Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke tebėra registruotas L. G. vardu. 2015-05-12 L. G. sudarė testamentą, kuriuo savo sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paliko visą savo turtą. Notaro biure pagal L.G. paskutinę gyvenamąją vietą po L. G. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla, nėra asmenų, iki (duomenys neskelbtini) pareiškusių prašymus priimti palikimą.

Pareiškėjas nuo pat savo motinos mirties rūpinosi nekilnojamu turtu, jo prašymu jo įgaliotas asmuo- I. T. prižiūrėjo nekilnojamą turtą, mokėjo mokesčius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas yra mirusiosios L. G. įpėdinis pagal įstatymą ir pagal testamentą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turtą valdė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, t. y. mirusios motinos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimo faktinio priėmimo veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad pareiškėjas V. I. K. priėmė savo mirusios mamos L. G. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. I. K. priėmė savo mirusios mamos L. G. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), po motinos L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.