Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-08-28 · Administracinė byla Nr. AS-756-681-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-28
Bylos Nr.
AS-756-681-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00630-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS756-681/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00630-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 69.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. 1. 35–38) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. lD-3391-2(2) ir 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 1D-1502(11) dalyje dėl G. S. neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies, sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 13 350,43 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį bei 800 Lt bylinėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. 1. 51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (b. l. 60–61) atnaujino administracinės bylos Nr. I-2554-365/2013 nagrinėjimą iš esmės ir nutarė administracinę bylą Nr. 1-2554-365/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00630-2013-8) pagal pareiškėjo G. S. skundą sustabdyti, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00903-2013-1).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimas sustabdomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki to laiko, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko" duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-2844-208/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00903-2013-1) pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų misterijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. 2013 m. gegužės 23 d. teismas šioje byloje priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Minėtoje byloje priimtame sprendime teisėjų kolegija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagal ginčų metu galiojusį teisinį reglamentavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013), ir konstatavo, kad „į Vidaus reikalų misteriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi <...> pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises, todėl pareiškėjas neturi teisės teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia, žemesnės instancijos teismams (vadinasi, teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Nagrinėjamoje byloje ginčas taip pat kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiška aptariamoms byloms, konstatavo, kad pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Iš nagrinėjamoje byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 15 d. pažymos matyti, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo sumokėta 2010 m. sausio mėn. (b. 1. 50). Taigi šioje byloje, kaip ir administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013, yra aktualus pažeistų teisių gynimo termino taikymo klausimas. Teismas pažymi, kad minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013 dar nėra įsiteisėjęs.

Teismo vertinimu, nagrinėjama administracinė byla yra susijusi su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. 1-2844-208/2013. Vadovaudamasis teismo proceso ekonomiškumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos administracinės bylos Nr. 1-2554-365/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00630-2013-8) nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės ir byla stabdytina iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00903-2013-1), kadangi priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

II.

Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 64–65), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog pirma sumažinta pensija už 2010 m. jam buvo sumokėta 2010 m. sausio mėnesį, nes už 2010 m. sausio mėn. į pareiškėjo banko sąskaitą pensija pervesta tik 2010 m. vasario 26 d. Taigi, trejų metų termino ginti savo pažeistas teises pareiškėjas nepraleido, nes su prašymu dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo į Vidaus reikalų ministeriją jis kreipėsi dar 2010 m. kovo 24 d. bei pakartotinai 2013 m. sausio 24 d., o į Vilniaus apygardos administracinį teismą – 2013 m. vasario 20 d.

Be to, teismas, remdamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Teismo nurodyti argumentai dėl formuluojamų naujų teismo precedentų nepagrindžia sprendimo dėl G. S. skundo nagrinėjimo sustabdymo, nes pirmosios instancijos teismo nurodoma byla nėra susijusi su pareiškėjo skundu.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, kad nelaiko G. S. praleidusiu terminą kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją su skundu, nes į Vidaus reikalų ministeriją pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2013 m. kovo 21 d., o pareiškėjo skundas Vidaus reikalų ministerijoje gautas paštu 2013 m. sausio 30 d.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 98 straipsnio, numatančio baigtinį administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.

Taigi administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas, t. y. prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia tai, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, dar nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Pažymėtina, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2554-365/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00630-2013-8) ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2844-208/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00903-2013-1). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2844-208/2013 pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Teismas šiuo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu, remdamasis tuo, kad pareiškėjas dėl valstybinės pensijos nepriemokos į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi pasibaigus įstatymo nustatytam 3 metų terminui ginti savo pažeistas teises, nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisės teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėtos pensijos nepriemoka.

Atskiruoju skundu skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje, kaip ir administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013, yra aktualus pažeistų teisių gynimo termino taikymo klausimas, nes iš nagrinėjamoje byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 15 d. pažymos matyti, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo sumokėta 2010 m. sausio mėnesį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiuo pirmosios instancijos teismo teiginiu nesutinka.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, kadangi priešingu atveju kyla grėsmė, jog teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose nebus nuoseklumo ir ginčas bus išspręstas neteisingai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–256/2012). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama ir tai, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismui kartu su skundu pareiškėjas pateikė ir savo 2010 m. kovo 24 d. ir 2013 m. sausio 24 d. prašymus (b. l. 21–22, 6–7), kuriais kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir užtikrinti visos jam paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą. Be to, šiuose prašymuose pareiškėjas nurodė, jog už 2010 m. sausio mėnesį paskirta pensija jam pervesta buvo tik 2010 m. vasario 26 d. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovai. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, kad nelaiko G. S. praleidusiu terminą su skundu kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, nes į Vidaus reikalų ministeriją pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2013 m. kovo 21 d., o jo skundas Vidaus reikalų ministerijoje gautas paštu 2013 m. sausio 30 d.

Vadinasi, šiuo atveju administracinė byla Nr. I-2554-365/2013 gali būti nagrinėjama nepriklausomai nuo administracinės bylos Nr. I-2844-208/2013 išnagrinėjimo rezultato, prejudicinio ryšio tarp bylų Nr. I-2554-365/2013 ir Nr. I-2844-208/2013 nėra.

Pažymėtina, jog nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinus kaip nepagrįstą, šiuo atveju nėra pagrindo klausimą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. birželio 11 d. nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 straipsnis ir 151 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį dėl administracinės bylos sustabdymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti bylos Nr. I-2554-365/2013 nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė