- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-1820/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei DNB bankui
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria ieškovui R. B. nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – papildomai sumokėti 14 416 Lt žyminio mokesčio dalį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4402-798/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007 m. birželio 19 d. atsakovo AB DNB banko ir ieškovo sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284, Nr. K-2411-2007-285 ir obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD PASAULIS-23(EUR)“, pagal kurią ieškovas įsigijo 11 874 vienetus vertybinių popierių. Nurodė, jog už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, dėl sunkios finansinės padėties nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies prašo atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog visos ieškovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 021 Lt. Ieškovas nurodė, jog jam yra suteiktas 84 086,51 JAV dolerių kreditas, kurį ieškovas grąžina 765 JAV dolerių dydžio kasmėnesinėmis įmokomis. Vienintelis gyvenamasis būstas šiuo metu yra įkeistas bankui, o kitas turimas turtas yra nedidelės vertės, ieškovas turi dvi transporto priemones, iš kurių viena nebeeksploatuojama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atmetė, nustatė ieškovui terminą iki 2013 m. birželio 6 d. papildomai sumokėti 14 416 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą bei pateikti teismui įrodymus apie nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė visų išsamių duomenų apie gaunamas pajamas ir jų dydį, pajamų šaltinius ir pan., todėl teismui, neturint visų duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, buvo apsunkintas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėjimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, išsprendimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė visų įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, kurie leistų teismui spręsti apie negalimumą iš viso sumokėti žyminį mokestį ir apibūdintų sunkią ieškovo finansinę padėtį. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų iš visų bankų apie turimas banko sąskaitas, indėlius, turimas turtines teises, akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė Valstybinio socialinio draudimo pažymos, patvirtinančios ieškovo gaunamų pajamų dydį, mokamus mokesčius, duomenų apie šeimyninę padėtį bei apie šeimos narių pajamas, turimą turtą, turtines teises, lėšas, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti ieškovo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovas turi kreditorių, tačiau nesant duomenų, apibūdinančių ieškovo bei jo sutuoktinės turtinę padėtį, neleidžia daryti išvados, jog ieškovas neturi galimybės sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog faktinė bylos situacija bei ieškovo veiksmai rodo, kad ieškovas operuoja dideliais finansiniais ištekliais, kadangi jis dalyvavo didelės vertės sandoriuose bei teisiniuose santykiuose, todėl atleidimas beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo būtų neprotingas ir neproporcingas. Aplinkybę, jog ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, patvirtina ieškovo naudojimosi apmokamomis advokato paslaugomis faktas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų, kurių visuma objektyviai patvirtina sunkią ieškovo turtinę padėtį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas praktiškai visą atlyginimą skiria kredito įmokoms mokėti. Ieškovo turtinės padėties vertinimą teismas atliko formaliai.Pirmosios instancijos teismas teiginiais, esą ieškovas operuoja dideliais finansiniais ištekliais, įvertinęs savo finansines galimybes ir riziką prisiėmė stambius finansinius įsipareigojimus, dalyvavo didelės vertės sandoriuose, pasisakė dėl ginčo esmės. Be to, teismo teiginys, neva ieškovas operuoja dideliais finansiniais ištekliais, neatitinka tikrovės, kadangi ginčijamomis sutartimis investavimo produktą ieškovas įsigijo skolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, nepasisakė dėl ieškovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Siekdamas pašalinti abejones dėl sunkios turtinės padėties, ieškovas kartu su atskiruoju skundu teismui papildomai pateikia sutuoktinės turimų sąskaitų išrašus, metinę pajamų deklaraciją, pažymą apie socialinį draudimą. Minėti duomenys patvirtina sunkią ieškovo šeimos turtinę padėtį.Pirmosios instancijos teismo nurodyta sumokėti žyminio mokesčio suma viršija daugiau kaip septynis ieškovo mėnesinius atlyginimus. Pirmosios instancijos teismui neatleidus ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jis negali tinkamai realizuoti teisės kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas teismui nėra pateikęs pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ieškovas iš tikrųjų nėra pajėgus sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovas nepateikė duomenų apie turimus vertybinius popierius ir indėlius. Pasak atsakovo, jeigu ieškovo pajamos būtų tokios, kurias jis nurodo atskirajame skunde, atsižvelgiant į mokamų kredito įmokų dydį, tokiu atveju sunkiai suvokiama, kokiu būdu ieškovas sugeba mokėti privalomus mokesčius ir tenkinti būtinuosius poreikius. Atsakovas pažymėjo, jog teisme yra nagrinėjamas ir kitas ieškovo