Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo L. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. 86 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2015-06-07, apie 17.40 val., būdamas viešoje vietoje adresu: Savanorių pr. 42, Vilniuje, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, gėrė alkoholinius gėrimus su kitu piliečiu, o būtent alų „Tauras Stiprusis“, 7,5 procentų alk., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str. 3 d.

2015-09-08 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo L. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Kadangi apeliacinio skundo padavimo terminas dėl Vilniaus miesto apylinkės 2015-07-02 nutarimo yra praleistas nenurodant priežasčių ir nebuvo apelianto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, aukštesnės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nevertins ir pasisakys tik dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. atsako tas, kas alkoholinius gėrimus ir kitus svaigalus, pagamintus naudojant spiritą, gėrė gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba pasirodė girtas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai jam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog L. V. apeliaciniame skunde savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo neigia. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad L. V. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų E.Slavinsko ir M.Reis tarnybiniai pranešimai, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Tačiau byloje yra tik E.Slavinsko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta administracinio teisės pažeidimo data skiriasi nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos datos, o šių abiejų dokumentų datos iš esmės skiriasi nuo skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodytos administracinio teisės pažeidimo padarymo datos. Esant toliems akivaizdiems prieštaravimams, apylinkės teismas nesiėmė jokių veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti – teismo posėdyje nebuvo apklausti nei policijos pareigūnai, nei liudytojas, su kuriuo, kaip nurodyta apylinkės teismo nutartyje, L. V. gėrė alų, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Be to, pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (administracinė byla Nr. N575 -881/2009).

Pagal formuojamą teismų praktiką, medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat būtina pažymėti, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Tai, kad L. V. pasirašytinai buvo išaiškintos ATPK 272 str. 1 d. numatytos teisės, nereiškia, kad teismas šiuo konkrečiu atveju įvykdė ATPK 272 str. numatytą teismo pareigą – užtikrinti privalomą pažeidėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Iš tikrųjų, pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju įstatymas numato, jog, nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatvykstant į teismo posėdį, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių siekiant jį pristatyti į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.