Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokatui Algirdui Putnai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Cechanavičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Biržų rajono savivaldybės tarybos atstovei Rasai Kučytei, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sijar“ atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: E. B. , A. M. , R. M. , V. M. , A. V. , uždarajai akcinei bendrovei „Sijar“, Biržų rajono savivaldybės tarybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono savivaldybės tarybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su pareiškėjo skundu ir paaiškino, jog ginčo kelias nebuvo statytas, kaip inžinierinis statinys, savivaldybė nebuvo skyrusi tam lėšų. Ginčo kelias yra įvažiavimas į teritoriją, todėl laikyti šį natūraliai susiformavusį įvažiavimą keliu nėra pagrindo. Atstovė yra girdėjusi, jog pareiškėjas pats pasidarė kelią privažiuoti prie pastatų, mano jog buvo atvežta smėlio, kuris buvo palygintas ir taip natūraliai susiformavo įvažiavimas. Šiam keliui nebuvo skirtas nei finansavimas, nėra tarybos pritarimo. Dėl šio kelio savivaldybėje sprendimai priimti nebuvo. Mano, jog prie trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų galima patekti per UAB „Sijar“ teritorijoje įrengtą kelią.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-474 bei įpareigoti atsakovę panaikinti vietinės reikšmės kelio dalį, esančią laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje.

Pareiškėjo skundo motyvai patvirtina, kad jis siekia padidinti iš valstybės nuomojamo žemės sklypo plotą, panaikinus šalia sklypo einančio vietinės reikšmės kelio dalį, pagerinti šio sklypo funkcionalumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo keliu, kurį siekia panaikinti pareiškėjas, naudojasi ir kitų žemės sklypų savininkai. Pareiškėjas, kaip sklypo nuomininkas, turi teisę reikalauti, kad jo nuomojamo sklypo funkcionalumas būtų pagerintas, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra ūkininkas, nuomojamame sklype yra jam priklausantys su ūkio veikla susiję statiniai, ūkio veikloje jis naudoja atitinkamą techniką. Pareiškėjas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi galimybę naudotis privažiavimu prie sklypų dviem keliais, t. y. naudotis keliu, einančiu pareiškėjo naudojamo sklypo šiaurinėje dalyje, ir vakarinėje sklypo dalyje esančiu vietinės reikšmės keliu, pagal atsakovo duomenis, esančiu privačiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog ginčo kelias yra vienintelis kelias patekti prie V. M. žemės sklypo, kadangi visi kiti keliai privačiose valdose, servitutai nenustatyti, todėl naudotis kitais keliais nėra įstatyminio pagrindo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miško ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimas Nr. 385 ‚,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

LR kelių įstatymo 3 str. apibrėžta kelio sąvoka – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d. ir 5 str. 4 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, kuri atsakinga už vietinės reikšmės kelių įrengimą. LR kelių įstatymo 8 str. nustato, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Teismas pažymi, kad kaip matyti iš aukščiau išanalizuotos teisės normos savivaldybėms priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė apskaitydama ir rodydama savo balanse privačiose valdose esančius vidaus kelius (UAB „Sijar“), vykdo ydingą praktiką. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą (įstatymų viršenybės principą) žemesnės galios teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui, nagrinėjamu atveju byloje pateiktos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemos (laikomos specialiuoju planu) negali prieštarauti pagrindiniam teritorijų planavimo dokumentui – šiuo atveju tokiu dokumentu yra tik žemės reformos žemėtvarkos projektai. Pagal esamus projektus, ginčo kelias (jo dalis) einanti pro pareiškėjui priklausančius pastatus yra bendro naudojimo gruntinis kelias. Ginčo kelias pažymėtas ir aiškiai matosi 1999 m. Pučiakalnės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir 2011 m. Pučiakalnės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurių ištraukos yra pateiktos byloje (b.l. 34 -47, t.3), originalai apžiūrėti teismo posėdžio metu. Kaip matyti žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje kelias pažymėtas Žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra gruntinis bendro naudojimo kelias. Pareiškėjui įsigijus pastatus ši situacija buvo tokia pati ir buvo žinoma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2001-05-30 yra įregistravęs ūkininko ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). Pareiškėjas nuosavybės teisėmis valdo mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatą 1I1p, esantį Biržų rajone, Tabokinės kaime, esantį 0,42 ha ploto valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvairias žemės ūkio technikos priemones (t. 1, b. l. 6-7, 64, 86, 147-153). Žemės sklypas Nr. 19-1 bei 0,76 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išnuomoti vienerių metų laikotarpiui pagal 2011-04-13 valstybinės žemės nuomos sutartį, reg. Nr. 21SŽN-(14.21.62)-182 (b. l. 12-13). Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad įvardinta žemės nuomos sutartis buvo pratęsta, nepateikta. Iš atsakovo pateikto 2014-01-27 rašto Nr. 21SD-(14.21.104)-26 matyti, jog pareiškėjas šiais sklypais naudojasi ir toliau, moka žemės mokestį (t. 2, b. l. 24). Biržų rajono savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuomotas ir bylos nagrinėjimo metu faktiškai naudojamas žemės sklypas Nr. 19-1 šiaurinėje dalyje ribojasi su keliu, kuris yra įtrauktas į Vietinės reikšmės kelių schemą, patvirtintą Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-114 (t. 1, b. l. 76).

