Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. M. , jo atstovei advokatei Sondrai Venslovienei,

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento atstovui Auriui Amuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl dalies nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. spalio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktorius, turėjo pateikti 849 tachografo registracijos lapus už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir duomenis, perkeltus iš skaitmeninių tachografų bei vairuotojų kortelių, už 455 dienas, už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) buvo pateikti 774 tachografo registracijos lapai, iš kurių 13 buvo naudoti ilgiau kaip 24 val. ir dėl to netinkami analizuoti, bei duomenys, perkelti iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių už 395 dienas. Nepateikti tachografo registracijos lapai ir duomenys, perkelti iš skaitmeninių tachografų bei vairuotojų kortelių, sudarė 10 procentų. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas tachografo registracijos lapų bei duomenų, perkeltų iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių, saugojimas įmonėje, taip pažeidžiant Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojui K. A. laikotarpiui nuo 2010 m. liepos 2 d. 8.40 val. iki 2010 m. liepos 5 d. 14.40 val. buvo išduotas realios veiklos neatitinkantis blankas, kadangi jame pažymėta, jog vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, tačiau vairuotojas K. A. 2010 m. liepos 2 d. nuo 10.30 val. iki 21:00 val. vairavo transporto priemonę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR. Be to, vairuotojui S. S. laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 24 d. 19.54 val. iki 2010 m. liepos 1 d. 03.00 val. buvo išduotas realios veiklos neatitinkantis blankas, kadangi jame pažymėta, jog vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, tačiau vairuotojas S. S. 2010 m. birželio 28-30 d. vairavo transporto priemonę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR. Vairuotojui M. N. laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 31 d. 00.00 val. iki 2010 m. liepos 2 d. 08.40 val. taip pat buvo išduotas realios veiklos neatitinkantis blankas, kadangi jame pažymėta, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, tačiau vairuotojas M. N. 2010 m. birželio 11 d., 21-23 d. ir 28-30 d. bei 2010 m. liepos 1 d. vairavo transporto priemonę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR. Vairuotojui E. R. laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 29 d. 11.45 val. iki 2010 m. liepos 6 d. 08.00 val. irgi buvo išduotas realios veiklos neatitinkantis blankas, kadangi jame pažymėta, jog vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, tačiau vairuotojas E. R. 2010 m. liepos 1-2 d. vairavo transporto priemonę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 21 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1428 straipsnio 4 dalyje ir 1429 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinus administracines nuobaudas, galutinai buvo paskirta 2 000 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad A. M. , organizuodamas įmonės vairuotojų darbą, savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo rodmenims ar duomenims klastoti, išduodant blankus, neatitinkančius realios vairuotojo veiklos, taip pažeisdamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2007 m. birželio 14 d. viršininko įsakymu Nr. 2B-226 patvirtintų Blankų, naudojamų patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), formos ir išdavimo vairuotojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 bei 10 punktus ir 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (toliau – ir Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85) su vėlesniais pakeitimais 15 straipsnio 8 dalies nuostatas.

2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu Kauno apygardos administracinis teismas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiojo specialisto A. Amulio 2010 m. spalio 21 d. nutarimą, kuriuo A. M. paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1428 str. 4d., padarymą panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė, o nutarimo dalį, kuria A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1429 str. 1d., padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda paliko nepakeistą.

2012 m. kovo 9 d. nutartimi Lietuvos Vyriausias administracinis teismas šį Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikino ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 1428 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo esmės, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

A. M. ir jo atstovė prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1428 str. 4 d. ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dalį nutraukti. Jie paaiškino, kad ATPK 1428 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik esant tiesioginės tyčios kaltės formai, sąmoningai siekiant pakeisti tam tikrą informaciją, t.y. ją suklastoti tikrąja to žodžio prasme, neteisėtai ištaisyti ar įrašyti klaidingus duomenis, siekiant išvengti tam tikros prievolės ar įgyti naudos. Tačiau blankuose buvo tiesiog dėl suklydimo neteisingai nurodyta, kad tam tikrais laikotarpiais vairuotojai vairavo transporto priemones, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, nors iš tikrųjų tam tikru laikotarpiu vairuotojai vis dėlto vairuodavo transporto priemones, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR. Teigia, jog tai nėra duomenų klastojimas, nes toks neteisingas pažymėjimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių, niekaip nesuteikia naudos ar sudaro pagrindą išvengti kokios nors prievolės, tai yra tiesiog formalus pažeidimas. Be to, jų nuomone, blankai, naudojami patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), nėra ATPK 1428 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo dalykas.

