- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 1-84-369/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- E.
- Kaltinamasis
- L. R., B. R.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Alfreda Pūkienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietė, ukrainietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.
B. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, žydas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. ir B. R. buvo kaltinamai tuo, kad 2009-03-02 ir 2009-03-03, siekdami pažeminti E. R. bei pakirsti jos pasitikėjimą, paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji - sulaužė L. R. ir B. R. sūnaus L. R. (gimusio 1997 metais) ranką ir ją apšmeižė.
Apklausti teisme kaltinamieji L. R. ir B. R. kaltais neprisipažino ir paaiškino, kad jau 10-14 metų, kaip nebendrauja su E. R., nes pastaroji jiems reiškia įvairias pretenzijas bei visur rašo skundus. Iš pradžių jų šeimos gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau 2009-03-09 E. R. iš šio namo išsikraustė. Kaltinamasis B. R. teisme teigė, kad jis nepažysta liudytojos H. S. ir pastarajai nesakė, kad E. R. sulaužė jo sūnui – L. ranką. Tačiau jis atkreipė teismo dėmesį, jog E. R. 2009-02-28 iš tikrųjų sulaužė jo sūnui L. ranką ir dėl šio įvykio jis su žmona kreipėsi į medikus bei į policiją. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, E. R. pateikti įtarimai ir byla perduota į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Kaltinamoji L. R. teisme paaiškino, kad nebendrauja su E. R. artimu giminaičiu – R. R. ir pastarajam nesakė, kad nukentėjusioji E. R. sulaukė jos sūnui – L. ranką, tačiau pastaroji tai iš tikrųjų padarė 2009-02-28.
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. paaiškino, kad kaltinamasis B. R. yra jos brolis, o L. R. jo žmona, tačiau su šiais asmeninis jį nebendrauja. 2009-03-02 jos pusbrolis – R. R. telefonu jai pasakė, kad L. R. jam pasakė, kad ji, t.y. nukentėjusioji E. R. sulaužė savo brolio sūnui – L. R. ranką. Jos draugė H. S., kuri jai padėjo kraustytis iš namo, esančio Lūkesčių gatvėje, Vilniuje, jai papasakojo, kad 2009-03-03, jai būnant prie minėto namo, B. R. jai pasakė, kad E. R. sulaužė jo sūnui L. ranką. Kaltinamųjų paskleista šmeižikiška informacija, kad ji sulaužė jų sūnui Lev ranką labai ją sukrėtė ir pažemino. Po šio įvykio smarkiai pablogėjo jos sveikata, ji kreipėsi į medikus ir ilgai gydėsi, patyrė turtinę bei neturtinę (moralinę) žalą.
Apklaustas teisme liudytojas J. K. paaiškino, kad 2009-03-03 buvo prie namo, esančio Lūkesčių gatvėje Vilniuje, kai vyko E. R. išsikraustymas. Jis matė kieme vaikščiojantį B. R. sūnų – L. R., kuriam buvo sugipsuota ranka. Prie šio namo buvo atvykęs ir R. R. bei H. S., tačiau jis nematė, kad kaltinamieji su jais būtų bendravę ir negirdėjo, kad jie sakytų, jog E. R. sulaužė jų sūnui L. ranką.
Apklausta teisme liudytoja A. T. paaiškino, kad 2009-03-02, atvyko pas L. R., nes pastarajai reikėjo kažkur trumpai išvykti ir ji prašė jos pabūti su sūnumi L.. Atvykusi į L. R. namus ji pastebėjo, kad L. sulaužyta ranka, tačiau nesidomėjo kas jam atsitiko.
Apklausta teisme liudytoja H. S. paaiškino, kad yra nukentėjusiosios E. R. draugė ir 2009-03-03 jai padėjo kraustytis iš namo, esančio Rudens gatvėje Vilniuje. Apie 17.00 val. atvykusi prie namo ji atkreipė dėmesį į kieme žaidusį berniuką kurio ranka buvo subintuota. Tuo metu kieme buvę J. K. ir B. R. jai pasakė, kad berniukui ranką sužalojo E. R.. Šį pokalbį ji papasakojo E. R..
Apklaustas teisme liudytojas A. M. paaiškino, kad su nukentėjusiąja E. R. mokėsi mokykloje ir ją pažysta apie 30 metų. 2009-03-02 jam paskambino E. R. ir paprašė pas ją į namus atvežti R. R., nes norėjo su juo pabendrauti. Jis išpildė jos prašymą, atvežė R. R. ir matė, kaip pastarasis užėjo pas E. R. į jos namus.
