- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-680-224/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, 2016 m. spalio 13 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio nustatyta tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. M. 2018 m. kovo 26 d. apie 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. M., kuriai jis sugriebė rankomis už kaklo ir stipriai purtė. Tokiu būdu smurtaudamas G. M. nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis G. M. 2018 m. kovo 30 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. M., kurią jis suėmė už kaklo, kratė, smaugė, klupdė bei pargriovė ant grindų. Tokiu būdu G. M. smurtaudamas nukentėjusiajai A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kakle, kairėje plaštakoje, dešinio kelio – dešinės blauzdos viršutinio trečdalio srityje ir kairiame kelyje bei kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, pasmakrės dešinėje pusėje, dešinės alkūnės – dešinio žasto srityje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis G. M. 2018 m. balandžio 1 d. apie 19 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. M., kuriai jis sugriebė rankomis už rankų ties alkūnėmis ir stipriai purtė. Tokiu būdu smurtaudamas G. M. nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas įtariamuoju, G. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad visą laiką jis gyvena kartu su savo motina A. M.. Jie gyvena jos motinai priklausančiame name. Su motina jis sutaria prastai, jie nuolat konfliktuoja. Motina jo atžvilgiu nuo mažens yra piktai nusiteikusi, tačiau dėl ko, jis nežino. Jis pyksta ant savo motinos, kad ši jo nuo mažens nemėgo, pyko, o su kitais aplinkiniais elgėsi gražiai, maloniai kalbėjo, o ant jo tik šaukdavo. Su motina jis pykstasi dėl visko, dėl įvairiausių buitinių dalykų, jai niekas, ką jis bedaro, neįtinka, ji nuolat dėl visko jam priekaištauja. Jo motina yra labai konfliktiškas žmogus, ji yra pikto būdo, priekabi, ji visada tokia buvo. Kiek jis prisimena motiną, metams bėgant, ji tampa vis piktesnė, priekabesnė. Motina taip pat nesutaria ir su jo sugyventine A. Jis vienas prižiūri savo motiną ir ja rūpinasi. Motina vaikšto, tačiau paskutiniu metu ji tai daro sunkiau, todėl vaikšto tik po kambarius. Motina negali pilnai savimi pasirūpinti. Jis vežioja motiną pas gydytojus, daro valgyti, tvarko namus. Motinai yra išrašyti raminantys vaistai, tačiau ji juos vartoja nepastoviai – tada kai jis jai juos paduoda. Vaistus motinai jis duoda tada, kai ši būna piktesnė, irzlesnė, kai neužmiega. Pati motina vaistų be jo priežiūros negeria. Jis supranta, jog pats turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl neblaivumo visų įvykių aplinkybių jis neprisimena. Jis sutinka, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 16 val. 20 min. namuose konflikto su motina metu sugriebė rankomis jai už kaklo ir stipriai papurtė ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Jis tik prisimena momentą, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė, tačiau dėl ko išsivežė – neprisimena. 2018 m. kovo 30 d. jis visą dieną vienas namuose vartojo alkoholį, buvo neblaivus ir visų įvykio aplinkybių taip pat neatsimena. Sutinka, kad apie 22.00 val. galėjo suimti motinai už kaklo, ją kratyti, klupdyti ir pargriauti, nes būdamas neblaivus ir piktas jis tikrai galėjo taip pasielgti. Prisimena, kad vėl atsibudo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Grįžęs iš areštinės į namus, jis vėl vartojo alkoholį. 