- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-742-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56481-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžio, patikslinto Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, visiško sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas ir 16 MGL, t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų penkiasdešimt šešių centų), dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, pilnai atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.
Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktos galioti.
Iš K. B. Š. Š. naudai priteista 257 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni eurai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš K. B. S. D. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2016 m. gruodžio 3 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, biliardo klube, esančiame (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkai, ignoruodami moralės ir elgesio normas, elgdamiesi ypatingai įžūliai, tyčia medine biliardo lazda sudavė vieną kartą Š. Š. į nugaros sritį, po to rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių Š. Š. į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, biliardo klubo fojė, esančioje (duomenys neskelbtini), pribėgo prie Š. Š. ir tris kartus iššovęs iš tyrimo metu nenustatyto ginklo, rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tada priėjo prie S. D. ir rankomis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į laiptų turėklą, po to biliardo klubo fojė, esančioje (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo nenustatytas asmuo, pribėgo prie Š. Š. ir tyrimo metu nenustatytu daiktu dūrė tyrimo metu nenustatytą skaičių dūrių Š. Š. į kairės rankos žastą, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių jam į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant krūtinės, galvos, po to ranka sudavė vieną kartą S. D. į veido sritį, sugriebė ją už rankų ir taip laikydamas persvėrė per laiptų turėklą, grasindamas numesti žemyn, taip veikdami bendrai, padarė nukentėjusiajam Š. Š. galvos, krūtinės sumušimą, kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairiųjų smilkinio – skruosto – žando srityse, dešinės šlaunies – dešinio sėdmens srityje, muštines žaizdas galvoje, pjautines žaizdas kairio žasto srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajai S. D. stuburo juosmens – kryžmens srities sumušimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog K. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, naudodamas nenustatytos paskirties ginklą ir veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pašalinti iš kaltinimo neįrodytas aplinkybes – nenustatytos paskirties ginklo naudojimą ir veikimą bendrai su nenustatytu asmeniu. Taip pat prašo skirti viešųjų darbų bausmę arba sumažinti paskirtą arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis.
3.1. Skunde apeliantas teigia, jog nuosprendis nepagrįstas, padarytos išvados neteisingos ir skirta per griežta bausmė. Akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ įtvirtintus apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo kriterijus, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BPK įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai) principą, ir teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nustatė šias veikos aplinkybes – nenustatytos paskirties ginklo panaudojimas ir veikimas bendrai su nenustatytu asmeniu.
3.2. Dėl nenustatyto ginklo panaudojimo, apelianto manymu, teismas nepagrįstai remiasi suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymais ir nesiremia nuteistojo bei liudytojų G. I., T. G., R. I. ir S. P. parodymais. Šių asmenų parodymus teismas nepagrįstai vertina kaip nenuoseklius teigdamas, jog šie asmenys bijo kaltinamojo. Apelianto teigimu, liudytojai bijo ne jo, o būtent nukentėjusiojo Š. Š.. Tai, kad liudytojai savo parodymuose nebuvo nuoseklūs, rodo, jog jie buvo sąžiningi procese, nes jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutapo. Be to, vertinant liudytojų amžių ir nukentėjusiojo amžių bei kūno sudėjimą, teismo išvada, kad liudytojai buvo keturiese ir galėjo apsiginti, yra niekinė, nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Priešingai, liudytojo T. K. 2017 m. sausio 31 d. parodymai patvirtina, jog jie bijojo būtent nukentėjusiojo, kuris darė spaudimą ir net liudytoją buvo išvežęs į mišką. Šiuo atveju teismas dėl nenustatyto ginklo naudojimo vietoje to, kad pašalintų abejones, apsiriboja formalia fraze, kad nesiremia liudytojų parodymais, nes juos vertina kaip siekį švelninti kaltinamojo atsakomybę
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog veikimas bendrai su nenustatytu asmeniu taip pat paremtas tik prielaidomis, nutylint atskirus liudytojų parodymų fragmentus. Nuosprendyje nuolat cituojami M. M. išgirsta frazė „sudaužyk kaip obuolį“, tačiau jis parodė, jog negali tiksliai pasakyti, kokia frazė buvo pasakyta ar „sudaužyk kaip obuolį“, ar „sudaužiau kaip obuolį“. Be to, kaltinimas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų bent spėti, kad nusikalstamą veiką padarė du susitarę asmenys. Priešingai, įvykių seka ir eiga rodo, kad nuteistojo ir nenustatyto asmens veikos niekaip nesusiję.
