- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1807-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15767-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- J. L. L.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.5.2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (kitas teismui žinomas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2023 m. spalio 2 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), patalpino skelbimą apie neva parduodamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 7500 eurų, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, nukentėjusiajam A. J. susisiekus telefonu dėl parduodamo automobilio, jis įtikinęs A. J., kad iš anksto sumokėjus pinigus, jis perduos transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė pervesti užstatą 100 eurų į jo vardu (J. L. L.) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ką A. J. ir padarė, po ko 2023 m. spalio 3 d., 10.05 val., nukentėjusysis A. J. pervedė visą 7 500 eurų sumą už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) į J. L. L. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią jo įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), taip pat iš anksto sutarus, kad jis nugabens transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas jo pažįstamą į servisą (duomenys ir adresas nenustatyti), bei apmokės techninės pagalbos išlaidas, nurodė nukentėjusiajam A. J. pervesti 85 eurus į jo vardu (J. L. L.) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ką A. J. ir padarė, nors minėtos transporto priemonės jau neturėjo, nes 2023 m. spalio 2 d., 17.15 val., ją pardavė kitam pirkėjui – M. L. už 4900 eurus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. J.priklausantį turtą – pinigus 7 685 Eur.
Šiais veiksmais J. L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. L. L. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jie su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl automobilio pardavimo ir gavosi tokia įdomi situacija, kad jis (kaltinamasis) užvilkino pervežimą, tuomet nukentėjusysis atsisakė pirkti automobilį ir gavosi kaip gavosi. Visas aplinkybes jau sunkiai pamena, nes praėjo daug laiko nuo tos situacijos, nori susitarti su nukentėjusiuoju, atlyginti jam padarytą žalą. Nukentėjusysis jam sumokėjo pinigus už automobilį, tačiau jis (kaltinamasis) nenuvežė automobilio apžiūrai, kaip kad buvo žadėjęs, tuomet nukentėjusysis pasakė, kad atsisako pirkti automobilį ir jie apsipyko, o automobilį pardavė kitam asmeniui. Kada tiksliai pardavė – taip pat jau nebepamena, kadangi tuo metu jam buvo sunkus periodas, daug vartojo alkoholio. Nurodė, kad nori pervesti pinigus nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis nesutinka pinigus gauti dalimis. Jis (kaltinamasis) turi nukentėjusiojo sąskaitą, tačiau į ją pinigų neperveda. Nurodė, kad nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta pilnai.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J.L. L. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta kaltę iš dalies, kadangi neturėjo tikslo įgyti svetimo turto. 2023 metais, tikslios dienos neprisimena, perpirko įmonę (duomenys neskelbtini), kuri priklausė G. A. Tą pačią ar kitą dieną nusipirko transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią užregistravo minėtos įmonės vardu. Tiksliai laikotarpio neprisimena, tačiau 2023 metais rudenį, galimai tai buvo spalio mėnuo, nusprendė parduoti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per telefone esančią „Vaiber“ programėlę, ten esančioje grupėje pavadinimu „automobilių supirkimas“, paprašė, kad jam įdėtų skelbimą į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) apie jo parduodamą minėtą transporto priemonę. Su juo susisiekė žmogus per programėlę „Vaiber“, kurio duomenų neturi, ir jam pasiūlė, jog skelbimą gali įdėti už 10 eurų. Jis sutiko ir asmuo, kurio