Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Teisme 2021 m. kovo 25 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, taip pat papildomi rašytiniai įrodymai. Pareiškėja paaiškina, kad ji laikotarpyje nuo 2011 iki 2017 metų studijavo (duomenys neskelbtini) politechnikos institute, o 2017 – 2018 metais įgijo Nacionalinės tarnybos pažymėjimą. Siekdama aukštojo universitetinio mokslo diplomo, po mokslų baigimo savo gimtojoje šalyje ji siekia aukštojo išsilavinimo užsienyje.

Pareiškėja buvo priimta į Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto nuolatinės studijų formos bakalauro studijų programą „Logistika ir prekyba“, dėstomą anglų kalba. Nurodytos studijos sudomino pareiškėją todėl, kad jas baigusi ji turėtų didesnę galimybę siekti karjeros bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu dirba jos dėdė. Ši bendrovė platina komercinius ir mažmeninius degalus, tepalus, sunkiąją alyvą, variklį, dyzeliną ir buitinę žibalą. Ši bendrovė aptarnauja automobilių, jūrų, aviacijos ir naftos pramonę (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad pareiškėja nuo 2011 m. iki šiol (studijuoja nuotoliniu būdu) yra moksleivė bei studentė, todėl negali pateikti oficialios darbovietės ir pajamų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), kadangi ją išlaiko mama. Pareiškėjos studijas bei pragyvenimą Lietuvoje finansiškai įsipareigojo finansuoti dėdė.

Paaiškina, kad būdama jauna moteris ir turėdama ambicijų įgyti aukštojo mokslo diplomą, neskubėjo kurti šeimos, tačiau palaiko ypač artimus ir glaudžius ryšius su savo mama bei dėde.

Byloje kilo ginčas dėl Ambasados sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 10 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad jis yra bedarbė (prašymo 19–20 punktai), atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - studijos (prašymo 21 punktas), atvykimo data 2020 m. spalio 6 d., išvykimo 2021 m. liepos 14 d. (prašymo 29–30 punktai). Prašyme taip pat nurodė, kad pareiškėją kviečiantis asmuo yra Vytauto Didžiojo universitetas (prašymo 32 punktas). Kelionės ir pragyvenimo buvimo išlaidas padengs O. P. O. (prašymo 33 punktas). Kartu su prašymu pateikė draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Vytauto didžiojo universiteto tarpininkavimo raštą, motyvacinį laišką, banko pavedimo už studijų įmoką kvitą, rėmėjo įsipareigojimą dėl studijų rėmimo, lėktuvo bilieto rezervaciją.

Užsienio reikalų ministerijos kosulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nustatė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad turi oficialią darbovietę ir pajamų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Yra bedarbė, savo lėšų studijoms finansuoti neturi, nurodomi rėmėjai dėdė ir mama, tačiau dėdės pateiktos darbovietės ir darbo užmokesčio dokumentų kopijos nėra notaro patvirtintos žyma „kopija tikra“, banko sąskaitų dokumentai nėra originalūs, yra galimų klastojimo požymių; nėra pateikta mamos įsipareigojimo rašto dėl studijų finansavimo, tik banko sąskaitos išrašas, todėl kilo abejonės dėl nurodytų rėmėjų įsipareigojimo patikimumo ir pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumo. Motyvaciniame laiške Ambasadai pareiškėja nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo, nenurodė, kodėl nesiekė aukštojo išsilavinimo po vidurinės mokyklos baigimo 2011 metais, kodėl nesiekia aukštojo mokslo kilmės ar kitose šalyse. Pareiškėja yra neištekėjusi, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą kilmės šalyje nepateikė, taigi jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi (duomenys neskelbtini) yra silpni ir nestabilūs; pareiškėjos mama su pareiškėja 2019 m. spalio 3 d. ketino vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau šios valstybės ambasada taip pat atsisakė išduoti vizą ir mamai dėl tų pačių priežasčių. Pareiškėja turi giminių (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nustatyta, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 10 punktais, nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Vienas iš jame nustatytų pagrindų – jei kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Iš bylos medžiagos ir šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė studijas Vytauto Didžiojo universitete. Tiek konsuliniam pareigūnui, tiek teismui yra pateiktas Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. kovo 10 d. tarpininkavimo raštas dėl tarpininkavimo išduodant Lietuvos Respublikos daugkartinę nacionalinę vizą (D), kuriame nurodyta, kad prašo pareiškėjai išduoti daugkartinę nacionalinę vizą nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d., nes ji priimta į Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto nuolatinės studijų formos bakalauro studijų programą „Logistika ir prekyba“, dėstomą anglų kalba. Bendras pirmo kurso studijų laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. Studijų sutartis su studente pasirašyta el. būdu. Vizos galiojimo laikotarpiu universitetas aprūpina studentę gyvenamuoju plotu VDU studentų bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad studentė yra sumokėjusi studijų mokestį už pirmus studijų metus. Buvimo Lietuvos Respublikoje metu užsienietė gyvena ir sveikatą draudžia savo lėšomis. O taip pat, kad ji turi pakankamai lėšų sumokėti už studijas ir padengti grįžimo atgal išlaidas. Prireikus VDU įsipareigoja padengti užsienietės pragyvenimo, apgyvendinimo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu, bei padengti grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią ji turi teisę vykti, išlaidas.