3.4. Skunde apeliantas taip pat teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, vedęs, augina mažametį vaiką, jam skirta 70 parų arešto bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir prieštarauja konstituciniam teisingumo principu, todėl turėtų būti skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
3.5. Skundo autoriaus teigimu, aukščiau nurodyti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai apribojo jo teises ir sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl jis turi būti keičiamas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymus laiko patikimais duomenimis, jais remiasi ir atmeta liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai nustatė, jog K. B. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu bei panaudodamas nenustatytos paskirties ginklą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
6.1. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Nagrinėjamoje byloje teismas šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai išanalizavo visų asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje tinkamai įvertino jų patikimumą ir teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
6.3. Nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų Š. Š., S. D. parodymais, tačiau ir liudytojų A. P. bei M. M. parodymais, nes šių asmenų parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, įvykių eigos sutampa, tarpusavyje neprieštarauja bei atspindi logišką įvykių grandinę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tuo tarpu nuteistojo, liudytojų G. I., R. I., T. G., S. P. parodymai ne tik yra nenuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, tačiau jie taip pat nesutampa su K. B. parodymais bei prieštarauja tarpusavyje.
6.4. Nukentėjusieji nuosekliai nurodė, jog Š. Š. pirmą kartą buvo užpultas biliardinės patalpose bežaidžiantis biliardą. Du asmenys jį užpuolė staiga, netikėtai. Š. Š. pajuto smūgį biliardo lazda, kuri nuo smūgio sulūžo. Tiek Š. Š., tiek ir S. D. nuosekliai aiškino, jog po šio smūgio Š. Š. mušė du asmenys, vienas iš kurių buvo K. B.. Po to šie asmenys pasišalino. Liudytojas, biliardinės savininkas A. P., išgirdęs triukšmą, ėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir matė kaip nuo nukentėjusiojo nubėgo du vaikinai, iš Š. Š. sužinojo, kad tie vaikinai jį sumušė, buvo sulaužyta biliardo lazda. Pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais nėra, nes jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Be to, pažymėtina ir tai, jog smurto vartojimo faktą biliardinėje pripažįsta ir pats K. B.. Apie du asmenis, konfliktavusius su Š. Š., nurodė ir liudytojai G. I., T. G., R. I. ir S. P.. G. I. parodė, kad tie asmenys susistumdė su nukentėjusiuoju ir pasišalino, R. I.nurodė, kad tarp atvykusių asmenų ir nukentėjusiojo kilo muštynės, atvykusieji sudavė Š. Š. kumščiu į veidą, o S. P. nurodė, jog viskas vyko labai greitai, atvykę du asmenys sumušė nukentėjusįjį ir pasišalino. Tuo tarpu T. G. nurodė, kad K. B. su kažkokiu draugu priėjęs prie Š. Š., buvusio prie biliardo stalo, jam nieko nesakęs, trenkė ranka į veidą, tada pasišalino. Visi šie liudytojai nurodo, jog K. B. atvyko su draugu, ir tik vienas iš jų nurodo, kad smurtą vartojo ne abu, o tik K. B., tačiau sulyginus šių asmenų parodymus su nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais bei liudytojų A. P. ir M. M. parodymais, kad smurtą vartojo abu atvykę asmenys, o taip pat įvertinus tai, kad T. G. pažinojo K. B., todėl kartu su draugais, buvusiais biliardinėje, yra suinteresuotas padėti K. B. išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, yra pagrindas tikėti ta minėtų liudytojų dalimi, kuri sutampa ir neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, o būtent tuo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu biliardinėje smurtą kartu su K. b. vartojo ir kitas kartu su juo atvykęs asmuo.