duomenų nežino, įdėjo minėtos transporto priemonės skelbimą su jo pateiktas duomenimis, bei jo kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Su juo susisiekė vyras, galimai tai tas pats asmuo, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą, kaip nukentėjusysis. Su vyru bendravo telefonu bei susirašinėjo, tačiau susirašinėjimo su juo nebeturi. Vyras buvo susidomėjęs jo parduodamu automobiliu ir nurodė, kad jį perka, bei sutarė, jog automobilį parduos už 7 600 eurų. Minėtas vyras pats pasiūlė jam pervesti avansą 100 eurų už transporto priemonę, todėl jis vyrui nurodė jam priklausančią (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Šiuo metu šia sąskaita negali naudotis, kadangi, kai prarado telefoną, neturi prisijungimų prie šios sąskaitos. Po ko, galimai kitą dieną, tiksliai neprisimena, minėtas vyras jam pervedė visą likusią sumą 7 500 Eur už transporto priemonę į jo nurodytą banko sąskaitą, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą. „Swedbank“ banko sąskaita yra įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Dėl ko nurodė skirtingas banko sąskaitas, šiuo metu negali nurodyti, nes neprisimena, tačiau jos abi priklausė jam. Iš anksto, prieš parduodant transporto priemonę, jis kartu su vyru buvo sutarę, jog transporto priemonę jis su technine pagalba nuveš pas savo pažįstamą į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, tačiau transporto priemonė nebuvo nuvežta į minėtą servisą. Taigi vyras dar jam papildomai į jo nurodytą „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 85 eurus už techninės pagalbos išlaidas. Tą dieną, kai turėjo nuvežti transporto priemonę, jis jos nenuvežė, nes tuo metu negalėjo ir tai paaiškino vyrui. Tuomet tas vyras jam paskambino kitą dieną ir pasakė, kad nebenori pirkti transporto priemonės bei kad jam grąžintų pinigus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tas vyras jam pradėjo grasinti, teigė, jog jį sumuš, su juo susidoros ir panašiai. Jis pirkėjui paaiškino, kad negali jam grąžinti jo pinigų už transporto priemonę, kadangi neturėjo prisijungimų prie įmonei priklausančios banko sąskaitos, kad palauktų. Tiksliai neatsimena, ar tai buvo kitą dieną, ar tą pačią dieną, kuomet jam paskambino galimai vyro advokatė, kuri jam nurodė, kad jie kreipsis į teismą bei jis turės jiems mokėti procentus, dėl ko jie dar labiau susipyko. Jis nusprendė laukti teismo ir pinigų negrąžinti. Taip pat, galimai tą pačią dieną, ar įvykio metu, jis paprašė savo draugo A. L., kad jis nuimtų pinigus, kuriuos jam perves į jo banko sąskait`. Galimai paprašė, kad išgrynintų 1000 eurų bei 700 eurų, ar tai buvo tą pačią dieną, neprisimena. Dėl kokių priežasčių jam reikėjo šių pinigų, jis neprisimena ir nurodyti negali. Vyrui, kuris už parduodamą automobilį jam pervedė pinigus, jis pinigų atgal nepervedė, kadangi jis jam grasino, bei nurodė laukti teismo. Jis neturėjo tikslo apgaule įgyti pinigų už automobilį, jis iš tiesų pardavinėjo automobilį, tačiau žmogus pats apsigalvojo jo nebepirkti, po ko dar jam pradėjo grasinti. Taip pat tiksliai dienos neprisimena, tačiau minėtą transporto priemonę pardavė kitam žmogui už 4 900 Eur. Kiek prisimena, transporto priemonę pardavė dėl to, jog prieš tai buvęs pirkėjas atsisakė ją pirkti, bei tarp jų kilo žodinis konfliktas (t. 2, b .l. 21-23)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. nurodė, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 13.00 val., naršydamas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą (Skelbimo (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodoma, jog parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pagaminimo data 2013 m., juodos spalvos sedanas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis turi variklio defektą, automobilio nurodyta kaina buvo 7 999 eurai, automobilio pardavimo vieta buvo nurodyta Vilnius. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė automobilio pardavėjas, su kuriuo pakalbėjo apie parduodamą automobilį bei sutarė jo pardavimo kainą 7500 eurų. Pokalbio metu jis su pardavėju žodžiu susitarė dėl 100 eurų avanso pervedimo už automobilį. Pardavėjas jam neprisistatė, bet po pokalbio atsiuntė sms žinutę, kurioje nurodė savo vardą, pavardę – J. L., taip pat (duomenys neskelbtini) rekvizitus, įmonės sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią jis turėjo pervesti sutartą pinigų sumą už automobilį, t. y. 7500 eurų, taip pat pardavėjas minėtoje žinutėje atsiuntė užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią jis iš karto pervedė sutartą užstatą – 100 eurų, o sutartą pinigų sumą, t. y. 7500 eurų pervedė sekančią dieną, t. y. 2023 m. spalio 3 d., apie 10.05 val. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Swedbank, į pardavėjo nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis su automobilio pardavėju dažnai bendravo minėtu telefonu numeriu, pardavėjas jam pasiūlė iš (duomenys neskelbtini) miestelio meistrą, kuris tvarko jo visus automobilius, susitarė dėl minėto automobilio nugabenimo pas meistrą variklio remontui. 2023 m. spalio 3 d., jis susisiekęs su pardavėju, susitarė, kad jis pardavėjui už tralo suradimą bei minėto automobilio nugabenimą pas jo pažįstamą meistrą, perves dar 85 eurus į jo nurodytą užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po pokalbio, 2023 m. spalio 3 d., apie 17.36 val., pervedė 85 eurus. Tą pačią dieną apie 21.39 val. gavo žinutę iš automobilio pardavėjo, kad jis dar negavo 85 eurų į savo užsienio valstybės sąskaitą (duomenys neskelbtini), tada jis jam parašė žinutę, kad jis tikrai pervedė pinigus ir juos turėtų gauti sekančią dieną. Jis iš karto paskambino pardavėjui ir pasakė, kad pinigai tikrai yra pervesti ir paprašė pardavėjo, kad jis jam atsiųstų meistro telefono numerį, pas kurį nuvežė automobilį. Jis jam pasakė, kad gerai, atsiųs ir tuo pokalbis baigėsi. Daugiau jam minėtą dieną nebeskambino. Sekančią dieną, 2023 m. spalio 4 d., nuo ankstaus ryto bandė susisiekti su automobilio pardavėju, kadangi jis jam taip ir neatsiuntė variklio meistro numerio. Tada minėtą dieną jis susirado (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir susisiekė telefonu su rekvizituose nurodytu vadovu G. A., kuriam papasakojo trumpai apie situaciją, tada G. A. jam pasakė, kad minėtą automobilio pardavėją J. L. pažįstą ir kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) bendriją pardavinėja J. L. ir ji yra pardavimo procese. G. A. jam pažadėjo, jog bandys susisiekti su J. L. G. A. nurodė, kad J. L. turi problemų su alkoholiu ir galimai dėl to nekelia telefono ragelio bei kad pats pamėgins paskambinti J. L. Po kurio laiko, 2023 m. spalio 4 d., apie 12.00 val., jam paskambino automobilio pardavėjas J. L., kuris jam pasakė, kad visą naktį šventė ir nuėjo miegoti tik 8.00 val. ryto, dėl to negirdėjo, jog skambino. Pokalbio metu J. L. jam pažadėjo, kad paskambins savo meistrui, kuriam išvežė automobilį remontui ir meistrui perduos jo telefono numerį ir paprašys, jog minėtas meistras susisiektų su juo. Minėtą dieną daugiau su J. L. nebekalbėjo, o po pokalbio su J. L. su juo susisiekė G. A., kuris jo paklausė, ar jam pavyko susisiekti su J. L., jis jam pasakė, kad viskas gerai, susisiekė. 