- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1779-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03787-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Pareiškėjas
- A. V., K. S., G. Š.
- Skolininkas
- D. V.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., K. S. ir G. Š. prašymą nustatyti skolininko D. V. turto dalį, suinteresuoti asmenys – A. V. ir antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. V., K. S. ir G. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko D. V. turto dalies nustatymo jo sutuoktinės A. V. gaunamose pajamose. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą dėl 144.748,00 Lt skolos išieškojimo iš D. V. išieškotojų A. V., K. S. ir G. Š. naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas skolininkas turi tik 100 vnt. paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų ir neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškotojai kreipėsi į teismą nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti, kadangi skolininkas D. V. paskolas ėmė ir naudojo savo asmeninėms reikmėms.
Skolininko D. V. kuratorius D. U. atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad skolininko turto dalis jo sutuoktinės pajamose sudaro 50 procentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė, kad ½ dalis A. V. gaunamų pajamų priklauso skolininkui D. V..
Teismas pripažino A. V. neįrodžius, kad paskola buvo imama sutuoktinio asmeniniams, o ne bendriems poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p. ir 2 d. prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Teismas pripažino pareiškimą tenkintinu CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p. pagrindu, nustatančiu, kad turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį. Nurodo, kad lėšos, gautos pagal D. V. su pareiškėjais sudarytas paskolos sutartis, nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Visos lėšos buvo pervedamos į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir naudojamos „laivo statybai“. Apie sutuoktinio paimtas paskolas ji nieko nežinojo, tam sutikimo nedavė. Todėl sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia.
Atsiliepimas
Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį.
Šalies argumentai
Atsiliepimo argumentai:
Sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurias gali būti nukreiptas kreditorių reikalavimas.Pareiškėjų paskolintomis lėšomis sutuoktiniai jas perskolino savo bendrovei, todėl nėra abejonių, kad paskolinti pinigai galėjo būti naudojami ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti.Prievolės, kylančios iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendros abiem sutuoktiniams.
Atsiliepimas
Skolinko kuratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį. Nurodė, kad
Šalies argumentai
nėra pagrindo abejoti apeliantės argumentais, kad lėšos gautos pagal jos sutuoktinio su pareiškėjais sudarytas paskolos sutartis nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, taip pat nėra pagrindo abejoti ir argumentu, jog apeliantė apie sudarytas paskolos sutartis nežinojo, o pinigus sutuoktinis skolinosi be jos sutikimo ir jos neinformuodamas, tačiau minėti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), tačiau pareiškėjų prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo jo sutuoktinės gaunamose pajamose tikslas yra įgyvendinti išieškojimą ne iš bendro sutuoktinių turto ar sutuoktinės asmeninio turto, tačiaui iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-4579-302/2011 dėl 144 748,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojų A. V., K. S. ir G. Š. naudai (b. l. 24-29). Vykdymo proceso metu antstolis areštavo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, džiovyklą, ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei 100 vnt. paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) skolininko vardinių akcijų (vykdomoji byla Nr. 0241/11/01856, b.l. 26,27) bei 2012-03-19 pranešimu informavo išieškotojų atstovą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinės gaunamose darbinės veiklos pajamose (vykdomoji byla Nr. 0241/11/01856, b.l. 169).
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad negalėjo būti vykdomas skolininko dalies nustatymas sutuoktinės gaunamose pajamose, nes pagal paskolos sutartis sutuoktinio gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, sutuoktinė apie paskolas nieko nežinojo, tam sutikimo nedavė.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).
Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar apeliantės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susijęs su skolininko prievolės pareiškėjams pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.
CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Byloje apeliantė nepateikė duomenų, jog jos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, taip pat nekėlė klausimo dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose ir abiejų sutuoktinių dalis pripažino lygiomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.