Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-02-06 · Administracinė byla Nr. eI3-161-414/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
eI3-161-414/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01468-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
V. N.
Trečiasis asmuo
L. K.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-161-414/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01468-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 6 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjo V. N. atstovui advokatui A. D.,atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei G. S. – D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjui V. N., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 21R1-114(AG1-66/09-2022) dalį (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuria buvo patenkintas pareiškėjo V. N. skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. N. skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui V. N. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas 23,4777 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.) pagal pridėtą Žemės sklypo planą. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. SD-1369 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus patenkintas, tačiau Komisija panaikino Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovės vertinimu, Komisijos sprendimas dalyje, kurioje buvo tenkintas pareiškėjo skundas, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Kitaip tariant, žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto gali būti keičiami tik tuo atveju, kada žemės sklypas yra urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, tuo tarpu, siekiant neurbanizuojamoje / kitoje teritorijoje pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdų), toks keitimas turi būti vykdomas pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad didžioji Žemės sklypo dalis, dėl kurios paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, yra neurbanizuojamoje teritorijoje Z.1, vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, prašydamas pakeisti neurbanizuojamos Žemės sklypo dalies paskirtį ir naudojimo būdą, pareiškėjas turėjo pateikti ne tik Žemės sklypo planą, bet ir detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to ar pareiškėjo prašymo tikslas buvo tik Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsniu, kuriame nurodoma, jog teritorijos planavimas yra tikslingas procesas ir planuojant teritoriją turi būti žinomi parengto žemės sklypo formavimo tikslai, atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti pareiškėjo pateikto prašymo tikslus. Taip pat atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, ar pareiškėjas, siekdamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, turi ketinimą įgyvendinti statybos darbus sklype. Atsakovės teigimu darytina išvada, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir rekreacinės teritorijos, pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą, prieštarautų Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1- jo pakeitimo (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniams. Administracijos nuomone pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius (gamtinį karkasą + užliejamą teritoriją) statyba pareiškėjo Žemės sklype negalima. Kadangi pareiškėjas kreipėsi pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kurie reglamentuoja, kad planuojamai statybai ir numatomai ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, pakeitus paskirtį ir nustačius žemės naudojimo būdus vis tiek statyba būtų negalima ir tokiu būdu būtų pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai. Administracijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai (pakeičiant sklypo reljefą, kad būtų pagrindas jį išimti iš pavojingiausios potvynių rizikos zonos, vėliau, pateikiant Administracijai prašymą dėl Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo) leido Administracijai daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiekė vien tik pakeisti Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, o ketino realizuoti Žemės sklypą pagal prašomą pakeisti paskirtį ir naudojimo būdą. Todėl, Administracija atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei Bendrojo plano sprendinius ir nustačiusi, kad Žemės sklypas negalės būti naudojamas pagal prašomą nustatyti paskirtį ir naudojimo būdą, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, vakarinė Žemės sklypo dalis patenka į Bendrojo plano sprendiniais numatytą rekreacinę teritoriją, likusi Sklypo dalis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ 536 punktu įtraukta į potencialių „Natūra 2000“ teritorijų sąrašą, dėl žemės sklype esamų saugotinų vertybių - karbonatinių smėlynų pievų (buveinės kodas 6120) ir aliuvinių pievų (buveinės kodas 6450). Atsakovės nuomone, tai, kad Žemės sklypas atsiliepimo pateikimo dieną yra išlygintas, tokiu būdu galimai neteisėtai sunaikinus Žemės sklype buvusias saugotinas vertybes – karbonatinių smėlynų pievas (buveinės kodas 6120) ir aliuvinių pievas (buveinės kodas 6450), nepaneigia fakto, kad Žemės sklypas yra įtrauktas į potencialių „Natūra 2000“ teritorijų sąrašą.

Pareiškėjas V. N. pateikė atsiliepimą į Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą, kuriame prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir panaikintas kaip neteisėtas, kadangi jame pateikiamos išvados apie negalimumą keisti Žemės sklypo paskirtį yra paremtos neobjektyviu ir nevisapusišku teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios turėjo būti itin reikšmingos tokio klausimo išsprendimui, įvertinimu.

Pareiškėjas suprato, kad Žemės sklypo paskirties keitimas nėra galimas, kadangi Žemės sklypas patenką į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Šioje teritorijoje, pakeitus Žemės sklypo paskirtį (iš žemės ūkio į kitą) ateityje negalės būti atliekami tam tikros rūšies statybos darbai. Tačiau pareiškėjas nereikalavo, kad Administracija pateiktų savo nuomonę dėl sąlygų statybos leidimui išduoti, jei Žemės sklype būtų kada nors atliekami statybos darbai. Pareiškėjo prašymas atsakovei buvo pateiktas tuo tikslu, kad Žemės sklypo naudojimo paskirtis būtų pakeista į kitą, pareiškėjas nesiekė įgyvendinti savo, kaip statytojo teisių. Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą jame nurodytu pagrindu – dėl statybos darbų negalimumo pakeitus paskirtį – jame taip ir nenurodė jokių objektyvių motyvų, dėl kurių Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas negali būti pakeisti.