2023 m. spalio 5 d., 09.00 val., jis skambino pardavėjui J. L., kad jam atsiųstų meistro telefono numerį, kadangi jis jam jau antrą dieną jo neatsiuntė. Pokalbio metu jis jam pasakė, kad tuoj pats atsiųs meistro numerį. Po kurio laiko gavo SMS žinutę iš J. L., kurioje buvo nurodytas meistro numeris (duomenys neskelbtini) ir taip pat jis parašė, kad meistro telefonas yra išjungtas ar telefonas išsikrovęs, jis pats parašė žinutę meistrui, kad meistras susisiektų su juo. Tada patikrino internete atsiųstą telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad minėtas telefono numeris priklauso (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininkas J. L. L. Tai pamatęs, jis iš karto susisiekė su J. L. ir paklausė, kur randasi automobilis, taip pat pasakė, kad jo atsiųstas telefono numeris yra senas, jo paties įmonės numeris, tada jis jam pasakė ,,oj sumaišiau“. Jis J. L. pasakė, kad nebežaidžiam žaidimų, kur yra minėtas parduodamas automobilis, tada jis jam pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini) rajone pas minėtą meistrą. Jis jam pasakė „ (duomenys neskelbtini), tu man meluoji, kur yra automobilis“, tada jis pasakė, ,,kad automobilis yra Vilniuje ir tuoj persuks už 5 minučių“ ir išjungė telefoną. Jis nesulaukęs skambučio, po 10 minučių pradėjo skambinti, tačiau J. L. L. telefono ragelio nebekėlė ir parašė SMS žinutę ,,ok mašina yra čia, užgėriau viskas ok mašina yra, gali ir pinigus gražinti perves buk ramus“. Po to jis jam vėl bandė skambinti, tačiau jis telefono ragelio nekėlė, tuomet parašė jam SMS žinutę klausdamas „kur yra automobilis“, jis jam atrašė „ pas jį, tuoj pasuks jis tau ir viską paaiškinsiu“. Tada gavo iš J. L. žinutę, kurioje nurodyta „pas tave užimta, paskambink“. Jis paskambino J. L., pastarasis jam pasakė, kad galutinai jis įsigijo minėtą (duomenys neskelbtini) ir dabar važiuoja į banką pasiimti prisijungimo duomenis, ir tada jis jam grąžins minėtus pinigus už automobilį. 2023 m. spalio 5 d., apie 17.40 val. paskambino J. L., tačiau jis jam telefono ragelio nekėlė ir po kurio laiko parašė žinutę „aš banke perskambinsiu“. Dar kelis kartus jis J. L. skambino, tačiau jis neatsiliepė, tada jis jam parašė žinutę, „supratau matau, kad pinigų nenori grąžinti, tai viską išspręsim teisminiu būdų“. Tada J. L. jam nieko nebeatrašė. 2023 m. spalio 6 d. įėjo į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad J. L. numeris yra pakeistas į kitą telefono numerį (duomenys neskelbtini), o senasis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jau išjungtas. Tada jis iš savo kito telefono numerio (duomenys neskelbtini) į naująjį skelbime nurodytą J. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino ir jis atpažino iš balso, kad atsiliepė J. L., kuriam jis pasakė, kodėl, (duomenys neskelbtini), man negrąžini pinigų, tada jis jam pasakė, kad jis negavo prisijungimo duomenų prie banko ir nurodė, kad šiandien, t. y. 2023 m. spalio 6 d., apie 15.00 val., važiuos į banką, kuriame jis yra užsiregistravęs, gavęs prisijungimo duomenis, pinigus grąžins. Tačiau po pokalbio J. L. iki šiol, t. y. 2023 m. spalio 12 d. pinigų jam negražino. Jo žiniomis, J. L. skelbime nurodytą tel. Nr.(duomenys neskelbtini), vėl pakeitė į savo senąjį tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Visas bendravimas su J. L. vyko telefonu, gyvai su minėtu asmeniu nebuvo susitikęs, kaip jis atrodo pasakyti negali, kadangi nežino. Jis su minėto automobilio pardavėju bendravo telefonu, pirkimo pardavimo sutarties nepasirašė, kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), jokių sutarčių nesudarė, viskas buvo tik žodinis susitarimas. Jam padaryta šiuo metu turtinė žala yra 7685 eurai (1 t., b.l. 27-31).
Iš į bylą pateikti susirašinėjimo el. paštu nustatyta, jog nukentėjusysis A. J. pateikė mokėjimų nurodymų patvirtinimų kopijas (3 vnt.):
1) 2023 m. spalio 2 d., 14:01 val., iš A. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 100 Eur, mokėjimo paskirtis- užstatas už (duomenys neskelbtini);
2) 2023 m. spalio 3 d., 10:05 val., iš A. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 7 500 Eur, mokėjimo paskirtis- pilnas apmokėjimas už automobilį (duomenys neskelbtini), benzinas, 2013 metų, juodas, sedanas su variklio defektu;
3) 2023 m. spalio 3 d., 17:36 val., iš A. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 85 Eur, mokėjimo paskirtis-užstatas už (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 32, 33-35)???
