Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vladimiro Sergejevo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, įgijęs profesinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 31 d. 23.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu būdamas neblaivus tyčia abejomis rankomis sudavė J. K. ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam masyvią poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje ir apie dešinę akį su kaktikaulio dešinės pusės krašto ribotu lūžiu bei veido nubrozdinimus, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. G. parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 16.00 val. jis su mama M. G. grįžo iš kapinių namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais grįžo jo krikšto tėvas J. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir mamos jaunesnysis brolis V. su žmona. Jie visi grįžę po kapinių susėdo prie stalo ir gražiai bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, visiškai jokio konflikto nebuvo. V. su žmona išvyko anksčiau, apie 20.00 val., ir jie liko trise. Jie trise toliau bendravo, vartojo alkoholį, kadangi jis jau buvo stipriai apgirtęs nuėjo į savo kambarį miegoti. Atsigulęs į lovą, išgirdo kaip mama su J. K. kitame kambaryje pradėjo konfliktuoti, kaip suprato jie pykosi dėl kažkokių pinigų, gėlių. Jis atsikėlė iš lovos, nuėjęs į kambarį, kuriame buvo mama su J. K. pasakė, kad J. K. gana čia rėkauti, eik iš jo namų. J. K. taip pat buvo stipriai neblaivus. Po jo žodžių, J. K. išeik iš jo namų, išgirdo, kad J. K. sako tu „pyderas“, jis tuomet paėmė J. K. abiem rankomis už J. K. kairės rankos ir norėjo jį ištempti iš namų. Tada J. K. spjovė jam į veidą, jis kairės rankos delnu sudavė J. K. į veidą ir J. K. parkrito, jie buvo prie televizoriaus spintelės, galimai, J. K. krisdamas susitrenkė galvą, jis to nematė. J. K. vėl atsistojo ir toliau jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jo mama visą laiką buvo šalia jų ir bandė juos skirti. J. K. atsikėlęs pradėjo mosikuoti rankomis, kiek pamena metė į jį peilį, šakutę nuo stalo, jis vėl jam sudavė kaire ranka į veidą. Po smūgio J. K. vėl parkrito, tada su mama pakėlė J. K., bet J. K. nenusiramino ir jam vėl spjovė į veidą. Po antrojo spjūvio jis su mama J. K. išlydėjo iš namų. J. K. išėjo su mama į lauką, o jis liko namuose. Visą naktį negalėjo užmigti, o ryte paskambino į policiją, norėdamas pranešti apie įvykį, kas įvyko su J. K. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Konflikto su J. K. metu, sudavė jam mano apie 4 smūgius, visi smūgiai buvo atlikti jo silpnąja kairia ranka, kadangi dešinioji ranka šiuo metu gyja ir praktiškai nieko su ja daryti negali. Dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką prisipažįsta iš dalies, kadangi J. K. sudavė smūgius, bet jie nebuvo stiprūs ir nuo jų negalėjo J. K. kažkas lūžti. Dėl įvykio labai gailisi. Šiuo metu yra streso būsenoje ir galimai neviską gerai pamena. Papildomos apklausos metu T. G. parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, tarp jo ir J. K. kilo žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu, jis jam su abejomis rankomis sudavė smūgius į veido sritį, kiek tiksliai nepamena, bet galėjo būti maždaug 8 smūgiai, dėl ko J. K. galėjo patirti sužalojimus nurodytus pranešime apie įtarimą. Dėl įvykio labai gailisi.

Be T. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos M. G., nukentėjusiojo J. K. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. G. nuo 2021 m. spalio 31 d. 23.00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu būdamas neblaivus J. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus T. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę T. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta T. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 08.50 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 16.39 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonės naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 383,65 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis atlygino žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. G. 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 08.50 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 16.39 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.