Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Kitaip tariant, žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto gali būti keičiami tik tuo atveju, kada žemės sklypas yra urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, tuo tarpu, siekiant neurbanizuojamoje / kitoje teritorijoje pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdų), toks keitimas turi būti vykdomas pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad didžioji Žemės sklypo dalis, dėl kurios paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, yra neurbanizuojamoje teritorijoje Z.1, vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, prašydamas pakeisti neurbanizuojamos Žemės sklypo dalies paskirtį ir naudojimo būdą, pareiškėjas turėjo pateikti ne tik Žemės sklypo planą, bet ir detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to ar pareiškėjo prašymo tikslas buvo tik Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsniu, kuriame nurodoma, jog teritorijos planavimas yra tikslingas procesas ir planuojant teritoriją turi būti žinomi parengto žemės sklypo formavimo tikslai, atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti pareiškėjo pateikto prašymo tikslus. Taip pat atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, ar pareiškėjas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, turi ketinimą įgyvendinti statybos darbus sklype. Atsakovės teigimu darytina išvada, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir rekreacinės teritorijos, pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą, prieštarautų Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1- jo pakeitimo (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniams. Administracijos nuomone pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius (gamtinį karkasą + užliejamą teritoriją) statyba pareiškėjo Žemės sklype negalima. Kadangi pareiškėjas kreipėsi pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kurie reglamentuoja, kad planuojamai statybai ir numatomai ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, pakeitus paskirtį ir nustačius žemės naudojimo būdus vis tiek statyba būtų negalima ir tokiu būdu būtų pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai. Administracijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai (pakeičiant sklypo reljefą, kad būtų pagrindas jį išimti iš pavojingiausios potvynių rizikos zonos, vėliau, pateikiant Administracijai prašymą dėl Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo) leido Administracijai daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiekė vien tik pakeisti Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, o ketino realizuoti Žemės sklypą pagal prašomą pakeisti paskirtį ir naudojimo būdą. Todėl, Administracija atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei Bendrojo plano sprendinius ir nustačiusi, kad Žemės sklypas negalės būti naudojamas pagal prašomą nustatyti paskirtį ir naudojimo būdą, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo.

Pareiškėjas suprato, kad Žemės sklypo paskirties keitimas nėra galimas, kadangi Žemės sklypas patenką į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Šioje teritorijoje, pakeitus Žemės sklypo paskirtį (iš žemės ūkio į kitą) ateityje negalės būti atliekami tam tikros rūšies statybos darbai. Tačiau pareiškėjas nereikalavo, kad Administracija pateiktų savo nuomonę dėl sąlygų statybos leidimui išduoti, jei Žemės sklype būtų kada nors atliekami statybos darbai. Pareiškėjo prašymas atsakovei buvo pateiktas tuo tikslu, kad Žemės sklypo naudojimo paskirtis būtų pakeista į kitą, pareiškėjas nesiekė įgyvendinti savo, kaip statytojo teisių. Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą jame nurodytu pagrindu – dėl statybos darbų negalimumo pakeitus paskirtį – jame taip ir nenurodė jokių objektyvių motyvų, dėl kurių Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas negali būti pakeisti.

Akcentavo, jog Ginčijamame sprendime klaidingai nurodyta, kad visai Žemės sklypo teritorijai yra taikomas Gamtinio karkaso – Nacionalinių migracijos koridorių – režimas. Remiantis gamtinio karkaso brėžiniu, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis ir atsižvelgus į Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje pačios Administracijos įbrėžtas Žemės sklypo ribas, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad dalis šio Žemės sklypo teritorijos patenka į urbanizuojamas teritorijas, o toks klaidingas viso Žemės sklypo prisikyrimas vien tik gamtinio karkaso teritorijoms iš esmės ir nulėmė tokį nepagrįstą ir nemotyvuotą Administracijos sprendimą atsisakyti keisti Žemės sklypo paskirtį.

Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracija pakeitė poziciją ir teisme laikėsi iš esmės visai kitokios pozicijos, nurodydama, kad, nepaisant to, kad tam tikra Žemės sklypo dalis ir patenka į neurbanizuojamą teritoriją, Žemės sklypo paskirties keitimas turėtų būti atliekamas išimtinai pagal Bendrojo plano sprendinius, kurie turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pateikto pareiškėjo reikalavimų tenkinimo. Taigi Ginčijamame sprendime atsakovė nebuvo nurodžiusi jokių teiginių apie tai, kad, keičiant pareiškėjo Žemės sklypo paskirtį, reikia vadovautis ne Bendruoju planu, bet kitais teritorijų planavimo dokumentais, kuriuos pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Atsakovei kartu su prašymu dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, tačiau nepateikė. Tokia Atsakovės pasirinkta pozicija dėl Bendrojo plano sprendinių (ne) taikymo ir įtakos, sprendžiant dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, yra ne tik nenuosekli ir prieštaringa, bet netgi papildomai pagrindžia, kad Ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi šį dokumentą priėmusiam viešojo administravimo subjektui (Atsakovei), tikėtina, ir pačiam nėra iki galo žinomi tikrieji tokio Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. N. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas 23,4777 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–25, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022). Teritorijai, kurioje yra Žemės sklypas, nėra parengta jokių galiojančių detaliųjų planų.

2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas ir L. K. kreipėsi į Administraciją, prašydami pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7%) ir rekreacinės teritorijos (93%), pagal pridedamą schemą.

Nurodė, kad paskirties keitimas ir būdų nustatymas grindžiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendiniais (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas). Informavo, kad teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos nepatenka į potvynių zonos rizikos zoną (Kauno r. sav. teritorijos Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendiniais nurodyta kaip orientacinė galimų potvynių teritorija), kadangi vadovaujantis parengta teritorijos topografine nuotrauka ir antstolio M. P. protokolu Nr. 123-21-164 (reg. data 2021-12-23) teritorijos dalies, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės paviršiaus altitudė svyruoja apie 24,00 - 24,20 m virš jūros lygio, t. y. dalis teritorijos patenka į 1% potvynių rizikos teritoriją (Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio duomenimis 1% potvynių rizikos aukščiai yra nuo 23,64 m iki 25,55 m), kas reiškia vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 1 str. 53 d. nuostatomis). Atitinkamai vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 str. nuostatomis, gyvenamųjų namų statyba vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose yra galima (104 str. 2 d. 2 p.), apsaugojus statinius nuo potvynių, t. y. įvykdžius statybinius veiksmus.

Taip pat prašė suteikti sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą. Sklypo centro LKS-1994 koordinatės yra X=6087966, Y=484485 (1 t., b. l. 26–27, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022).

Atsakovė Ginčijamu sprendimu atsakė pareiškėjui, kad, pagal šiuo metu galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020-05-28 sprendimų Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) sprendinius Žemės sklypas didžiąja teritorijos dalimi patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.l su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta ir tik nedidelė dalis patenka į palaikomojo režimo teritoriją U.7, t. y. esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją. Nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Kauno r. sav. teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką). Nurodė, kad Gamtinio karkaso (Nacionalinių migracijos koridorių) teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

Atsakovė taip pat nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 %, 1 % ir į 10 % potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Nurodė, kad Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir rekreacinės teritorijos, pagal pridedamą schemą, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Papildomai nurodė, kad Žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Paaiškino, kad transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, ko pasėkoje teritoriją užstatant, transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.

Atkreipė dėmesį, kad dėl Žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ yra išsakiusi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tarnyba konstatavo, jog Žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryti grubūs aplinkos apsaugos pažeidimai, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių EB svarbos buveinių (1t., b. l. 26–27, 36–59, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022).

Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius (Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį), teritorijos, kurios šiame plane išskirtos simboliu U.7, gali būti naudojamos kaip „kitos paskirties“ žemė. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais, tokios rūšies teritorijose žemė gali naudojama pagal būdą, kuris šiame plane apibūdinamas kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pareiškėjas, įvertinęs, kad dalis jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo priklauso Bendrojo plano sprendiniais nustatytai urbanizuojamai teritorijai U.7, 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, ir nustatyti kelis Žemės sklypo naudojimo būdus: Žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta urbanizuojama U.7 teritorija (7 proc.), pareiškėjas prašė nustatyta naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos; likusiai Žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta neurbanizuojama Z.1 teritorija (93 proc.) – rekreacinių teritorijų naudojimosi būdą.