6.5. Nors liudytojai G. I., T. G., R. I. ir S. P. tvirtino pirminę konflikto priežastį buvus T. G. konfliktavimą biliardinėje su Š. Š., tačiau nukentėjusieji šios versijos nepatvirtino ir tokių aplinkybių nenurodė. Be to, liudytojai R. I., S. P. parodė, jog tuo metu, kai atvyko asmenys, kurie sumušė Š. Š., nukentėjusiojo prie T. G. nebuvo, t. y. nebuvo būtinybės jį ginti nuo Š. Š.. Tokia pati išvada darytina ir iš paties T. G. parodymų. Dar daugiau, T. G. nurodė, jog K. B., atvykęs su draugu, užpuolė Š. Š., buvusį prie biliardo stalo, netikėtai, staiga. Trenkė nieko jam nesakęs. Šie liudytojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, jog jis buvo užpultas staiga, netikėtai, jam buvo suduota tada, kai jis žaidė biliardą. Tai tik dar kartą patvirtina, jog nukentėjusiųjų parodymai yra patikimi. Todėl yra pagrindas tikėti taip pat ir nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, jog Š. Š. pirmiausiai buvo suduota per nugarą lazda, kuri sulūžo, o po to jam sudavė smūgius rankomis abu atvykę asmenys. Pažymėtina, jog T. G. jokie sužalojimai nepadaryti, nenustatyta, kad jam būtų išreikšti kokie nors grasinimai ar pan. Šiuos duomenis vertinant su nukentėjusiųjų parodymais, jog jokio konflikto su T. G. prieš tai nebuvo, o taip pat, įvertinus Š. Š. nurodytas aplinkybes dėl anksčiau K. B. paimtų greitųjų kreditų, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog K. B. versija, kad jis atvyko į biliardinę išsiaiškinti dėl ko buvo skriaudžiamas T. G., yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį, o minėti apelianto nurodyti liudytojai, buvę kartu su T. G., siekia padėti nuteistajam.
6.6. Apie tolesnius įvykius konflikto dalyvių ir liudytojų R. I., G. I., T. G. bei S. P. parodymai taip pat skiriasi. Liudytojai G. I., T. G., R. I., S. P. nurodė, jog, pasibaigus pirmam konfliktui, ir K. B. bei kitam asmeniui pasišalinus, biliardinės patalpose vėl įvyko konfliktas tarp Š. Š. ir T. G., Š. Š. turėjo ginklą – pistoletą, kurį nukreipė į T. G.. Tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie patikimi duomenys, be to, jie prieštarauja objektyviems bylos duomenims, kuriais nustatyta, jog kulka buvo rasta ne biliardinės salėje, tačiau jos prieangyje, kur ir vyko konfliktas, kaip parodė nukentėjusieji bei liudytojai M. M. bei A. P.. Be to, minėtų liudytojų parodymai dėl antro konflikto biliardinėje ir dėl to, kad Š. Š. ginklu grasino T. G., nesutampa tarpusavyje. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir liudytojų M. M. bei A. P. parodymai iš esmės sutapo, todėl teismas pagrįstai šių asmenų parodymus vertino kaip patikimus duomenis ir jais vadovavosi nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, o liudytojų G. I., T. G., R. I. ir S. P. parodymus atmetė.