2018 balandžio 1 d. namuose jis taip pat vartojo alkoholį. Prisimena, kad po namus gaudė savo katiną ir, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito nuo laiptų pakopų, kurie vedė į antrą namo aukštą ir prasiskėlė galvą. Taip pat pamena, jog motina jam priekaištavo, kad šis negertų alkoholio. Tuomet tarp jo ir motinos vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai suėmė už rankų ties alkūnėmis ir stipriai papurtė. Dėl to Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi dėl smurto naudojimo motinos atžvilgiu jis buvo iškeldintas iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis išsikėlė gyventi pas sugyventinę A. B.. 2018 m. balandžio 3 d. apie 19.00 val., jam būnant pas A., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino motina, kuri jo paprašė sugrįžti į namus ir pagaminti jai valgyti. Jis, būdamas neblaivus ir pasiėmęs dvi skardines alaus, netrukus po jos skambučio sugrįžo į namus, pagamino maisto ir pakvietė motiną valgyti. Motinai valgant, jis gurkšnojo alų ir jie kalbėjosi, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jiems bekalbant, jis pastebėjo, kad žaizda ant motinos galvos yra apgijusi, todėl priėjo apžiūrėti, pavalyti sugijusią žaizdą. Jis, apžiūrėdamas sugijusią žaizdą, galbūt per stipriai paspaudė ar patempė, nes buvo neblaivus, norėdamas pavalyti sukrešėjusią žaizdą, dėl to pradėjo bėgti kraujas. Tuomet jo motina atsistojo nuo stalo ir nuėjo į kitą kambarį, jam nieko nesakė, jis pagalvojo, kad ši nuėjo pati nusivalyti kraują. Pamatęs, kad motina kažkam skambina, jis paklausė, kam ji skambina. Motina jam atsakė, kad ji turi kam paskambinti. Jai grįžus iš savo kambario į kambarį, kur ji valgė ir gėrė arbatą, atvyko policijos pareigūnai. Jis nesuprato, jog policijos pareigūnus iškvietė jo motina ir vėl buvo pristatytas į areštinę. Minėtą vakarą jokio konflikto tarp jo ir motinos nebuvo, jis tikrai jos atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. Nuoširdžiai gailisi, kad būdamas neblaivus, motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. Taip pasielgė dėl to, kad vartojo alkoholį kiekvieną dieną, jeigu būtų buvęs blaivus, jis taip nebūtų pasielgęs. Šiuo metu motina kartu su juo negyvena, ji gyvena slaugos namuose (tomas (toliau – t.) 2, bylos lapai (toliau – b. l.) 36 – 37, 44, 51, 54, 64 – 65, 76 – 78).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. yra jos sūnus. Ji su sūnumi G. M. gyvena jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Ji su G. M. sutaria gerai, tačiau tarp jų pasitaiko ir žodinio pobūdžio konfliktų. G. M. ją slaugo, ji sunkiai vaikšto, todėl sūnus ją prižiūri, padeda buityje. 2018 m. kovo 26 d. apie 16 val. 20 min. jai besėdint svetainėje ant fotelio, G. M. sėdėjo ant sofos, jis buvo neblaivus ir triukšmavo. Ji liepė G. M. liautis triukšmauti, jis dėl to supyko, sugriebė ją už drabužių ir pradėjo purtyti. Po šio purtymo jai skaudėjo nugarą, ji jautė fizinį skausmą, tačiau sužalojimų neliko, tik jautė skausmą ir šiuo metu ji dėl to sunkiai vaikšto. G. M. retai vartoja alkoholį, tačiau, kai jis jo išgeria, jie konfliktuoja būtent dėl to, kad šis vartoja alkoholį. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai G. M. smurtavo jos atžvilgiu. G. M. dėl to, kad šis ją papurtė, pretenzijų ji neturi, jam atleido. Civilinio ieškinio nereiškia. 2018 m. kovo 30 d. G. M., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją, tai yra, jis suėmė jai už drabužių ties kaklu ir stipriai purtė, dėl to ji jautė fizinį skausmą. 2018 m. balandžio 1 d. G. M. visą dieną vartojo alkoholį. Apie 19 val. 30 min. namuose kilo konfliktas, ji priekaištavo sūnui dėl alkoholio vartojimo, tada šis supyko ir abejomis rankomis suėmė jai už rankų ties alkūnėmis, stipriai purtė dėl to ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 30 – 34, 115 – 116, 117 – 119, 164 – 165, 185 – 188).