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. nurodė, kad internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) jis stebėjo skelbimus apie automobilių (duomenys neskelbtini) pardavimus, nes ieškojo pirkti tokio modelio automobilio. Kiek prisimena, 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti rugsėjo 28 d., jis internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo įdėtą naują skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos, rida apie 180 000 km., su variklio defektu, pardavimo kaina 7500 Eur. Taip pat buvo įdėtos parduodamo automobilio fotonuotraukos. Fotonuotraukose matėsi automobilio (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytas automobilio (duomenys neskelbtini) pardavėjo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis tą pačią dieną paskambino iš savo telefono Nr.(duomenys neskelbtini) automobilio pardavėjui. Automobilio pardavėjo numeris buvo išjungtas. Minėto automobilio pardavėjui jis skambino kelias dienas. Jam prisiskambinti pavyko tik 2023 m. spalio 2 d. prieš pietus, tikslaus laiko neprisimena. Atsiliepė vyriškis. Jis jo pasiteiravo, ar dar jis nėra pardavęs automobilio (duomenys neskelbtini). Vyriškis pasakė, kad automobilis dar nėra parduotas. Jie telefonu susitarė, kad jis atvažiuoja apžiūrėti automobilio. Vyriškis jam pasakė adresą, kuriuo jam reikia atvykti apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini). Adreso jis dabar neprisimena. Prisimena, tik miestą – Vilnius. Automobilio apžiūrėti jis važiavo su draugu S. D. ir giminaičiu A. B. Į Vilniaus miestą apžiūrėti automobilio jie atvažiavo 2023 m. spalio 2 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena. Atvykus į automobilio pardavėjo nurodytą vietą, juos pasitiko, kaip suprato, automobilių meistras, kuriam automobilio pardavėjas buvo palikęs pažiūrėti automobilį (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių atvyko vyriškis, kuris prisistatė J. L. L. Jis apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini) ir nusprendė automobilį pirkti. Kiek prisimena, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Sutarė, kad automobilį jis perka už 4900 Eur. Vilniaus mieste 2023 m. spalio 2 d., 17 val. 15 min., buvo surašyta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, ją pasirašė jis ir J. L. L. Prieš pasirašydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis paprašė, kad J. L. L. parodytų savo asmens dokumentą. Jis jam pasakė, kad yra pametęs savo asmens dokumentą, todėl savo telefone jam parodė savo asmens dokumento - asmens tapatybės kortelės - nufotografuotą kopiją. Jis jo asmens dokumentą nusifotografavo telefonu. Nuotrauką yra išsaugojęs ir ją pateiks el. paštu. J. L. L. buvo apie 35-40 m. amžiaus, apie 175 cm. ūgio, kresno kūno sudėjimo, pilvotas. Jis buvo užkimęs, veidas jo buvo labai ištinęs (atrodė panašus į žmogų, kuris vartoja daug alkoholinių gėrimų). J. L. L. jam davė automobilio (duomenys neskelbtini) dokumentus. J. L. L. už automobilį jis sumokėjo 4900 eurus. Sumokėjo grynaisiais automobilio pirkimo vietoje. Nusipirktą automobilį (duomenys neskelbtini) jis parsivežė traliuku į namus (duomenys neskelbtini). J. L. L. turėjo VĮ Regitra pateikti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kad jis galėtų prisiregistruoti automobilį savo vardu. J. L. L. tai delsė padaryti. Jis jam skambino, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Ieškodamas J. L. L., jis internete susirado (duomenys neskelbtini) kontaktus. Paskambino nurodytu numeriu, kurio išsisaugojęs neturi ir neprisimena, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) savininkas ir savo įmonę yra neseniai pardavęs J. L. L. Jis jo paklausė, ar J. L. L. nėra koks aferistas. Vyriškis jam pasakė, kad J. L. L. mėgsta išgerti, todėl gali būti užgėręs, išjungęs telefoną ir todėl jis negali su juo susisiekti. Su J. L. L. jam pavyko susisiekti tik po kokios savaitės, tikslaus laiko neprisimena. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jis perleido savo sutuoktinei S. L. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo sutuoktinės S. L. vardu. Prie savo liudytojo apklausos protokolo jis prideda 2023 m. spalio 2 d. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir J.L. L. asmens tapatybės kortelė nuotrauką (1 t., b. l. 52-55, 56-57, 58).
Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad 2024 m. kovo 19 d. el. paštu S. L. pateikė nuotraukas, patvirtinančias automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo datą (1 t., b. l. 59,-64)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. nurodė, kad J. L. L. yra jo pažįstamas. 2023 metais, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, susitiko su J.L. L. ir pastarasis jo paprašė išgryninti jam pinigų, kadangi tuo metu, kaip jis teigė, neturėjo banko mokėjimo kortelės. Jis sutiko, bei kuomet J. L. L. iš savo banko sąskaitos arba iš įmonės banko sąskaitos jam pervedė pinigų sumą (kokia tai pinigų sumą buvo jis neprisimena, bet tai galima pamatyti jo banko išraše), ir jis tokią pinigų sumą išgrynino ir J. L. L. iš karto padavė. Kiek tiksliai kartų J. L. L. jo paprašė išgryninti pinigų, jis neprisimena, dėl to, jog tai buvo seniai, bet galimai 2 kartus, jis jam pervedė pinigų sumą, o jis jam juos išgrynino. Kokiu tikslu jam reikėjo grynųjų, jis nežino ir jis jam to nesakė (1 t., b. l. 70-72). Į bylą pateiktas J. L. L. ir liudytojo A. L. susirašinėjimų SMS žinutėmis kopijos (1 t., b. l. 82-86)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. A. nurodė, kad ??? maždaug 2 metus nusprendė parduoti mažąją bendriją, kadangi ji jam buvo nebereikalinga. Kažkuriuo metu su juo susisiekė J. L. L., kuris pasakė, kad nori pirkti jo (duomenys neskelbtini) ir su juo susitarė dėl pardavimo. 2023 m. rugsėjo 28 d. internetu „Registrų centre“ užpildė reikiamus dokumentus dėl MB pardavimo. Jis J. L. L. perdavė įmonei priklausiančią „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę bei jai suteiktą PIN kodą ir jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 3 d. iš „Registrų centro“ gavo pranešimą, jog užpildytuose dokumentuose yra netikslumų. Jis pats pašalino trūkumus ir juos persiuntė „Registrų centrui“, tačiau tuo metu įmone jau naudojosi J.L. L., nes nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. MB priklausė jam. Tuo metu, kol dokumentai buvo registruojami „Registrų centre“, jis turėjo prieigą prie minėtos MB sąskaitos ir pastebėjo, jog į minėtą sąskaitą buvo pervesti pinigai, t. y. 7500 Eur iš asmens, vardu A., banko sąskaitos. Kokiu tikslu buvo pervesti pinigai, jis nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, jog pinigai buvo už automobilį, kieno ir koks tai automobilis buvo – nežino. Jis nusiuntė tai J. L. L. ir informavo apie tai, kad minėtoje sąskaitoje yra pinigai. Ar jis jo prašė pervesti kažkam iš minėtos sąskaitos, ar jis pats persivedė tuos pinigus, jis neprisimena ir nurodyti negali. Po ko jam pradėjo skambinti žmogus, prisistatęs vardu A., kuris nurodė, kad jį apgavo, todėl jis tam žmogui viską paaiškino, kad MB yra pardavęs ir ji priklauso J. L. L. Tuomet pradėjo aiškintis su J. L. L., ar jis apgavo žmogų, jis pasakė, kad ne, viską išspręs. Jis, norėdamas nematyti tos banko sąskaitos, paskambino į „Swedbank“ banką ir paprašė nuimti prieigą nuo minėtos banko sąskaitos, kadangi MB pardavė ir ji priklauso J.L. L. Taip pat el. paštu tyrėjai pateikė iš „Registrų centro“ gautą pranešimą dėl trūkumų pašalinimo (1 t., b.l. 74-76).
Iš į bylą pateiktos Prašymo registruoti juridinių asmenų registre kopijos nustatyta, kad G. A. kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimai baigėsi nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2023 m. spalio 5 d. – J. L. L. (1 t., b.l. 78, 79-80)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateikto duomenų bazės išrašo nustatyta, jog banko sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99).
Iš 2023 m. lapkričio 23 d. Swedbank AB rašto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. L. L. operacijas savo valdomos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) gali atlikti tik banko klientų aptarnavimo centruose (1 t., b.l. 102).