6.7. Nukentėjusieji nurodė, jog Š. Š. po jo sumušimo biliardinėje jautėsi nesaugiai, todėl iškvietė M. M.. M. M. atvyko, tačiau pamatęs, kad pavojaus nėra, išėjo. Netrukus po to biliardinės fojė Š. Š. vėl užpuolė K. B., kuris šovė į nukentėjusįjį, mušė rankomis, pastūmė S. D., o netrukus po to prieš nukentėjusįjį smurtavo asmuo, kuris prieš tai kartu su K. B. buvo vartojęs smurtą Š. Š. atžvilgiu. Nukentėjusieji parodė, jog po pirmojo konflikto iškvietus M. M., vėl pasirodė K. B., kuris lipo laiptais iš lauko, o rankoje laikė revolverį, šovė (S. D. nurodė, jog bandė šauti). Tai atitinka M. M. parodymus, jog jis nuskubėjo paskui K. B. ir lipdamas laiptais girdėjo šūvius. Nukentėjusysis susigrūmė su K. B., jiems besigrumiant, iškritusį ginklą paėmė S. D.. Tada, nustojęs mušti nukentėjusįjį, K. B. reikalavo atiduoti ginklą, stūmė nukentėjusiąją, todėl ji išsigandusi ginklą atidavė, po ko K. B. pasišalino. Tačiau iš karto po to atėjo anksčiau su K. B. buvęs jo draugas ir užpuolė Š. Š. su peiliu, mušė, spardė, nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat vartojo fizinį smurtą. Šių asmenų parodymai sutampa, neprieštarauja tarpusavyje ir liudytojo M. M. parodymams, vieni kitus papildo. M. M. patvirtino, jog jį kvietė nukentėjusieji. Parodė, jog atvykęs matė sumuštą Š. Š., tačiau konfliktas buvo pasibaigęs, niekas neprisipažino sumušęs nukentėjusįjį, tada jis iš biliardinės išėjo. Būdamas lauke pamatė į klubą įbėgantį K. B., nuėjo paskui jį, lipo į antrą aukštą laiptais ir išgirdo tris šūvius. Biliardinės fojė pamatė susikibusius Š. Š. ir K. B.. S. D. rankose matė ginklą. Matė kaip K. B. atėmė iš jos revolverį. Jis ramino K. B. ir jį išsivedė. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino girdėjęs šūvius ir matęs, kad konfliktas vyko ne biliardinėje, o prie įėjimo į ją, matė, jog grūmėsi keli asmenys, tarp jų ir nukentėjusysis. Tuo tarpu T. G. ir su juo biliardinėje buvusių asmenų parodymai prieštaringi. G. I. teigė, kad Š. Š. grasino ginklu T. G. biliardinėje, o biliardinės savininkas juos išskyręs, tačiau A. P. tokių aplinkybių nepatvirtino. T. G. nurodė, kad Š. Š. išsitraukė pistoletą, tačiau nenurodė, kad jį su Š. Š. būtų išskyrę biliardinės savininkas. Nei vienas šių asmenų nenurodė, kad ginklas būtų atsidūręs pas S. D.. Tuo tarpu R. I. nurodė, kad Š. Š. grasino pistoletu T. G., o šis bėgo nuo nukentėjusiojo, Š. Š. sustabdė su juo buvusi draugė. S. P. nurodė, kad Š. Š. išėjo į lauką, o iš ten grįžo su pistoletu, šeimininkas ramino Š. Š., buvusį su ginklu. Be to, visi šie liudytojai kategoriškai tvirtino, jog Š. Š. turėjo pistoletą, kai tuo tarpu nukentėjusysis bei S. D. nurodė, kad K. B. šovė iš revolverio.
6.8. Pagrindą tikėti būtent nukentėjusiais suteikia ir tai, jog nebuvo rasta šovinio tūtelių įvykio vietoje, rasta tik kulka. Toks šovinio paleidimo būdas būdingas būtent revolveriams, o ne pistoletams. Aptartas minėtų liudytojų R. I., G. I., T. G. bei S. P. parodymų prieštaringumas ir neatitikimas kitiems duomenims sudaro šią dalį jų parodymų atmesti kaip visiškai nepatikimus ir prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, kulkos radimo aplinkybės patvirtina, jog iš ginklo tikrai buvo šauta, ką nurodė nukentėjusieji bei liudytojas M. M., ir tai vyko ne pačioje biliardinėje, o jos prieigose. Šios aplinkybė sudaro pagrindą tikėti nukentėjusiais ir jų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jog tai K. B. fojė atėjo su ginklu, šovė juo, po to sudavė smūgius Š. Š., stūmė S. D. bei atėmė iš jos ginklą, o po to jų atžvilgiu smurtą taip pat vartojo ir kitas asmuo, prieš tai su K. B. jau buvęs biliardinėje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir M. M. parodymai.