atskirasis skundas (dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės), kuriame ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui pareikšto ieškinio suma (926 142,30 Lt) yra didelė. Atsakovas pažymi, jog kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė duomenis apie sąskaitų likučius, o ne sąskaitų išrašus. Tačiau ir ieškovo pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovo šeimos turimų lėšų pakaktų sumokėti daugiau kaip pusę žyminio mokesčio. Atsakovo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina realios ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus - primokėti 14 416 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį (t. y. atmestas ieškovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina, jog tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį atsakovui dėl šalių sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių bei obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis (b. l. 1-19). Atsižvelgiant į ieškinio sumą (1 091 575,10 Lt) šioje byloje mokėtinas 14 916 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė jį atleisti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog netikslinga atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovas prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinis teismas pažymi, jog nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (ar jo dalies) mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į to asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tačiau CPK 84 straipsnyje reglamentuojamas atvejis, kuomet šalis kreipimosi į teismą momentu dėl laikinų (finansinių) sunkumų neturi galimybės iš karto sumokėti žyminio mokesčio, tačiau ateityje (teismo sprendimo priėmimo metu) tokią galimybę turės. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas bei ar yra pagrindas žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju įstatyme nenurodyta, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kaip minėta apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo turtinės padėties vertinimo, pateikė naujus įrodymus: apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančių banko sąskaitų išrašus (b. l. 157- 166), apelianto sutuoktinės metinės pajamų deklaracijos kopiją (b. l. 167-170), pažymą apie apelianto sutuoktinės valstybinį socialinį draudimą (b. l. 171-176), pažymą apie apelianto sutuoktinei priklausančias transporto priemones (b. l. 177) bei pažymą apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 178). Minėtais įrodymais apeliantas papildomai argumentuoja sunkią tiek jo, tiek šeimos turtinę padėtį. CPK 314 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamosios nutarties priėmimo (t. y. susipažinus su nutartimi, apeliantui atsirado poreikis papildomai pagrįsti prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus), sprendžia, jog ieškovas naujus įrodymus pateikė nepažeisdamas CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo ir juos priima.
Dėl apelianto turtinės padėties vertinimo
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pateikti duomenys neįrodo sunkios ieškovo turtinės padėties fakto. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė visų ieškovo bei jo šeimos turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų, reikšmingų pateikto prašymo išsprendimui: duomenų apie bankuose turimas sąskaitas, indėlius, turimas turtines teises, akcijas, obligacijas, vertybinius popierius, valstybinio socialinio draudimo pažymų apie gaunamų pajamų dydį, duomenų apie ieškovo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, jog ieškovo pateiktus įrodymus teismas vertino formaliai, netinkamai nustatė ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybes. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos, norėdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė: pažymą apie pajamas, gautas pagal autorinę sutartį (b. l. 123), kreditavimo sutartį (b. l. 124-137), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 138-144), VĮ „Regitra“ išduotą pažymą prie turimas transporto priemones (b. l. 145). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos įrodymus sprendė, jog pateiktų duomenų nepakanka sunkiai ieškovo turtinei padėčiai konstatuoti. Apeliacinis teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi, įvertinus apelianto tiek kartu su ieškiniu, tiek kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog apelianto turtinė padėtis yra išties sunki. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė pažymos apie valstybinį socialinį draudimą, tačiau, apelianto vertinimu, jo teiginius apie gaunamas pajamas patvirtina darbdavio išduota pažyma, todėl teismo konstatuotas trūkumas esąs formalus. Apeliacinis teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu ir sprendžia, jog apelianto pateikta pažyma iš tiesų patvirtina, kokias pajamas apeliantas gavo pagal konkrečią autorinę sutartį, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog šios pajamos yra vienintelės. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo pateikta pažyma apie gaunamas pajamas nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas neturi kitų pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo būtinybę gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) dydį pagrįsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotomis pažymomis.
