Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. (W. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Institucija) V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. sausio 15 d., 9.00 val., Mokyklos g. 23a, Teleičių k., Kauno raj., patikrinta UAB „Išsvajotas būstas” veikla. Nustatyta, kad darbuotojų darbo sutartyje numatyta, kad darbo užmokestis išmokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos, tačiau J. D. už 2008 m. rugsėjo mėn. nesumokėta 806,80 Lt, už spalio mėn. - 90,91 Lt, už lapkričio mėn. - 377,13 Lt; R. Ž. už 2008 m. rugsėjo mėn. - 806,80 Lt, už spalio mėn. - 90,91 Lt, už lapkričio mėn. - 377,13 Lt; A. L. už 2008 m. rugsėjo mėn. - 1536,80 Lt, už spalio mėn. - 699,49 Lt; M. G. už 2008 m. rugsėjo mėn. - 1072,26 Lt, už spalio mėn. - 609,92 Lt. Tuo V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 201 straipsnio 2 dalies ir 206 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Iš bylos medžiagoje esančio Institucijos 2008 m. kovo 4 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjas jau buvo baustas administracine nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje (b. l. 6). R. Ž. 2008 m. gruodžio 10 d. prašyme, A. L. 2008 m. gruodžio 1 d. paaiškinime ir M. G. 2008 m. gruodžio 9 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad, juos atleidus iš darbo UAB „Išsvajotas būstas”, su jais nebuvo pilnai atsiskaityta (b. l. 11 - 13). Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jį atleidus iš darbo UAB „Išsvajotas būstas“, su juo nebuvo atsiskaityta. Raginimo (laiško) atvykti atsiskaitymui į bendrovę negavo, pats skambino į biurą kelis kartus, kalbėjo su kažkokia moterimi ir su I. S., kuri pasakė, kad atvažiuotų, tačiau, nuvažiavus į bendrovę, jam buvo pasakyta, kad pinigų nėra, liepė atvažiuoti kitą kartą. Jis skambindavo į bendrovę, visą laiką jam buvo sakoma, kad pinigų atsiskaitymui nėra, neatsiskaitė iki šiol (b. l. 30). Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iš įmonės laišką, jog yra atleistas iš darbo ir turi atvykti atsiskaitymui. Jis skambino gal apie 20 kartų, kalbėdavosi su I. S., kuri vis liepdavo paskambinti kitą dieną, aiškino, kad pinigų nėra ir iki šiol su juo neatsiskaitė (b. l. 30, 31). Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008 m. spalio 12 d. buvo atleistas iš darbo, gavo pranešimą atvykti į ofisą, nuvyko, tačiau su direktoriumi nesusišnekėjo, nes nemoka vokiečių kalbos. Pas direktorių 2008 m. spalio mėnesį buvo nuvykęs du kartus dėl atsiskaitymo, kalbėjo su buhaltere, vis žadėjo vėliau atsiskaityti, vėliau sakė, kad nėra pinigų (b. l. 31). Tai, kad A. L. ne kartą skambino į bendrovę dėl atsiskaitymo patvirtina iš „Omnitel” gauta jo mobilaus telefono išklotinė (b. l. 34). Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo atleistas iš darbo 2008 m. spalio 12 d.. Gavęs laišką iš bendrovės, kad reikia atvykti dėl atsiskaitymo, nuvyko, bet pinigų jam taip ir nesumokėjo. Direktoriui dėl atsiskaitymo skambindavo kiekvieną dieną, kelis kartus su juo kalbėjo, vis žadėjo atsiskaityti kitą dieną, nes pinigų neturi, vėliau nekėlė telefono ragelio (b. l. 31). Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Išsvajotas būstas“ buhaltere nuo 2007 m. lapkričio 20 d.. Iš bendrovės buvo atleista apie 40 darbuotojų, ne su visais buvo atsiskaityta. Galutinis atsiskaitymas vyksta per bendrovės direktorių, o, kai jo nebūdavo, darbuotojai skambindavo kitiems biure dirbantiems darbuotojams, kad suderinti terminą. Darbuotojams, atleistiems už pravaikštas, bendrovė siuntė laiškus, kad atvyktų atsiskaitymui, tačiau buvo darbuotojų, kurie neatsiėmė registruotų laiškų iš pašto arba į raginimus nereagavo. Neatvykus darbuotojui, su juo negalima atsiskaityti, nes reikia pasirašyti, kad darbo sutartis nutraukiama ir kitus dokumentus (b. l. 36, 37). Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsiskaitė su minėtais darbuotojais, nes jie neatėjo pasiimti pinigų (b. l. 30).

Darbo kodekso (aktuali redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.) 206 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio stapinio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Iš aukščiau aprašytų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad V. S., būdamas UAB „Išsvajotas būstas” diretoriumi, pažeidė paminėtas Darbo kodekso nuostatas, nes vengė atsiskaityti ir neatsiskaitė su atleistais iš darbo darbuotuojais. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė darbuotojų, kaip silpnosios darbo sutarties pusės, teisę gauti uždirbtą darbo užmokestį laiku ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai skirta 8000 Lt bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575?843/2010 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, panaikino ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl, nagrinėjant šią bylą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra nubaustas už du administracinius teisės pažeidimus, ir vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.