6.9. M. M. parodė, jog jam su K. B. nulipus laiptais pro juos į biliardinę nuėjo vaikinas, kurį, kaip M. M. pasirodė, K. B. pažįsta, nes jie apsisveikino, o K. B. išsakė necenzūrinę frazę, kuri reiškė kažką panašaus į „sudaužyk kaip obuolį“. Būtent po to ir buvo sumuštas Š. Š. kito asmens. Tad, kaip matyti nukentėjusiųjų bei liudytojo M. M. ir A. P. parodymai vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieštarauja, be to, kaip jau minėta, konflikto aplinkybes patvirtina ir objektyviai byloje užfiksuoti duomenys – objektyviai nustatyti sužalojimai nukentėjusiesiems, kurių atsiradimo mechanizmas atitinka būtent jų nurodytas įvykio aplinkybes, o taip pat objektyviai užfiksuoti nukentėjusiojo Š. Š. rūbų sugadinimai bei sutepimai, įvykio vietoje guminės kulkos radimo faktas. Būtent šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui tikėti nukentėjusiųjų parodymais tiek dėl ginklo naudojimo fakto ir aplinkybių, tiek ir dėl K. B. bendro veikimo su kitu asmeniu, todėl konstatuojama, jog teismas pagrįstai nustatė, kad K. B. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir šią nusikalstamą veiką jis padarė ne tik suduodamas smūgius, tačiau ir panaudodamas tyrimo metu nenustatytą ginklą.
6.10. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas nesivadovavo liudytojų G. I., T. G. R. I., S. P. parodymais, prieštaraujančiais nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms būtent dėl to, jog jie ne tik nesutapo tarpusavyje, tačiau taip pat nesutapo su paties nuteistojo parodymais, prieštaravo objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Kaip vieną iš šių asmenų parodymų nenuoseklumo priežasčių apylinkės teismas įžvelgia tai, kad šie asmenys bijo nuteistojo. Skunde apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, laiko akivaizdžiai neteisinga ir nurodo, jog tai, kad šių liudytojų parodymai nėra visiškai vienodi, bet sutampa esminėse aplinkybės, kaip tik parodo jų sąžiningumą. Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatyta, jog nurodytų liudytojų parodymai nesutampa būtent esminėse aplinkybes ir prieštarauja netgi obektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, skunde nuteistasis teigia, jog iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad tai nukentėjusysis darė jam spaudimą, tačiau aukštesnysis tesimas pažymi, jog šio liudytojo parodymais teismas nesivadovavo, nes jie buvo neinformatyvūs, todėl teismo išvadų dėl kitų jau aptartų asmenų parodymų vertinimo šie skundo argumentai nepaneigia ir nesuteikia pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu.
6.11. Skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė bendrininkavimo aplinkybę, nes neįrodytas jų tarpusavio išankstinis susitarimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir kitas asmuo, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįstai nustatyta įvertinus byloje surinktų ir teisimajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. Šie duomenys taip pat patvirtina, jog byloje nustatyti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.
6.12. Vadovaujantis BK 25 straipsnio nuostatomis, bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Praktikoje aiškinama, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012). Be to, bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat praktikos išaiškinimai rodo, kad nepaisant to, jog nebūtina iš anksto suderinti veiksmų ar realizuoti visų objektyviųjų požymių, būtina, kad kaltininkas turėtų galimybę suvokti kito asmens veiksmus ir jo sumanymo turinį.