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra G. M. pusseserė. A. M. yra jos teta. Ji gyvena netoli jų, jos namas nuo jų namo yra maždaug 20 metrų atstumu, viename kieme. Pati ji yra dirbanti, A. M. namuose apsilanko kartą per savaitę. Ji apsilanko dėl to, kad A. M. jai paskambina ir prašo, kad ši ateitų arba, kad nupirkusi kažką atneštų arba, kad paduotų jai vaistus. G. M. gyvena jo motinai A. M. priklausančiame name kartu su savo motina ir sugyventine A. B., kuri pastoviai su jais gyvena, tačiau, jeigu iškyla kažkoks konfliktas ar problema jų šeimoje, ši išvažiuoja į savo butą. A. M. nesutaria su A. B., tarp jų nuolat vyksta žodiniai konfliktai. G. M. labai rūpinasi savo motina, jis ją maudo, keičia drabužius, patalynę, gamina maistą, paduoda vaistus, nuperka maisto produktus, tvarko namus. G. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kuomet G. M. negeria alkoholio, tai jo negeria apie pusmetį, bet kai jau išgeria, tai geria kelias dienas. Išgėręs alkoholio, G. M. su visais elgiasi gražiai, tačiau su savo motina konfliktuoja. G. M. konfliktuoja su motina dėl to, kad ši jam yra padariusi daugybę blogų dalykų, dėl kurių jis jaučia didelę nuoskaudą. Kai G. M. būna blaivus ir jam priekaištauja motina, jis į tai nekreipia dėmesio, bet kai jis būna išgėręs alkoholio, tada jis išsako motinai viską, dėl ko jis pyksta. G. M., būdamas neblaivus, A. M. atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Ji yra mačiusi sumuštą A. M.. Pati A. M. yra jai pasakojusi, kad G. M. ją muša, kad tampo už drabužių, peša plaukus. A. M. yra labai pikto būdo moteris, priekabi, ji sudaro situacijas, kad kiltų konfliktai tarp kitų asmenų, taip pat ji yra melagė. 2018 m. balandžio 1 d. apie 20 val. 30 min. pas ją buvo atėjusi A. M. ir prašė, kad ši paskambintų į policiją bei pakeltų kambaryje ant grindų gulintį G. M.. Jai atėjus į A. M. namus, G. M. sėdėjo ant lovos, tuomet ji paėmė G. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112, kur papašė greitosios medicinos pagalbos ir pasakė, kad sūnus tampo motiną už drabužių. G. M. buvo prasiskėlęs galvą, jam bėgo kraujas. Ji klausė A. M., kas nutiko G. M., tačiau ši nieko jai nesakė ir niekaip nereagavo. A. M. sakė, kad G. M. tampė ją už drabužių. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, o pati išėjo į namus. Ji matė žaizdą A. M. galvoje, bet iš kur ta žaizda atsirado, ji nežino. A. M. jai sakė, kad G. M. tampė ją už drabužių, rankų, tik neprisimena, kurią dieną tai buvo, bet tai buvo 2018 metų kovo mėnesio pabaigoje. 2018 m. balandžio 3 d. apie 20 val. atėjusi pas A. M., ji pamatavo jos kraujospūdį, padavė vaistus, padarė viską, ką jos prašė ir išėjo į namus. Išeinant, tarpduryje ji sutiko G. M., kuris grįžo neblaivus. Ji paliko juos abu namuose ir išėjo. A. M. pas ją į namus atėjo apie 22.00 val. ir pasakė, kad G. M. šūkauja, neleidžia jai ilsėtis. Tada ji kartu su A. M. grįžo į jos namus. Tuo metu G. M. sėdėjo ant sofos-lovos ir kažką kalbėjo su savimi. Ji prašė G. M., kad šis nurimtų, paguldė A. M., padavė jai jos mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo į namus (t. 1, b. l. 127 – 128).
Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra G. M. sugyventinė. Jie kartu gyvena 21 metus. Kol G. M. statėsi namą, jis gyveno pas ją, jai priklausančiame 1,5 kambario bute. G. M. pasistačius namą, jis gyvena tame name kartu su savo motina A. M. jau apie 6 metus. Ji pas G. M. ir jo motiną gyvendavo tik tam tikrais laikotarpiais, pagyvendavo po kelis mėnesius, o kai G. M. pradėdavo vartoti alkoholį, ji sugrįždavo į savo butą. Alkoholį G. M. vartoja 2 – 3 kartus per metus, tačiau kai jis išgeria alkoholio, tai jį vartoja kelias savaites. G. M., išgėręs alkoholio, tampa piktas ir agresyvus, naktimis nemiega, vaikšto po kambarius. Ypatingai piktas jis pasidaro motinos atžvilgiu. G. M. priekaištauja motinai dėl jo jaunystės, jis turi kažkokių nuoskaudų dar nuo vaikystės. Kuomet G. M. būna blaivus, jis labai rūpinasi savo motina. Jo motina sunkiai vaikšto, bet po kambarius ji vaikšto, pati pasidaro sau sumuštinių, daugiau nieko negamina. Maistą motinai nuperka G. M., jis veža motiną pas gydytojus, perka jai reikalingus vaistus. Vaistus jo motina geria pati, kartais juos jai paduoda G. M., jis kiekvieną vakarą matuoja motinos kraujospūdį. G. M. motina yra pikto būdo moteris, priekabi, mėgsta meluoti, išsigalvoti istorijas, kurias pasakoja kaimynams ar giminaičiams, kurie retai ją aplanko. Kuomet G. M. būna blaivus, jis nekreipia dėmesio į motinos priekaištus, nutyli arba išeina iš namų į savo dirbtuves, kurios yra visai šalia. Tačiau kuomet G. M. būna išgėręs alkoholio ir motina pradeda jam priekaištauti, tada jis šaukia ant motinos, ji pati yra ne kartą mačiusi, kaip G. M., suėmęs motiną už drabužių ties krūtinės sritimi, ją purto. Taip pat ji yra mačiusi, kad G. M. buvo suėmęs jai už plaukų ir pešė, yra girdėjusi, kad jis motinai liepia klauptis ir jo atsiprašyti. G. M. alkoholį vartojo nuo 2018 m. kovo 25 d., jis gėrė vienas. Nuo 2018 m. kovo 25 d. ji gyvena savo bute (t. 1, b. l. 131 – 132).
Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. M. pareiškė, jog 2018 m. kovo 26 d. apie 16 val. 20 min. jos sūnus G. M. konflikto metu sugriebė jai už kaklo ir purtė. Dėl to ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1 – 2).
Iš policijoje registruotų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. kovo 26 d. 16 val. 37 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sūnus muša pranešėją (t. 1, b. l. 10 – 13).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, jog 2018 m. kovo 26 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sūnus muša pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad A. M. sūnus G. M. konflikto metu sugriebė sėdinčią ją fotelyje abiem rankomis už kaklo ir pradėjo purtyti. Dėl to A. M. jautė fizinį skausmą, kuris pasireiškė dešinės pusės kaklo nubrozdinimu ir stuburo skausmu. Užfiksuotas nubrozdinimas A. M. kaklo srityje. Įvykio vietoje nepavyko patikrinti G. M. blaivumą, kadangi dėl neblaivumo jis nepajėgė tai padaryti. Sulaikymo metu G. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta bei uždėti antrankiai (t. 1, b. l. 71 – 74).
Iš apžiūros protokolų matyti, jog 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. kovo 30 d. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, buvo padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 76 – 82, 137 – 142).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti ir aprašyti Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikti A. M. 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. telefoninių pranešimų garso įrašai (t. 1, b. l. 100 – 108).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 300/2018 (06), nurodyta, jog A. M. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, viršutinės lūpos dešinėje, odos nubrozdinimai kaktos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 124).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. kovo 30 d. 22 val. 41 min. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su A. M., kuri paaiškino, kad jos sūnus G. M. žodinio konflikto metu suėmė jai už kaklo, purtė į šonus, taip ją paklupdė ant grindų ir toliau kratė, laikydamas už kaklo. A. M. atsisakė būti apklausiama ir pasirašyti dokumentus. Greitoji medicinos pagalba A. M. pristatė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. 2018 m. kovo 30 d. 23 val. 49 min. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties telefoninis pranešimas, kad A. M. nustatytas dešinės kojos kelio sumušimas (t. 1, b. l. 14 – 15).
Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. kovo 30 d. 22 val. 41 min. buvo gautas A. M. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) ji laukia prie namo, yra sumušta, pabėgo nuo neblaivaus sūnaus (t. 1, b. l. 25 – 29).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. kovo 30 d. apie 22 val. 41 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) laukia sumušta moteris, kuri pabėgo nuo neblaivaus sūnaus. Nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad G. M. paėmė abejomis rankomis A. M. už kaklo ir pradėjo ją kratyti, smaugti, bandė ją parklupdyti, tačiau nepavykus, jie abu nukrito ant žemės. A. M. patyrė dešinio kelio, viršutinės lūpos ir kaklo sužalojimus. Dėl sužalojimų ji jautė fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą rodantys požymiai A. M. kaklo, dešinio kelio, viršutinės lūpos srityse. Įvykio vietoje G. M. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 133 – 136).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 294/2018 (06) nurodyta, jog A. M. kraujosruvos odoje ir poodyje kakle, kairėje plaštakoje, dešinio kelio – dešinės blauzdos viršutinio trečdalio srityje ir kairiame kelyje padaryta prieš 3-5 paras iki apžiūros kietų bukų žalojančių daiktų poveikiu, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, bei kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, pasmakrės dešinėje pusėje, dešinės alkūnės – dešinio žasto srityje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje padaryta prieš 1-3 paras iki apžiūros kietų bukų žalojančių daiktų poveikiu, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, mažai tikėtina (t. 1, b. l. 159 – 160).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. M. pareiškė, jog 2018 m. balandžio 1 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus G. M. keikė ją necenzūriniais žodžiais, stumdė, purtė rankomis suėmęs jai už rankų. Tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30 – 34, 37 – 40).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. balandžio 1 d. apie 20 val. 30 min. gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kaimynas rėkauja, trukdo ilsėtis savo senyvo amžiaus motinai, kuri paprašė iškviesti pagalbą. Nuvykę nurodytu adresu, jie rado ant lovos gulintį neblaivų G. M., kuris įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, sunkiai orientavosi, jo kalba buvo visiškai nesuprantama ir nerišli, jis nepastovėjo ant kojų. G. M. buvo nustatytas 2,27 promilės neblaivumas. Netrukus į namus sugrįžo nukentėjusioji A. M., kuri paaiškino, kad neblaivus jos sūnus G. M. griuvinėjo, prasikirto galvą, puola ją ir skriaudžia (t. 1, b. l. 161).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 298/2018 (06) nurodyta, jog A. M. kraujosruvos odoje ir poodyje kakle, kairėje plaštakoje, dešinio kelio – dešinės blauzdos viršutinio trečdalio srityje ir kairiame kelyje padaryta prieš 3-5 paras iki apžiūros kietų bukų žalojančių daiktų poveikiu, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais bei kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, pasmakrės dešinėje pusėje, dešinės alkūnės – dešinio žasto srityje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje padaryta prieš 1-3 paras iki apžiūros kietų bukų žalojančių daiktų poveikiu, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, mažai tikėtina (t. 1, b. l. 168).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis G. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui – motinai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. G. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 2, b. l. 120 – 123). Nukentėjusioji A. M. neprieštaravo, jog baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 124 – 125).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis G. M. padarė tris nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. M. neteistas, tačiau praeityje jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 22 – 24, 25). G. M. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtas baudas jis sumokėjęs (t. 2, b. l. 12 – 20, 21). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis (t. 2, b. l. 2 – 3, 28). G. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. 2, b. l. 36 – 37, 44, 51, 54, 64 – 65, 76 – 78). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, t. 1, b. l. 71 – 74, 133 – 136, 161).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamasis G. M. padarė tris nusikaltimus, todėl už juos jam paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka, paskirtas bausmes iš dalies sudedant.
Kadangi kaltinamojo G. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 26 d. 16 val. 50 min. iki 2018 m. kovo 27 d. 15 val. 10 min., nuo 2018 m. kovo 30 d. 23 val. 16 min. iki 2018 m. kovo 31 d. 9 val. 30 min., nuo 2018 m. balandžio 1 d. 20 val. 36 min. iki 2018 m. balandžio 3 d. 15 val. 25 min., nuo 2018 m. balandžio 4 d. 0 val. 31 min. iki 2018 m. balandžio 4 d. 15 val. 29 min. (t. 2, b. l. 59, 94 – 95, 99, 100, 103, 104, 107, 108 – 109). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į G. M. paskirtą bausmę.
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju G. M. padarė tris analogiškus smurtinius nusikaltimus prieš tą patį savo šeimos narį – motiną. Tokia aplinkybė kaltinamąjį apibūdina bei charakterizuoja neigiamai – kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, G. M. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (t. 2, b. l. 96 – 98, 101 – 102, 105 – 106, 110 – 111, 115 – 117).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais, kuris saugomas voke prie bylos, paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. kovo 26 d. nusikaltimas), ir jį nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. kovo 30 d. nusikaltimas), ir jį nubausti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. balandžio 1 d. nusikaltimas), ir jį nubausti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti G. M. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti G. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 26 d. 16 val. 50 min. iki 2018 m. kovo 27 d. 15 val. 10 min., nuo 2018 m. kovo 30 d. 23 val. 16 min. iki 2018 m. kovo 31 d. 9 val. 30 min., nuo 2018 m. balandžio 1 d. 20 val. 36 min. iki 2018 m. balandžio 3 d. 15 val. 25 min., nuo 2018 m. balandžio 4 d. 0 val. 31 min. iki 2018 m. balandžio 4 d. 15 val. 29 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais, kuris saugomas voke prie bylos, paliekti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Išaiškinti nuteistajam G. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. M.