Institucija prašo palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 21 d. nutarimą. Pažymi, jog realios veiklos neatitinkantys blankai buvo išduoti net keturiems vairuotojams ir skirtingais laikotarpiais, kas rodo tokių veiksmų kryptingumą, sistemingumą ir tikslingumą. Atkreipia dėmesį, jog Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 8 dalies nuostatos draudžia klastoti, nuslėpti arba naikinti duomenis, užregistruotus registracijos lapuose, laikomus tachografe ar vairuotojo kortelėje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir įrodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems vairuotojams buvo išduoti realios veiklos neatitinkantys blankai, taip nuslepiant registracijos lapuose užregistruotus duomenis.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 1429 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra. Skunde keliamas nutarimo dalies, kurioje pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1428 straipsnio 4 dalį, pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas pripažįsta patį pažeidimo faktą, tačiau neigia jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1428 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, tachografo registracijos lapų, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, ir (ar) spaudinių rodmenų klastojimą, padarymą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nė vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tai yra tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus ir kvalifikuotų veiksmus pagal tą įstatymą, kuriame numatyta atsakomybė už atitinkamų veiksmų padarymą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Taigi asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 1428 straipsnio 4 dalies, pagal kurią kvalifikuoti pareiškėjo veiksmai, dispozicijoje įstatymų leidėjas apibrėžė išsamų sąrašą veikų, už kurių padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl siekiant veiką kvalifikuoti šiuo pagrindu, būtina konstatuoti šio pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius - straipsnyje numatytų veikų (ar vienos iš jų) padarymą, o būtent: pirma, tachografo registracijos lapų klastojimą; antra, duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės klastojimą; ir trečia, spaudinių rodmenų klastojimą. Nesant bent vieno iš paminėtų alternatyvių pažeidimo objektyviosios pusės požymių, administracinė atsakomybė pagal ATPK 1428 straipsnio 4 dalį negalima.