6.13. Nagrinėjamu atveju konflikto biliardinėje metu tiek K. B., tiek ir su juo atvykęs nenustatytas asmuo kartu sudavė smūgius Š. Š.. Jie neabejotinai matė vienas kito veiksmus ir susitarimą veikti bendrai išreiškė savo veiksmais, t. y. smurto vartojimu. Tai taip pat patvirtina, jog K. B. suvokė, kad kito bendrininko veiksmai padeda jam realizuoti nusikalstamą sumanymą. Biliardinės fojė metu pirmas smurtą vartojo K. B., tyrimo metu nenustatytas asmuo smurtą vartojo netrukus po to, kai tai darė nuteistasis. Tai buvo tas pats asmuo, kaip ir smurto vartojimo biliardinėje atveju, be to, jis prieš eidamas į fojė pasisveikino su K. B., o pastarasis jam davė užuominas apie nukentėjusiojo sumušimą. Iš karto po to K. B. bendrininkas užpuolė ne bet ką kitą, o būtent Š. Š., t. y. tą patį asmenį, prieš kurį smurtavo biliardinėje. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, jog K. B. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė bendrai, suprato, kad šis asmuo taip pat vartos smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o jų susitarimas veikti bendrai ir pritarimas vienas kito veiksmams buvo išreikštas pasisveikinimu ir netiesioginėmis užuominomis apie nukentėjusiojo sumušimą. Be to, apie tarpusavio susitarimą spręstina ir iš prieš tai biliardinėje kartu atliktų bendrų smurtinių veiksmų, todėl ta aplinkybė, kokią frazę tiksliai pasakė K. B. „sudaužiau kaip obuolį“ ar „sudaužyk kaip obuolį“, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Reikšminga tai, jog ši frazė buvo apie smurto vartojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, K. B. ją išsakė kitam asmeniui, ir būtent po to pastarasis užsipuolė nukentėjusiuosius.
7. Apibendrinant aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, atsižvelgdamas į šių duomenų gavimo aplinkybes, nurodė išsamius surinktų duomenų vertinimo motyvus, nurodė pagrįstus argumentus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, o taip pat išdėstė aiškias, motyvuotas priežastis, kodėl dalį asmenų parodymų vertina kaip nepatikimus ir nelaiko jų įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teismo išvadų tiek dėl veikos padarymo aplinkybių, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, pagrįstumu.
8. Apeliantas nuosprendį skundžia taip pat ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir pagrįstai.
8.1. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Įvertino veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir stadiją, o būtent tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis.) Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant K. B. asmenybę, atsižvelgta į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, veikos padarymo metu buvo baustas pinigine bauda. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžio priėmimo dienai K. B. buvo nuteistas ir už kitus nusikaltimus – vagystes, plėšimą. Nors minėtos veikos padarytos po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nuosprendžiai dėl jų dar nebuvo įsiteisėję, tačiau tai neigiamai nuteistąjį, jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, nes jos apibūdina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nuteistajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau savo veiksmų esmę nuteistasis suprato, galėjo juos valdyti ir visiškai suvokė savo veikos pavojingumą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. Be to, nuteistasis dirba, turi šeimą, augina mažametę dukrą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą – veikta kartu su bendrininku, smurtauta prieš du nukentėjusiuosius, iš kurių vienas – mergina, buvo ne tik suduoti smūgiai, tačiau ir panaudotas ginklas, konfliktas užsitęsė, K. B. sugrįžo antrą kartą į tą pačią vietą ir vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, o taip pat įvertinus, jog anksčiau taikyta priemonė – piniginė bauda nebuvo efektyvi pakeisti nuteistojo elgesį, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, ar laisvės apribojimas nebus pakankamos pasiekti bausmės tikslus, todėl nuteistajam pagrįstai skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas.
8.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę, kolegijos vertinimu, nuteistajam pagrįstai skirta didesnė nei sankcijos vidurkis arešto bausmė – 70 parų, ir ji nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog baudžiamojo įstatymo nuostatos skiriant bausmę nebuvo pažeistos, skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų motyvų dėl bausmės skyrimo, naujų aplinkybių, į kurias apylinkės teismas nebūtų atsižvelgęs, apeliantas nenurodo, todėl nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės nekeičiamas, nes nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.