Pareiškėjas 2012-09-05 prašymu „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“ kreipėsi į NŽT, nurodė, kad jis Biržų rajone, Tabokinės kaime nuosavybės teise valdo mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatą 1I1p ir nuomoja žemės sklypą Nr. 19-1. Pareiškėjas prašė peržiūrėti Žemėtvarkos projekte numatyto kelio tikslingumą ir kelią panaikinti (t. 1, b. l. 119). Atsakovė 2012-10-05 parengė Pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-488 „Dėl komisijos sudarymo“ (t. 1, b. l. 87-88) ir apie tai 2012-10-8 raštu Nr. 1SS-(7.5)-1885 informavo pareiškėją (t. 1, b. l. b. l. 15-16). Atsakovė, vykdydama Pavedimą, 2012-10-18 organizavo susirinkimą, kuriame buvo apsvarstytas vietinės reikšmės kelio (dalies) funkcionalumo, reikalingumo (būtinumo) klausimas. Jame dalyvavo Biržų skyriaus specialistai, Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, A. A. , A. M. , R. M. , A. V. . Susirinkimo metu A. V. , žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, patvirtino, kad jis ginčo keliu nesinaudoja. Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės UAB „Sijar“ atstovas R. M. bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei V. M. atstovavęs R. M. teigė, kad ginčo keliu yra patenkama į išvardintus žemės sklypus, privažiuojama prie V. M. priklausančio pastato. Susirinkimo eiga ir rezultatai buvo užfiksuoti 2012-10-18 protokole Nr. 21PRT-(14.21.6)-105 (t. 1, b. l. 17-18).

Pareiškėjas 2013-02-19 prašymu „Dėl įpareigojimo įvykdyti pavedimą“ kreipėsi į NŽT, reikalaudamas užtikrinti, kad Biržų skyrius įvykdytų NŽT direktoriaus pavaduotojo 2012-10-05 Pavedimą (t. 1, b. l. 118). Atsakovė 2013-03-08 parengė pareiškėjo ginčijamą Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-474 (t. 1, b. l. 19-21). Šiame sprendime atsakovė be kitko nurodė, kad, remdamasi Žemėtvarkos projekto planinės dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis, nustatė, jog panaikinus ginčo kelią, žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai galimai turėtų galimybę privažiuoti prie šių sklypų vietinės reikšmės keliais, besiribojančiais su žemės sklypu Nr. 19-1 rytinėje ir pietinėje pusėse, tačiau žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), liktų be privažiuojamojo kelio, todėl konstatavo, jog pareiškėjui privatizuoti žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esantį žemės plotą, užimtą vietinės reikšmės keliu, galimybės nėra. Be to, NŽT, atsižvelgusi į tai, kad Biržų skyrius, vykdydamas jam duotą Pavedimą, suorganizavo suinteresuotų asmenų susirinkimą, apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2012-10-31 raštu Nr. 21SD-(14.21.104)-1099 „Dėl informacijos pateikimo“, konstatavo, kad Biržų skyrius tinkamai ir laiku įvykdė Pavedimą (t. 1, b. l. 19-21).

Sutinkamai su išdėstytu darytina išvada, kad byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atliktos administracinės procedūros ir jos metu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, skundžiamas raštas Nr. 1SS-(7.5)-474 yra administracinis sprendimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnyje: atsakovė ginčijamu raštu užbaigė pareiškėjo prašymo „Dėl projekte numatyto kelio panaikinimo“ nagrinėjimą ir jame aiškiai išreiškė savo valią, jog pareiškėjas neturės galimybės privatizuoti pageidaujamą žemės plotą – žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančią teritoriją, užimtą ginčo keliu. Tai reiškė, kad pareiškėjo reikalavimas peržiūrėti Žemėtvarkos projekte numatyto ginčo kelio tikslingumą ir jį panaikinti, suformuluotas 2012-09-05 prašyme „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“, kurio pagrindu ir buvo inicijuota administracinė procedūra, nebus tenkinamas.

Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis administracinę procedūrą supranta viešojo administravimo subjekto pagal šį įstatymą atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties įstatymo 21 straipsnis nustato, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas (1 dalies 1 punktas), o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas. Gavus asmens skundą, viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu per 3 dienas pradeda nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas kėlė klausimą dėl savo, kaip mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastato 1I1p, esančio 0,42 ha ploto valstybinės žemės sklype Nr. 19-1, savininko, teisių naudotis šiuo statiniu pagal paskirtį bei įsigyti nuomojamą žemės sklypą kartu su prie jo prijungta teritorija, užimta žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančiu vietinės reikšmės keliu, pažeidimo. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo 2012-09-05 prašymą „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“, ėmėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų priemonių surinkti su keliamu ginču susijusius duomenis ir dokumentus, bei juos įvertinus padarė išvadą, kad žemės sklypas Nr. 19-1 iš visų pusių ribojasi su vietinės reikšmės keliais, kuriais privažiavimui naudojasi žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Siekiant nustatyti, ar ginčo kelio dalis yra tikslinga (būtina) ir ar galima šį kelią panaikinti, buvo pavesta sudaryti komisiją dėl šio kelio tikslingumo (būtinumo) ir panaikinimo bei organizuoti suinteresuotų privačių žemės sklypų savininkų ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovų susirinkimą (t. 1, b. l. 88). Taigi, atsakovė siekė surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, susijusius su pareiškėjo keliamu ginču, ir išklausyti visų suinteresuotų asmenų nuomones. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė tinkamai įgyvendino Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nustatytas procedūrines taisykles, skirtas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su asmens ginčijamo klausimo esme.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nustatantis individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis), jame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti suformuluotos aiškiai bei nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Nagrinėjamu atveju, skundžiamas sprendimas priimtas sutinkamai su pateikta ir visiškai išanalizuota medžiaga, išklausius visų suinteresuotų asmenų nuomones, t.y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, jame aiškiai suformuluota padaryta išvada, jog „nėra galimybės Jums privatizuoti žemės plotą, laisvos žemės fondo žemės sklypą Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, užimtą vietinės reikšmės keliu (jo dalimi)“, bei nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, jog atsakovės priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.

Išanalizavus RC Panevėžio filialo pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-12-19 išrašus ir Vietinės reikšmės kelių schemos duomenis, matyti, kad su pareiškėjo faktiškai naudojamo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančiu ginčo keliu ribojasi žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra UAB „Sijar“ ir 0,25 ha ploto dalies naudotojas yra R. M. ; žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra UAB „Sijar“, šio sklypo 0,5 ha ploto dalies naudotoja yra A. M. ; žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė - V. M. , naudotoja - E. B. (t. 2, b. l. 4-10, 13), taip pat šis kelias prieina prie A. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12, 13). Be to, Nekilnojamojo turto registro ir Vietinės reikšmės kelių schemos grafinės dalies duomenys patvirtina, jog UAB „Sijar“ priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo Nr. 19-2 vakarinėje dalyje) yra 0,0170 ha ploto teritorija, užimta keliu, kuris jungia ginčo kelią su rajoniniu keliu Nr. 1310 (t. 1, b. l. 36; t. 2, b. l. 6, 13). Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį privažiavimo kelią, besiribojantį su žemės sklypu Nr. 19-1, UAB „Sijar“ įrengė savo reikmėms, tačiau jam kelio servituto nenustatė. Išanalizavus byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas kitas daiktines teises, kurioms priskiriami ir Civilinio kodekso 4.118-4.121 straipsniuose nurodyti kelio servitutai, daroma išvada, kad įvardintam žemės sklypui kelio servitutų nėra nustatyta (t. 2, b. l. 4). Taip pat byloje nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. M. priklausantis garažas 1G1ž, be to, šių abiejų nekilnojamųjų daiktų naudotoja E. B. pagal 2013-03-04 leidimą Nr. A5-21 vykdo garažų paskirties pastato rekonstrukciją, pakeičiant jo paskirtį į ūkio paskirties pastatą, skirtą žemės ūkiui tvarkyti (t. 1, b. l. 179-181; t. 2, b. l. 9-10, 30).

Taigi, sutinkamai su išdėstytu darytina išvada, kad turi būti užtikrinama teisė ginčo keliu privažiuoti prie aukščiau įvardintų nekilnojamųjų daiktų, taip užtikrinant galimybę naudoti juos pagal paskirtį ir vykdyti ūkinę veiklą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, pagal kurias, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, aukščiau išvardinti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. M. , R. M. , V. M. , UAB „Sijar“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, į juos įregistruotas daiktines teises bei su jais susijusius juridinius faktus, kuriems neprieštarauja ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, nekelia abejonių ir patvirtina atsakovo Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-474 suformuluotą išvadą, jog, panaikinus ginčo kelio dalį, esančią žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), liktų be privažiuojamojo kelio ir, kad dėl šios priežasties pareiškėjas privatizuoti žemės plotą, užimtą vietinės reikšmės keliu, galimybių neturi (t. 1, b. l. 20).