Nutarime A. M. kaltinimas grindžiamas tuo, kad jis, organizuodamas įmonės vairuotojų darbą, savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio režimo rodmenims ar duomenims klastoti, išduodant blankus, neatitinkančius realios vairuotojo veiklos. Tokiu būdu suformuluotame kaltinime pareiškėjo kaltus veiksmus Institucija sieja tik su blankų, kuriuose buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir neatitiko realios vairuotojo veiklos, klastojimu įmonėje bei jų išdavimu, taip pažeidžiant Blankų, naudojamų patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR) formos ir išdavimo vairuotojams taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. birželio 14 d. viršininko jsakymu Nr. 2B-226, 9 ir 10 punktus bei Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų su vėlesniais pakeitimais 15 straipsnio 8 dalies nuostatas. Būtent už tokius veiksmus pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas. ATPK 1428 straipsnio 4 dalies dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, jog administracinio poveikio priemonės jam taikytos už atlikimą veiksmo ar neveikimu sudarymą sąlygų klastoti duomenis dokumente, kurio įstatymų leidėjas ATPK 1428 straipsnio 4 dalyje neįvardija kaip vieno iš pažeidimo dalykų. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija plečiamai aiškina minėto straipsnio 4 dalies dispozicijoje apibrėžtą pažeidimo dalyką, nepagrįstai teigdama, kad nagrinėjamu atveju klastojimas apima ir blankus. Teismo nuomone, toks plečiamas šios normos turinio aiškinimas ne atskleidžia, o iš esmės keičia bei papildo teisės normos turinį ir nėra galimas, nes straipsnio dispozicijoje, kurioje apibrėžta pažeidimo objektyvioji pusė, pateiktas baigtinis sąrašas tų dokumentų ir duomenų, kuriuos suklastojus asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl, teismo nuomone, šioje situacijoje pagal apimtį galimas tik paraidinis teisės aiškinimo būdas. Tokia teisinio reguliavimo spraga, remiantis įstatymų analogija ar teisės principais, negali būti užpildyta. Be to, plečiamasis aiškinimas, kai teisės pažeidimas nėra tiksliai apibrėžtas įstatyme, nėra galimas, nes tai sunkintų asmens padėtį jo nenaudai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas klastojo būtent tuos duomenis ar dokumentus - tachografo registracijos lapus, duomenis iš tachografo, vairuotojo kortelės ar spaudinių rodmenis, už kuriuos jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju preziumuoti, jog klastojant blanką, buvo klastojami ir ATPK 1428 str. 4 d. numatyti duomenys ar dokumentai, negalima, tuo labiau, kad patikrinimo akte šiuose dokumentuose su klastojimu susiję pažeidimai nebuvo nustatyti, netgi priešingai, būtent iš šių dokumentų ir duomenų buvo nustatyta, kad blankuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, ne vieną kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12 – 150/04, 2007 m. birželio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3 – 1257/07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N6 – 1313/2006). Tai patvirtina ir ATPK 7 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatos, kuriomis vadovaujantis niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Iš nurodytų teisės normų matyti, jog vienas iš pagrindinių, fundamentalių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principų yra teisėtumas, t. y. administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais ir už tokius pažeidimus, kurie yra konkrečiai bei aiškiai apibrėžti įstatymuose. Šis principas taip pat reiškia, jog negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančių teisės aktų (teisės normų) ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas (Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimas byloje Nr. N438 – 1170/2010, 2010 m. balandžio mėn. 9 d. nutartis byloje Nr. N63 – 503/10).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ATPK 1428 str. 4 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik veikimu ir tik esant tiesioginės tyčios kaltės formai, tuo tarpu kaltinime nurodyta, jog A. M. “savo veiksmais ar neveikimu sudarė sąlygas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti”. Taigi nei protokole, nei nutarime ATPK 1428 str. straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis šiuo aspektu neatskleista, nenustatyta, kurios konkrečiai iš dispozicijoje numatytų pažeidimo sudėties alternatyvių veikų yra padarytos ir inkriminuojamos, taip pat nenurodant konkrečių tyčinių kaltininko veiksmų, kuriais ta veika (klastojimas) buvo padaryta. Bendrininkavimo institutas ATPK nėra įtvirtintas. Taigi Institucija nenustatė kaltininko tiesioginės tyčios, t. y. kad kaltininkas suvokė pavojingą pažeidimo pobūdį, suprato, kad įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti.

Pastebėtina, jog ATPK 1428 str. 4 d. straipsnis saugo tokią vertybę kaip konkrečių dokumentų, duomenų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos juose patikimumą, taip užtikrinant normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų naudojimą. Nors ATPK 1428 str. 4 d. straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali, tačiau spręstina, jog įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už numatytų konkrečių dokumentų bei duomenų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai turi būti atliekama tik aktyviais veiksmais ir negali būti daroma taip, kaip nagrinėjamu atveju nurodyta kaltinime - “sudarant sąlygas”, formaliai. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, pripažintini klastojimu ir užtraukia administracinę atsakomybę. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai kito asmens ir nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių arba nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nepripažintinas pavojinga veika ATPK 1428 str. 4 d. požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį ir gali atitikti kito ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Institucijos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi pati institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, apibrėžiančio blanko klastojimą, Institucija nepagrįstai plečiamai aiškino administracinę atsakomybę reglamentuojančio teisės akto - ATPK 1428 str. straipsnio 4 d. dispoziciją, kurioje blankas nėra įvardintas kaip vienas iš pažeidimo dalykų, todėl darytina išvada, jog už blanko klastojimą pagal ATPK 1428 str. straipsnio 4 d. suformuluotą pažeidimo dispoziciją administracinio poveikio priemonių taikymas negalimas. Be to, Institucija nenustatė ir neįrodė konkrečių tyčinių kaltų pareiškėjo veiksmų. Todėl pareiškėjo skundžiama Institucijos nutarimo dalis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento 2010 m. spalio 21 d. nutarimo dalį, kuria A. M. pagal ATPK 1428 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Nutarimo dalį, kuria A. M. pagal ATPK 1429 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda palikti nepakeistą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.