Iš 2023 m. gruodžio 5 d. Swedbank AB rašto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Atlikus šios sąskaitos analizę už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. -nustatyta, kad 2023 m. spalio 3 d. A. J. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pervedė 7500 Eur – „pilnas apmokėjimas už automobili (duomenys neskelbtini), benzinas, 2013 metu, juodas, sedanas su variklio defektu“. Tą pačią dieną, 2023 m. spalio 3 d. iš banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į A. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 Eur - „uz paslaugas“. 2023 m. spalio 4 d. į tą pačią A. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 700 Eur - " . ". 2023 ,. spalio 13 d. iš Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini), pateikus asmens dokumentą - pasą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 3000 Eur. Pinigai išgryninti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2023 m. spalio 20 d. iš Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) J. L. L., pateikęs asmens dokumentą- pasą, išgrynino 3464,99 Eur. Pinigai išgryninti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (1 t., b.l. 111-113)
Iš 2023 m. gruodžio 18 d. Swedbank AB rašto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateikti duomenys, kad Swedbank AB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu ir pateiktas sąskaitos išrašas nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. Atlikus šios sąskaitos analizę, nustatyta, kad A. L. 2023 m. spalio 3 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 1000 Eur - „uz paslaugas“, 2023 m. spalio 3 d., 17:57 val., išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 4 d. į jam priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 700 Eur, jis išgrynino 2023 m. spalio 4 d., 8.39 val., bankomate (duomenys neskelbtini) (1 t., b .l. 119, 126, 127-132)
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo
BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog J. L. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad iš tiesų iš nukentėjusiojo gavo kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurias nukentėjusysis pervedė į jo nurodytas banko sąskaitas, tačiau automobilio nukentėjusiajam nepardavė, tuo metu automobilis jau buvo parduotas kitam asmeniui, o iš nukentėjusiojo gautus pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. J. parodymais apie tai, jog jis, internete pamatęs skelbimą apie parduodamą automobilį BMW, susisiekė su kaltinamuoju ir jam 2023 m. spalio 2-3 d. pervedė viso 7685 Eur tiek už automobilį, tiek už jo patikrą ir pervežimą, ką patvirtina ir nukentėjusiojo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. L. parodymai, jog jis tą patį automobilį iš J. L. L. nusipirko 2023 m. spalio 2 d., t. y. dar iki tol, kol J. L. L. pinigus pervedė nukentėjusysis A. J., liudytojo A. L. parodymais bei banko sąskaitų išrašais, iš kurių nustatyta, jog J. L. L. neilgai trukus po to, kai gavo pinigus iš A. J., juos išsigrynino, kita bylos rašytine medžiaga.
Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis iš anksto žinodamas, jog nukentėjusiajam A. J. neparduos automobilio, nes jis jau buvo parduotas kitam asmeniui, panaudodamas apgaulę, t. y. apie tai, kad nebeturi parduodamo automobilio neinformuodamas nukentėjusiojo, iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiojo turtą –7685 Eur.
Nurodyti J. L. L. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius (tiesioginę tyčią) nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl to jis pripažintinas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.
Dėl kaltinimo tikslinimo
J. L. L. pareikštame kaltinime nurodoma, jog automobilio, už kurį iš A. J., panaudodamas apgaulę, įgijo pastarojo pinigines lėšas, valstybiniai Nr. yra (duomenys neskelbtini), tačiau, susipažinus su bylos medžiaga – liudytojų parodymais, į bylą pateiktomis nuotraukomis ir kt., nustatyta, jog automobilio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamasis įstatymas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. L. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, padarytą žalą – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo nukentėjusiajam padaryta pakankamai ženkli turtinė žala.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis (t. 2, b. l. 34), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 35-47), paskirtų baudų nemoka, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs atsakyti už savo neteisėtą elgesį, neteistas (t. 2, b. l. 48-49).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. L. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė J. L. L. mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2 b. l. 24-25), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintina.
Dėl kitų klausimų
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 7685 Eur turtinės žalos, 700 Eur neturtinės žalos bei 550 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo (t. 1 b. l. 45-46, 47). Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo J. l. L. veiksmų jam buvo padaryta turtinė 7685 Eur žala. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinis ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis jam pareikštą civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino pilnai. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Taip pat ieškiniu, kaip minėta, prašoma priteisti ir 700 Eur neturtinė žala. Ieškinyje nurodoma, jog neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, nes dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė emocinius išgyvenimus, nemigą, stresą.
Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kuo pasireiškė dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala. Teismo įsitikinimu nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas, kadangi nusikalstama veika, natūralu, buvo nukentėjusiajam sukelti neigiami išgyvenimai, jis prarado pakankamai didelę pinigų sumą, patyrė stresą. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai; pažymėtina, jog kaltinamasis sutiko atlyginti tokią neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas pilnai.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti jo šioje baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 550 Eur.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas dėl 550 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra tenkintinas pilnai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su informacija, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
J. L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. L. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. L. L. nukentėjusiojo A. J. naudai 7685 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su informacija, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.