Kolegijos nuomone atsakovė padarė teisingą išvada, jog prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių ūkinės paskirties statinių privažiuoti galima vietinės reikšmės keliu, esančiu šio sklypo pietinėje pusėje. Atsižvelgus į vietos situacijos nuotraukas (t. 2, b. l. 30), duomenis apie žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ūkinės paskirties statinius ir šiame sklype vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, teismas pagrįstais pripažįsta A. M. argumentus, kad privažiavimui prie įvardinto sklypo ir jame esančių statinių naudojamasi ginčo keliu. Įvertinus teismo posėdžio metu nustatytus duomenis apie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį vietinės reikšmės kelių atžvilgiu, šių žemės sklypų naudojimo būdą (kiti žemės ūkio paskirties bei pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), juose pastatytus arba statomus ūkinės paskirties pastatus, UAB „Sijar“, E. B. ir A. M. naudojamus vykdomoje ūkinėje veikloje arba ketinamus naudoti planuojamoje ūkinėje veikloje, daroma išvada, kad įvardinta teritorija, su kuria ribojasi žemės sklypas Nr. 19-1, yra užstatyta įvairiais ūkinės veiklos pastatais ir intensyviai naudojama ūkinėje veikloje, šią teritoriją vietinės reikšmės keliai jungia su viešuoju keliu Nr. 038 ir rajoniniu keliu Nr. 1310. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad nurodytoje teritorijoje esantys vietinės reikšmės keliai privalo išlikti, taip užtikrinant privažiavimą prie aukščiau išvardintų nekilnojamojo turto objektų ir juose vykdomą ūkinę veiklą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 38 straipsnio (2010-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 38 straipsnio 1 dalis nustatė, kad regiono lygmens žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba; savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų - savivaldybės administracijos direktorius. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis Nacionalinei žemės tarnybai suteikė įgaliojimus įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1,6,7 punktai). Sutinkamai su nurodytomis teisės normų nuostatomis, daroma išvada, kad atsakovė buvo įgaliota spręsti dėl Žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo. Pagal Žemės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas planuojamas žemėtvarkos schema, kuri pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, išskyrus saugomų teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat išskyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės valdos projektus, tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, be to, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą (2 punktas).

Taigi atsakovė, siekdama suderinti fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, turi teisę kreiptis į įgaliotus vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektus dėl rajono lygmens specialiojo teritorijos planavimo dokumento pakeitimo, todėl nagrinėdama pareiškėjo prašymą „Dėl projekte numatyto kelio panaikinimo“ ir vykdydama su juo susijusią administracinę procedūrą, teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribų neperžengė.

Kaip jau minėta, pareiškėjas, kaip sklypo nuomininkas, turi teisę ir gali reikalauti, kad jo nuomojamo sklypo funkcionalumas būtų pagerintas, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog patenkinus pareiškėjo siekius ir pagerinus jo nuomojamo sklypo funkcionalumą, pablogėtų kitų sklypų funkcionalumas, o V. M. apskritai negalėtų naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, kadangi liktų be privažiavimo prie savo žemės sklypo. Pareiškėjui įsigijus pastatus ir 2001 m. pradėjus ūkininkauti (2001-05-30 įregistruotas ūkininko ūkis), esama padėtis buvo žinoma, ir tai buvo jo pasirinkimas. Be to, pareiškėjas turi galimybę pakeisti situaciją, gali žemės ūkio techniką laikyti kitoje pastatų pusėje, kur vietos yra pakankamai, nes pats įvažiavimas ir išvažiavimas su technika iš pastato neužima daug laiko, gali įsirengti papildomus vartus pastate ir kt.. Tačiau reikalauti pagerinti sau sąlygas, neatsižvelgiant į kitų asmenų poreikius, žymiai pabloginant jiems sąlygas, ir padarant negalimu naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, pareiškėjas, negali. Šiai dienai nėra nustatytas servitutas ir nėra išspręstas privažiavimas prie trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomų žemės sklypų ir apriboti jiems galimybę naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, panaikinant vienintelį privažiavimą, tačiau tenkinant tik pareiškėjo poreikius, būtų neteisinga. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjo skundžiamas NŽT 2013 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-474, yra teisėtas: sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis; sprendimo išvados suformuluotos aiškiai ir konkrečiai; priimant šį sprendimą, buvo laikomasi pagrindinių procedūrinių taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; sprendime iš esmės tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių naikinti aukščiau įvardintą sprendimą nėra pagrindo. Nepanaikinus ginčijamo sprendimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo antro reikalavimo dėl įpareigojimo panaikinti vietinės reikšmės kelio dalies, esančios laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.