Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-879/2019 V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, kurią V. K. įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi buvo patenkintas antstolio S. Ramanausko teikimas dėl V. K. paskirtos ir neišieškotos baudos pakeitimo laisvės apribojimu ir:

2.1. nuteistajam V. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 47 MGL baudos bausmė pakeista į 1 mėnesio ir 17 dienų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2.2. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. K. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su šia nutartimi jam nustatyta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, laikantis nustatytos dienotvarkės nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Motyvuojamoji dalis

2.3. Teismas konstatavo, jog nuteistasis V. K. vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, todėl sprendė esant pagrindui jam skirtą baudą pakeisti griežtesne laisvės apribojimo bausme.

3. Skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas A. Vancevičius prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį bei antstolio S. Ramanausko teikimą atmesti.

3.1. Teigia nesant teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę į laisvės apribojimo bausmę, kadangi, priešingai apylinkės teismo išvadoms, byloje esantys duomenys nepatvirtina V. K. vengiant sumokėti jam skirtą baudą. Akcentuoja, jog bylos duomenys patvirtina nuteistąjį negalint sumokėti baudos dėl pajamų trūkumo – nuteistasis yra vedęs, šeimoje augina du vaikus (vienas nepilnametis, kitas jau sulaukęs pilnametystę), taigi privalo prisidėti ir prie vaikų išlaikymo. Su šeima gyvena nedideliame bute, kuris yra areštuotas antstolių, kadangi nuteistasis turi ir kitų skolų, kreditorių. Nors V. K. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir jų vargiai užtenka net minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nuteistasis neva nebendradarbiavo su antstoliu, kadangi V. K. teikė antstoliui turimą informaciją, savanoriškai sumolėjo 300 Eur paskirtos bausmės.

3.2. Nesutinka su teismo sprendimu, keičiant baudą į laisvės apribojimą, taikyti anksčiau galiojusią BK 65 straipsnio redakciją, o ne įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d. Pažymi, jog teismas be išlygų remdamasis 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 50 straipsnio 3 dalimi neatsižvelgė į tai, kad toks norminis reglamentavimas prieštarauja BK nuostatoms – 3 straipsnio 2 daliai, bei pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės ir asmenų lygybės įstatymui principus.

3.3. Taip pat mano, jog pakeitęs baudos bausmę į 1 mėnesio 17 dienų laisvės apribojimo bausmę, teismas nustatė perteklinius įpareigojimus ir draudimus, kurių parinkimo tinkamai nemotyvavo. Akcentuoja, jog nuteistasis visą laiką dirbo ir šiuo metu dirba, siekia gauti bent minimalias pragyvenimui būtinas pajamas, taip pat neturėjo ir neturi problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Be to, mano, kad subendrinant nutartimi paskirtą bausmę su kita griežtesne bausme, iš esmės buvo pakeista Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta griežtesnė bausmė, jos sąlygos.

4. Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

5. Skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties bei nuteistojo atstovo skundo teisinius argumentus, vykdomosios bylos medžiagą, visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis V. K. vengia atlikti jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-879/2019 paskirtą baudos bausmę ir yra pagrindas pastarąją pakeisti laisvės apribojimo bausmę. Nuteistojo atstovo skundo argumentai daryti priešingų išvadų neleidžia. Visgi, apygardos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai pakeitęs baudos bausmę laisvės apribojimo bausme, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė tarpusavyje nesuderintas baudžiamojo poveikio priemones, todėl skundžiama nutartis yra keičiama.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso II skyriaus nuostatomis, baudos bausmė gali būti vykdoma savanoriškai, tai yra nuteistajam ją sumokant savanoriškai per nuosprendžiu nustatytą laikotarpį, arba to neatlikus – ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Arba nustačius, jog asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei bylos duomenų, V. K. 1883 Eur baudos bausmė buvo paskirta dar 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, patvarkymas vykdyti nuosprendį bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomasis raštas antstolio S. Ramanausko kontorai perduoti 2020 m. gegužės 12 d. Per beveik 5 metus trunkantį priverstinio baudos išieškojimo laikotarpį buvo išieškota tik nedidelė baudos dalis - 99,70 Eur. Kaip matyti iš antstolio teikimo, nuteistasis su N. K. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau šiam turtui yra įregistruoti ir kitų antstolių areštai (iš viso 13 areštų), V. K. sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat nerasta. V. K. dirba keliose darbovietėse bei pagal bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, jo gaunamas darbo užmokestis tesudaro apie 100 Eur per mėnesį. Taip pat, kaip matyti iš nuteistojo V. K. paaiškinimų, jis turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, kurių nevykdo, augina du vaikus, ieškosi darbo, tačiau jam nepavyko įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, gal ir galėtų per 6 mėnesius sumokėti dalį skolos, jog baudos bausmė būtų pakeista viešaisiais darbais nurodė nesutinkantis. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas sprendė nesant galimybių nuteistajam paskirtą baudą išieškoti priverstinai bei atsižvelgęs į tai, jog priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, taip pat įvertinęs, jog nuteistasis dirba bei gauna pajamas, su antstoliu nebendradarbiauja, konstatavo V. K. vengiant savo noru sumokėti baudą. Su šia išvada neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis teismas.