Apelianto manymu, sunkią jo turtinę padėtį patvirtina teismui pateikti įrodymai apie apeliantui priklausantį turtą bei turimus finansinius įsipareigojimus. Apeliantas nurodė, jog paskutinis gyvenamasis būstas yra įkeistas bankui, apeliantas kas mėnesį bankui moka kredito įmokas, kurių dydis praktiškai lygus jo gaunamoms pajamoms, apelianto vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių viena nebeeksploatuojama. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo pagrindžiant sunkią turtinę padėtį. Iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas turi finansinių įsipareigojimų – kas mėnesį moka 765 JAV dolerių dydžio kredito įmokas, apeliantui priklausantis butas įkeistas bankui. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina atskirojo skundo argumentą, jog apeliantas šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, tačiau iš kitų apelianto pateiktų įrodymų nustatyta, jog jam nuosavybės teise taip pat priklauso du žemės sklypai, daiktinės teisės į kuriuos nėra suvaržytos (b. l. 139-141), du automobiliai. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikti (nauji) įrodymai patvirtina, jog apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančiose bankų sąskaitose 2013 m. birželio 3 d. duomenimis buvo daugiau kaip 8 000 Lt (b. l. 157-166). Apelianto sutuoktinės pajamos 2012 metais sudarė 52 767 Lt (b. l. 170), be to, jos vardu yra registruoti du automobiliai (b. l. 177). Apeliacinis teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, jog tokia apelianto turtinė padėtis, kuomet jo šeima valdo tris nekilnojamojo turto objektus (kurių du nėra apsunkinti), turėjo tris automobilius, daugiau kaip 8 000 Lt santaupų, negali būti laikoma itin sunkia. Teismas pastebi, jog iš apelianto pateiktų sąskaitų išrašų nematyti lėšų judėjimo (pajamų ir išlaidų srautų), kadangi nurodomas tik lėšų likutis konkrečią dieną, o tai be abejo apsunkina apelianto turtinės padėties vertinimą bei sudaro prielaidas manyti, jog siekiama teismui pateikti tik apeliantui palankią informaciją. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas pateikė neišsamius duomenis, apibūdinančius jo turtinę padėtį, bei pastebi, jog nurodytas trūkumas nebuvo pašalintas ir teikiant atskirąjį skundą: apeliantas nepateikė duomenų apie jo valstybinį socialinį draudimą, mokamus mokesčius, turimus indėlius, vertybinius popierius, apeliantas taip pat nepateikė pajamų deklaracijos. Nors apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog neišsamių duomenų pateikimas apsunkino apelianto turtinės padėties vertinimą, tačiau sprendžia, jog pateiktų duomenų pakanka išvadai, kad apelianto (jo šeimos) turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio (14 416 Lt). Apeliacinis teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tiek atskirojo skundo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo turtinės padėties nelaikė itin sunkia, todėl neturėjo pagrindo atleisti jį faktiškai nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleisti apeliantą nuo likusios žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.
Kaip minėta, apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą. Kaip minėta, apelianto pateikti dokumentai neatspindi visos jo finansinės bei turtinės padėties, o pateikti dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, esą jo turtinė padėtis sunki, todėl apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą pagrindžiančių sąlygų buvimo, t. y. neįrodė, jog apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, o ateityje pagerės tiek, jog ieškovas būtų pajėgus atidėtą mokestį sumokėti (CPK 84 straipsnis).
Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, pasisakė dėl ginčo esmės. Iš skundžiamosios nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes vertino tik apelianto turtinės padėties nustatymo kontekste. Apeliacinio teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog obligacijos įsigytos skolintomis lėšomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl labai blogos ieškovo finansinės padėties nebuvimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria ieškovo prašymas atleisti faktiškai nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir ieškovas įpareigotas primokėti 14 416 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba ją pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs teismo įpareigojimo sumokėti dalį žyminio mokesčio įvykdymo terminas, įsiteisėjus apskųstai nutarčiai pirmosios instancijos teismas turi nustatyti naują žyminio mokesčio dalies sumokėjimo terminą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.