Apklaustas teisme liudytojas R. R. paaiškino, kad nukentėjusioji E. R. bei kaltinamasis B. R. yra jo pusbrolis ir pusseserė. Su B. R. ir jo šeima jis nepalaiko jokių, o su E. R. bendrauja. 2009-03-02 A. M. atvežė jį prie pusseserės E. R. namų, esančių Rudens gatvėje, Vilniuje, nes pastaroji jo prašė padėti perkraustyti daiktus. Jam atvykus prie namo, B. R. žmona - L. R. neleido užeiti į kiemą ir pasakė, kad E. R. jos sūnui sulaužė ranką. Susitikęs su E. R., pastarajai pasakė, jog L. R. jam sakė, kad jų sūnui L. ranką sulaužė E. R..
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad jo skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų ir supranta, kad jos neatitinka tikrovės Taigi, pagal BK 154 str. 1 d., už šmeižimą atsako asmuo, kuris paskleidęs žmogų diskredituojančias prasimanytas ar klaidingas žinias, suprato, kad ši informacija neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo ir jo siekė.
Kaltinamieji L. R. bei B. R. tvirtino, kad 2009-03-02 ar 2009-03-03 nebendravo su liudytojais: H. S. bei R. R. ir pastariesiems nesakė, kad E. R. jų sūnui sulaužė ranką, tačiau jie tvirtino, kad E. R. jų sūnų sužalojo 2009-02-28 d. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, E. R. pateiktas įtarimas padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 1 p., o baigus ikiteisminį tyrimą byla perduota į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kurios nagrinėjimas šiuo metu nėra dar baigtas. Teismas prijungė prie nagrinėjamos privataus kaltinimo bylos 2009-09-10 E. R. įteikto pranešimo apie įtarimą bei specialisto išvados Nr. G 1440 /09(01) nuorašus.
Šalies argumentai
E. R. pateiktame įtarime nurodyta, kad ji, 2009-02-08 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, priėjusi iš už nugaros prie mažamečio L. R., gim. (duomenys neskelbtini), jį pastūmė, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės bei susižalojo, tuo padarydama L. R. dešinio stipinkaulio kaklo lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir įtariama padariusi nuskalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 1 p. (b.l. 140). Teismui pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1440/09(01) nurodyta, jog L. R., prieš jam kreipiantis į gydymo įstaigą, patyrė dešinio stipinkaulio lūžį (b.l. 142).
Kaltinamieji L. R. ir B. R. bei nukentėjusioji E. R. neneigė, kad jau ilgą laiko tarpą tarp jų yra susiklostę priešiški santykiai. Teisme apklausti liudytojai: R. R., H. S., A. T., A. M., J. K. yra arba kaltinamųjų arba nukentėjusiosios draugai ir pažystami. Jų duoti parodymai patvirtina arba kaltinamųjų ar nukentėjusiosios parodymus. Šiuo atveju byloje nebuvo surinkta objektyvių ir nešališkų įrodymų, leidžiančių patvirtinti ar paneigti kardinaliai prieštaringus kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymus. Kita vertus, teismui buvo pateikti duomenys, jog L. R. ir B. R., dėl 2009-02-08 jų sūnaus atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veiksmų kreipėsi į policija ir teigė, kad šiuos veiksmus atliko E. R.. Dėl šio fakto buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir jį baigus byla perduota į teismą.
Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad L. R. bei B. R. 2009-03-02 bei 2009-03-03 pasakė R. R. bei H. S., kad E. R. sužalojo jų sūnų, tačiau negalima pripažinti, kad taip pasielgdami jie suprato, jog ši informacija neatitinka tikrovės ir šiais veiksmais siekė pažeminti E. R. ir pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu. Šiuo atveju kaltinamieji buvo įsitikinę jog E. R. jų sūnaus atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to kreipėsi į teisėsaugos įstaigą. Tokiu būdu kaltinamųjų veiksmuose nėra LR BK 154 str. 1 d. sudėties požymio, kad jie tyčia paskleidė apie žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, nes pagal teismų praktiką, sąžiningas asmens sąžiningas kreipimasis į atitinkamas įstaigas, prašant, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės ir nubausti jų nuomone atitinkamus teisės pažeidimus įvykdę asmenys, LR BK 154 str. prasme nelaikytini kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. kaltinamieji L. R. ir B. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. turi būti išteisinti.
Kaltinamojo B. R. patirtos 800 Lt išlaidos (pinigų priėmimo kvitas – b.l. 103) bei kaltinamosios L. R. 200 Lt išlaidos (pinigų paėmimo kvitas b.l.) yra jo proceso išlaidos, patirtos dėl pagal nukentėjusiojo asmens pareiškimą pradėto proceso, todėl priteistinos iš nukentėjusiosios E. R. (LR BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas,
nusprendė:
L. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 154 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
B. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 154 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis LR BK 115 str. 3 d. 2 p. E. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės – moralinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš E. R. 800 (aštuonis šimtus) litų B. R. ir 200 (du šimtus) litų L. R. jų patirtų išlaidų advokato pagalbai privataus kaltinimo byloje atlyginimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.