9. Nuteistojo atstovas skunde iš esmės tvirtina, jog nuteistasis tiesiog neturi pinginių lėšų ir neišgali sumokėti jam skirtos baudos bausmės, tačiau bylos duomenys sudaro pagrindą pritarti apylinkės teismo išvadai, jog būtent dėl atsainaus požiūrio į baudos mokėjimą, nuteistasis jau ilgą laiką nededa iš esmės jokių pastangų, jog bauda būtų sumokėta. Pažymėtina, jog į sunkią V. K. finansinę padėtį – jog jis nedirba, neturi pajamų ar legalaus jų šaltinio, taip pat į turimas nesumokėtas baudas už administracinių nusižengimų padarymą, buvo atsižvelgta dar priimant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei išdėstant skirtos 50 MGL baudos sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, tai yra nustatant gana ilgą paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Tačiau per teismo paskirtą terminą nuteistasis V. K. nesumokėjo nė dalies iš jam skirtos baudos bausmės, taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų domėjęsis tolesniu išieškojimo procesu ar ieškojęs būdų įvykdyti jam paskirtą bausmę. Taip pat V. K. yra jauno darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turimas sveikatos problemas ar kitus veiksnius, kurie apsunkintų galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir, visgi, kaip pats nurodo, jis jau gana ilgą laiką dirba už nė 100 Eur per mėnesį nesiekiantį darbo užmokestį, kas, įvertinus turimus išlaikytinius ir kt., yra neįtikima. Be to, kaip matyti iš bylos bei prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nuteistasis turi daug neįvykdytų finansinių įsipareigojimų (baudų skirtų už administracinius nusižengimus, kitais teismų nuosprendžiais už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas skirtų baudos bausmių, priteistų civilinių ieškinių ir pan.). Taigi, apygardos teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys leidžia spręsti jį siekiant išvengti realaus paskirtos bausmės įvykdymo bei sudaryti situaciją, jog pastaroji nebūtų išieškoma priverstine tvarka. Šią išvadą pagrindžia ir nuteistojo pozicija išieškojimo procese, kadangi, priešingai skundo argumentams, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie V. K. bendradarbiavimą su antstoliu – nuteistajam antstolio siųstos siuntos nebuvo įteiktos, nėra duomenų, kad V. K. būtų sureagavęs į įpareigojimą atvykti į antstolio kontorą bei pateikti paaiškinimą dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo nevykdymo ar sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, o ir skunde akcentuojamą įmoką jis atliko tik po to kai antstolis priėmė Patvarkymą dėl paieškos paskelbimo ir kreipėsi į Panevėžio AVPK. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šiuo atveju yra nustatyti pagrindai pakeisti V. K. skirtą baudos bausmę laisvės apribojimo bausme.

10. Taip pat apygardos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apylinkės teismas šiuo atveju netaikydamas BK 65 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, jog kaip akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, priimant naujuosius baudžiamųjų įstatymų pakeitimus įstatymo leidėjo buvo nustatytos aiškios šių normų galiojimo laiko atžvilgiu ribos, tai yra, jog 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių, pakeitusių, atitinkamai, BK 18, 25, 27, 37-40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnius, nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose, tuo tarpu sprendžiant nuosprendžių vykdymo metu kylančius klausimus taikomos veikos padarymo/nuosprendžio priėmimo metu galiojusios teisės aktų normos.

11. Kaip ir minėta, nuteistajam V. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 47 MGL baudos bausmė buvo pakeista į 1 mėnesio ir 17 dienų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), kartu nustatant įpareigojimą jį visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant nuteistajam visą šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

12. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas asmeniui paskirdamas laisvės apribojimo bausmę gali nustatyti BK 48 straipsnio 4 bei 5 dalyse numatytus įpareigojimus bei draudimus, kurie, teismo vertinimu, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui bei padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, spręsdamas dėl tam tikrų pareigų ar draudimų nustatymo, turėtų įvertinti poveikio priemonių tikslingumą, įvykdymo realumą bei būsimą poveikį nuteistajam, taip kartu užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju apygardos teismas visiškai sutinka, jog V. K. paskirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei draudimas nuteistajam visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas yra pertekliniai, neprisidedantys nei prie bausmės paskirties įgyvendinimo, nei prie tinkamo skiriamų poveikio priemonių nuteistajam individualizavimo. Apygardos teismas pažymi, jog iš skundžiamos nutarties turinio visiškai nėra aiškūs pirmiau minėtų poveikio priemonių parinkimo motyvai, o byloje nesant jokių duomenų apie nuteistojo polinkį piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat esant dirbančiam, papildomas įpareigojimas dirbti ir sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, laikytinas nesuderintu su kitų įpareigojimų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartis yra keičiama, pašalinant dalį iš nuteistajam V. K. skirtų įpareigojimų ir draudimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti nuteistajam V. K. kartu su 1 (vieno) mėnesio ir 17 (septyniolikos) dienų laisvės apribojimo bausme (be intensyvios priežiūros) paskirtą draudimą jam visą šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinti nuteistajam V. K. kartu su galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra, paskirtą draudimą visą šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.