dokumentai buvo įteikti asmeniui, kuris neturėjo teisės jų priimti bei neperdavė pareiškėjai. Be to, dėl pašto paslaugas teikiančios bendrovės nekokybiškų paslaugų, kuomet procesiniai dokumentai įteikiami, nepatikrinus, ar dokumentus priimantis asmuo turi teisę juos priimti bei bus užtikrintas šių, labai svarbių dokumentų perdavimas apeliantei. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo patikrinti, ar įteikimas buvo atliktas vadovaujantis CPK nuostatoms bei tinkamiems asmenims, kurie galėjo priimti bei perduoti dokumentus apeliantei, tačiau to nepadarė.

12. A. V. M. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą nutartį Nr. e2-6165-275/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. K. turtui trečios eilės išieškotojo MB „Valbusta“ naudai. Minėtoje vykdomojoje byloje buvo aprašytas skolininkės turtas bei piniginės lėšos esančios banko sąskaitose. Turto aprašo aktas buvo įteiktas skolininkei asmeniškai 2015 m. lapkričio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat skolininkė 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė antstoliui prašymą dėl arešto nukreipimo į nekilnojamąjį turtą. Todėl skolininkei buvo ne tik žinoma apie vykstantį teisminį procesą, bet ji tiesiogiai teikė antstoliui papildomus prašymus vykdomojoje byloje. Kad pareiškėja žinojo apie vykdymo veiksmus, patvirtina ir tai, jog skolininkė pateikė antstoliui 2021 m. kovo 14 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

13. Taigi, skolininkė tinkamai nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga bei bendradarbiauti su antstoliu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad skolininkė po antstolio nurodymo priverstinai nurašyti lėšas priėmimo negalėjo antstoliui pateikti įrodymų apie nurašytų lėšų kilmę, o, skolininkei nepateikus minėtų dokumentų, antstolis privalėjo nurašytas lėšas paskirstyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos (skolininkės) J. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.

18. Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1089-275/2018 dėl 152 267 EUR sumos išieškojimo iš skolininkės J. K. išieškotojai MB „Valbusta“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-20-13-2453 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-13-2455. Dokumentai išsiųsti skolininkei paštu dviem žinomais adresais (deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Viena siunta įteikta gavėjui 2020 m. kovo 12 d., kitos įteikti nepavyko.

19. Antstolis 2020 m. kovo 25 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-13-3002 nuo skolininkės banko sąskaitų. Nurodyme taip pat išaiškinta, kad, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkė turi teisę per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, o, tokių nepateikus, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka.

20. Antstoliui buvo pateiktos pažymos, kad pareiškėjai kas mėnesį mokama 60,06 EUR / 70 EUR išmoka vaikui; atsižvelgdamas į tai, antstolis skolininkei nustatė atitinkamo dydžio (60,06 EUR / 70 EUR) laisvai disponuojamą sumą kas mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 5 d. išmokėjo pareiškėjai išmokų vaikui, tačiau lėšos 2 039,96 EUR sumai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 8 d. buvo nuo sąskaitos nuskaitytos antstolio, kartu nuskaitant ir PLAIS palaikymo mokestį. Skolininkei per nustatytą 14 dienų terminą nepateikus informacijos apie išieškotų lėšų kilmę, minėtos lėšos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos.

21. Apeliantė skundžia antstolio veiksmus ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą aplinkybę, kad patvarkymai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai ir kad ji žinojo apie antstolio jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su antstolio patvarkymų (ne)įteikimu pareiškėjai, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo atveju yra reikšmingos ir svarbios dvi atskirajame skunde nurodomų aplinkybių grupės, t. y., ar pareiškėjai (apeliantei) buvo žinoma apie jos atžvilgiu antstolio atliekamą išieškojimą (priverstinį vykdymą) ir, ar antstolio veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

23. Taigi, vertinant aplinkybę, ar apeliantei buvo žinoma apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą, svarbu nustatyti vykdymo veiksmų apeliantės atžvilgiu pradžią. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) prasidėjo dar 2015 m., kai Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6165-275/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo pareiškėjos turtą 161 144,94 EUR sumoje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta vykdyti antstoliui V. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos pagrindu antstolis areštavo pareiškėjos turtą (įskaitant banko sąskaitas). Teismo sprendimas nurodytoje civilinėje byloje, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. vasario 25 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą. Bylą išnagrinėjęs kasacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi žemesnės instancijos teismų sprendimus taip pat paliko nepakeistus.

24. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą Nr. e2-1089-275/2018, kuris taip pat pateiktas vykdyti antstoliui V. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomojoje byloje antstolio patvarkymai buvo siunčiami pareiškėjai tais pačiais žinomais adresais, pareiškėja teikė antstoliui prašymus, todėl darytina išvada, kad pareiškėja apie vykdomąją bylą buvo informuota tinkamai ir apie ją žinojo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – pareiškėjos turto areštas buvo pritaikytas išieškotojos MB „Valbusta“ naudai toje pačioje byloje, kurioje išduotą vykdomąjį raštą šiuo metu taip pat vykdo antstolis V. M.. Nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde pareiškėja nenurodo, kokiu kitu, nei antstolio žinomu adresu, pareiškėjai turėjo būti siunčiami procesiniai dokumentai. Pateikdama atskirąjį skundą, pareiškėja nurodo tą patį adresą – Kaminkelio g. 19-26, Vilnius, taigi, išvada, kad antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai įteikė tinkamai, nėra paneigta.

25. Pažymėtina, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) apie jos turtui, tarp jų – sąskaitoms, taikomus apribojimus žinojo nuo 2015 metų, tačiau mažiausiai metus laiko nepasidomėjo savo sąskaita banke, nesikreipė į antstolį dėl informacijos suteikimo ir pan.

26. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė apie jos atžvilgiu antstolio vykdomus vykdymo veiksmus žinojo ir/ ar turėjo žinoti, kadangi jos turtas buvo areštuotas dar 2015 metais. Apeliantė turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, tačiau to nedarė, dėl ko pati turėtų prisiimti neigiamas pasekmes.

27. Vertinant antstolio atliktų veiksmų (lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas nurašymą bei paskirstymą) teisėtumą, svarbu paminėti, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

29. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 5 d. išmokėjo pareiškėjai išmokų vaikui, tačiau lėšos 2 039,96 EUR sumai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 8 d. buvo nuo sąskaitos nuskaitytos antstolio, kartu nuskaitant ir PLAIS palaikymo mokestį.

30. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Instrukcijos 71 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d.) buvo nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

31. Šiuo atveju antstolis įvykdė Instrukcijos 71 punkte nustatytą pareigą, t. y. patikrino informaciją apie skolininkę duomenų Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje ir gavo informaciją, kad pareiškėjai yra mokamos 60,06 EUR/70 EUR/mėn. išmokos vaikui. Atsižvelgdamas į tai, antstolis skolininkei nustatė atitinkamo dydžio (60,06 EUR / 70 EUR) laisvai disponuojamą sumą kas mėnesį. Taigi, antstolis V. M. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės sąskaitų, tačiau leido skolininkei per vieną kalendorinį mėnesį laisvai disponuoti sąskaitoje esančia atitinkamai 60,06 EUR ir 70 EUR suma. Minėtame nurodyme buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Išaiškinta, kad tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gražinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Antstolių kontoroje gavus dokumentus, patvirtinančius, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis apribojimų sąskaitai nenaikina, tačiau nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (suma yra lygi išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai).

32. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, kad skolininkei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus iš jos gaunamų piniginių lėšų. Jai buvo žinoma ir tai, kad tuo atveju, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lėšos grąžinamos skolininkui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, anksčiau nei 2021 m. balandžio mėn. antstoliui būtų teikusi informaciją apie tai, kad išieškojimas yra vykdomas iš sumų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.

33. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad antstolis nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo nustatęs skolininkei laisvai disponuojamą sumą jos banko sąskaitoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2021 m. vasario 9 d. laisvai disponuojama kasmėnesinė suma buvo nustatyta 60,06 EUR, o nuo 2021 m. vasario 9 d. – 70 EUR. Tokiu būdu antstolio nustatyta laisvai disponuojama suma niekada nebuvo mažesnė už skolininkės gaunamas išmokas vaikui, tad skolininkė galėjo laisvai kiekvieną mėnesį disponuoti savo išmokos vaikui pinigais. Dėl kokių priežasčių skolininkė nedisponavo savo išmokomis ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 1 d., apeliantė nenurodo. Skolininkei nedisponuojant išmokos pinigais ginčo laikotarpiu, susidarė situacija, kad jos banko sąskaitoje susikaupė didesnė pinigų suma už tą, kurią antstolis buvo nustatęs kaip laisvai disponuojama. O esant papildomų piniginių lėšų (viršijančių laisvai disponuojamą sumą) skolininkės banko sąskaitoje, PLAIS sistema nurašė pinigines lėšas ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginių lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitos ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomas per PLAIS ir sistema pinigus perveda nepriklausomai nuo jų kilmės. Antstolis tik mato, kad į jo depozitinę sąskaitą pateko pinigų suma, tačiau tuo momentu negali nustatyti piniginių lėšų kilmės. Todėl teisės aktai numato skolininkui pareigą per įstatymo nustatytą terminą pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų, patenkančių į skolininko sąskaitą, kilmę. Jei skolininkas šia galimybe nepasinaudoja, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą skolininko kreditoriams. Instrukcijos 89 punkte nurodyta, kad, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

35. Kadangi pareiškėjai buvo žinoma apie antstolio atliekamus priverstinio išieškojimo veiksmus, kad išieškojimas nukreiptas į jos banko sąskaitas, ji turėjo būti aktyvi vykdymo procese ir bendradarbiauti su antstoliu, per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Skolų turintį žmogų teisės aktai įpareigoja pačiam pasirūpinti, kad jam pervedamų lėšų kilmę antstolis sužinotų kuo greičiau. Be to, skolininkė galėjo kreiptis į antstolį, pateikti reikiamus dokumentus ir prašyti antstolio padidinti laisvai disponuojamą sumą, kadangi minėtoje banko sąskaitoje kaupiasi jos išmokos vaikui, o ji dėl kažkokių priežasčių negali ar nenori jomis disponuoti. Pareiškėjai elgiantis neatidžiai, nerūpestingai, nesidomint vykdymo procesu, o antstoliui neturint duomenų apie piniginių lėšų kilmę, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 8 d. nurašytos piniginės lėšos buvo pagrįstai paskirstytos ir išmokėtos skolininkės kreditoriams.

36. Pažymėtina ir tai, kad, kai skolininkė žino apie priverstinį vykdymo procesą, žino apie išieškojimo nukreipimą į jos banko sąskaitas, į kurias kas mėnesį pervedamos išmokos vaikui, tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių neteikia duomenų antstoliui ir savalaikiai neprašo grąžinti nuskaitytas išmokas, tokią situaciją galima vertinti ir kaip skolininkės sutikimą, kad išieškojimas būtų nukreiptas į jos išmokas ir tokiu būdu bent iš dalies būtų patenkintas kreditorių interesas atgauti skolą.

37. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis V. M. ginčo laikotarpiu nepažeidė jo, kaip antstolio, veiklą reglamentuojančių teisės normų, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 8 d. piniginės lėšos nuo skolininkės J. K. banko sąskaitos nuskaitytos ir paskirstytos kreditoriams teisėtai ir pagrįstai, grąžinti šiuo laikotarpiu nuskaitytas pinigines lėšas skolininkei nėra teisinio pagrindo.

38. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.