Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, teisėjos Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

išnagrinėjo nuteistojo S. G. (S. G.) pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant dvidešimčiai parų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – dvidešimčiai parų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – trisdešimčiai parų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – trisdešimt penkioms paroms, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – trisdešimt penkioms paroms, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – penkiolikai parų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – dvidešimt penkioms paroms, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant – dvidešimt penkioms paroms, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl E. J. individualios įmonės turto įgijimo sukčiaujant – dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, S. G. paskirta subendrinta bausmė areštas septyniasdešimčiai parų. Baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant S. G. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. S. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sukčiaujant išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš S. G. priteista 1335,55 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2547,15 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2441,42 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 542,68 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1532,11 Lt E. J. individualiai įmonei padarytai žalai atlyginti. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 349,99 Lt išieškojimo paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėjas, remdamasis Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnio nuostatomis, kad asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus ir turintiems teistumą, paskirta bausmė mažinama, teigia, jog jam minėtas įstatymas turėjo būti taikomas ir paskirta bausmė sumažinama, nes jis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteistas už veikas, padarytas 2000 m. balandžio 17 d.–2001 m. kovo 26 d., t. y. to paties teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir jose yra 1961 m. BK 274 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikaltimų sudėtys.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti (BPK 451 straipsnis). Kolegijos nuomone, S. G. byloje nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir yra būtina priimti kurį nors iš sprendimų, numatytų BPK 451 straipsnyje.

2. Pareiškėjas, nurodydamas, kad teismas, nustatęs, jog jis žalą bendrovėms padarė panaudodamas apgaulę, prašo jo nusikalstamas veikas iš 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalies (Sukčiavimas) perkvalifikuoti į 1961 m. BK 277 straipsnio 1 dalį (Turtinės žalos padarymas apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu).

2.1. Pažymėtina, kad turtinės žalos padarymas apgaule skiriasi nuo sukčiavimo, nes sukčiaujant turtinė žala nukentėjusiajam padaroma panaudojant apgaulę kaip priemonę svetimam turtui ar turtinei teisei savo ar kitų naudai įgyti, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti, o padarant turtinę žalą apgaule – apgaulė yra priemonė turimam turtui išlaikyti, t. y. neperduoti jo savininkui ar jo įgaliotiems asmenims. Tuo tarpu teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatęs, jog S. G. apgaulė įgyjant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad įmonių, tiekiančių jam duonos bei pyrago gaminius, savininkai buvo suklaidinti S. G., kuris, sudarydamas produkcijos pirkimo ar tiekimo sutartis, nutylėjo tikrąją įmonės finansinę padėtį (tai, kad yra skolingas kitoms įmonėms, kad jam 2002 metais iškelta baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 322 straipsnį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo), t. y. esminę aplinkybę, turinčią reikšmės turto savininkų apsisprendimui dėl turto perleidimo, S. G. sąmoningai klaidino bendroves, turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti už pirktą produkciją ir tyčia, panaudojant apgaulę, įgyti svetimą turtą savo naudai, konstatavo, kad S. G., „būdamas S. G. statybos ir remonto individualios įmonės savininkas, turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti už pirktas prekes ir įgyti (užvaldyti) apgaulės būdu svetimą turtą savo naudai, rašytinių sutarčių pagrindu, S. G. individualios įmonės vardu pirko iš įmonių pagal PVM sąskaitas–faktūras duonos ir pyrago gaminių, apgaulingai įsipareigojęs sumokėti už pirktą produkciją per sutartyse nustatytą terminą, tačiau neatsiskaitė ir įgijo apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. J. individualios įmonės turtą savo naudai“. Šios apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos aplinkybės atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Kartu pažymėtina, kad, nors S. G. nusikalstamos veikos padarytos iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. prieš įsigaliojant 2000 m. BK, tačiau jos teisingai kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, nes naujasis baudžiamasis įstatymas numato švelnesnes bausmes nei 1961 m. BK 274 straipsnio 1, 2 dalys (Sukčiavimas).

Taigi S. G. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

3. Pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai netaikytos Įstatymo „Dėl amnestijos“ nuostatos, nes jis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas už veikas, padarytas 2000 m. balandžio 17 d.–2001 m. kovo 26 d., t. y. to paties teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir jose yra 1961 m. BK 274 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikaltimų sudėtys.

Pažymėtina, kad Įstatymas „Dėl amnestijos“ taikomas tik asmenims, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kurie šią bausmę turi realiai atlikti (1–5 straipsniai). Tuo tarpu šioje nutartyje konstatuota, kad nuteistojo S. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog S. G. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas septyniasdešimčiai parų. Taigi nuteistajam S. G. Įstatymas „Dėl amnestijos“ pagrįstai netaikytas.

4. Pareiškėjas, nenurodydamas jokių argumentų, taip pat prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti, pasak jo, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2000 m. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinius, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus, 2000 m. balandžio 17 d.–2001 m. kovo 26 d. padarytus, nusikaltimus. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Tiek 1961 m. BK 49 straipsnyje, tiek 2000 m. BK 95 straipsnyje už minėto nusikaltimo padarymą nustatytas penkerių metų senaties terminas (1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiesiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba 2000 m. BK 3, 95, 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. BK nuostatas yra tokie patys arba trumpesni, arba 1961 m. BK 7, 49, 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. BK nuostatas yra ilgesni. Taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties terminų trukmės klausimą S. G. baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nes jame už sukčiavimą senaties terminas nustatytas toks pats, kaip ir 1961 m. BK. Pažymėtina, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (2000 m. BK 95 straipsnio 2 dalis). Tęstinio nusikaltimo atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tęstinio nusikaltimo paskutinio veiksmo pabaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu yra nuteistas ir už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarytą 2000 m. balandžio 17 d.–2000 m. gegužės 5 d. Vadinasi, senaties terminas už šį nusikaltimą turėjo baigtis 2005 m. gegužės 5 d., t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tačiau šiuo nuosprendžiu S. G. taip pat nuteistas ir už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, padarytas 2000 m. spalio 13 d.–2001 m. kovo 26 d., t. y. iki senaties termino už 2000 m. balandžio 17 d.–2000 m. gegužės 5 d. padarytą veiką pabaigos. Tuo tarpu 1961 m. BK 49 straipsnio 2 dalyje, kurios nuostatos yra švelnesnės ir palankesnės kaltinamajam (nuteistajam) nei 2000 m. BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios senaties eigos nutrūkimą, todėl yra taikytinos, nustatyta, jog senaties eiga nutrūksta, jeigu prieš sueinant nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Šiuo atveju senatis pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas. Vadinasi, S. G. senaties termino eiga už 2000 m. balandžio 17 d.–2000 m. gegužės 5 d. padarytą nusikalstamą veiką nutrūko ir jos terminas iš naujo skaičiuojamas nuo 2001 m. kovo 26 d.

Taigi akivaizdu, kad iki 2005 m. gegužės 6 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo S. G. nei vienai iš nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, senaties terminai nebuvo suėję.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. G. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.