Akcentavo, jog Ginčijamame sprendime klaidingai nurodyta, kad visai Žemės sklypo teritorijai yra taikomas Gamtinio karkaso – Nacionalinių migracijos koridorių – režimas. Remiantis gamtinio karkaso brėžiniu, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis ir atsižvelgus į Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje pačios Administracijos įbrėžtas Žemės sklypo ribas, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad dalis šio Žemės sklypo teritorijos patenka į urbanizuojamas teritorijas, o toks klaidingas viso Žemės sklypo prisikyrimas vien tik gamtinio karkaso teritorijoms iš esmės ir nulėmė tokį nepagrįstą ir nemotyvuotą Administracijos sprendimą atsisakyti keisti Žemės sklypo paskirtį.

Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracija pakeitė poziciją ir teisme laikėsi iš esmės visai kitokios pozicijos, nurodydama, kad, nepaisant to, kad tam tikra Žemės sklypo dalis ir patenka į neurbanizuojamą teritoriją, Žemės sklypo paskirties keitimas turėtų būti atliekamas išimtinai pagal Bendrojo plano sprendinius, kurie turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pateikto pareiškėjo reikalavimų tenkinimo. Taigi Ginčijamame sprendime atsakovė nebuvo nurodžiusi jokių teiginių apie tai, kad, keičiant pareiškėjo Žemės sklypo paskirtį, reikia vadovautis ne Bendruoju planu, bet kitais teritorijų planavimo dokumentais, kuriuos pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Atsakovei kartu su prašymu dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, tačiau nepateikė. Tokia Atsakovės pasirinkta pozicija dėl Bendrojo plano sprendinių (ne) taikymo ir įtakos, sprendžiant dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, yra ne tik nenuosekli ir prieštaringa, bet netgi papildomai pagrindžia, kad Ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi šį dokumentą priėmusiam viešojo administravimo subjektui (Atsakovei), tikėtina, ir pačiam nėra iki galo žinomi tikrieji tokio Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. N. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas 23,4777 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–25, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022). Teritorijai, kurioje yra Žemės sklypas, nėra parengta jokių galiojančių detaliųjų planų.

2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas ir L. K. kreipėsi į Administraciją, prašydami pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7%) ir rekreacinės teritorijos (93%), pagal pridedamą schemą.

Nurodė, kad paskirties keitimas ir būdų nustatymas grindžiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendiniais (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas). Informavo, kad teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos nepatenka į potvynių zonos rizikos zoną (Kauno r. sav. teritorijos Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendiniais nurodyta kaip orientacinė galimų potvynių teritorija), kadangi vadovaujantis parengta teritorijos topografine nuotrauka ir antstolio M. P. protokolu Nr. 123-21-164 (reg. data 2021-12-23) teritorijos dalies, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės paviršiaus altitudė svyruoja apie 24,00 - 24,20 m virš jūros lygio, t. y. dalis teritorijos patenka į 1% potvynių rizikos teritoriją (Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio duomenimis 1% potvynių rizikos aukščiai yra nuo 23,64 m iki 25,55 m), kas reiškia vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 1 str. 53 d. nuostatomis). Atitinkamai vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 str. nuostatomis, gyvenamųjų namų statyba vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose yra galima (104 str. 2 d. 2 p.), apsaugojus statinius nuo potvynių, t. y. įvykdžius statybinius veiksmus.

Taip pat prašė suteikti sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresą. Sklypo centro LKS-1994 koordinatės yra X=6087966, Y=484485 (1 t., b. l. 26–27, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022).

Atsakovė Ginčijamu sprendimu atsakė pareiškėjui, kad, pagal šiuo metu galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020-05-28 sprendimų Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) sprendinius Žemės sklypas didžiąja teritorijos dalimi patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.l su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta ir tik nedidelė dalis patenka į palaikomojo režimo teritoriją U.7, t. y. esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją. Nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Kauno r. sav. teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką). Nurodė, kad Gamtinio karkaso (Nacionalinių migracijos koridorių) teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

Atsakovė taip pat nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 %, 1 % ir į 10 % potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Nurodė, kad Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir rekreacinės teritorijos, pagal pridedamą schemą, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Papildomai nurodė, kad Žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Paaiškino, kad transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, ko pasėkoje teritoriją užstatant, transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.

Atkreipė dėmesį, kad dėl Žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ yra išsakiusi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tarnyba konstatavo, jog Žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryti grubūs aplinkos apsaugos pažeidimai, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių EB svarbos buveinių (1t., b. l. 26–27, 36–59, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022).

Komisija panaikino Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 59–71, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022).

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SD-1369 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. birželio 10 sprendimo Nr. 21R1-114 (AG1-66/09-2022), kuriuo Ginčijamas sprendimas buvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas).

Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.) 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas; sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Aptartas Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 5 d.), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).

Aptartas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas nėra siejamas su ketinimais atlikti kokius nors statybos darbus žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2237-556/2021. Šioje nutartyje pažymėta, kad žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo paneigimas yra galimas tik išskirtinais atvejais, jei tai draudžia teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriais remiantis ir turėtų būti atmetami asmenų prašymai dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (ų) pakeitimo. Todėl atsakinga institucija, spręsdama dėl žemės sklypo paskirties keitimo, nesprendžia klausimų dėl statybos leidimo išdavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl Ginčijamame sprendime nurodyti motyvai, kurie susiję su būsimų statybos darbų atlikimu Žemės sklype, yra nepagrįsti tiek faktine, tiek ir teisine prasme.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypo naudojimo sąlygas reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniai (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas).

Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius (Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį), teritorijos, kurios šiame plane išskirtos simboliu U.7, gali būti naudojamos kaip „kitos paskirties“ žemė. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais, tokios rūšies teritorijose žemė gali naudojama pagal būdą, kuris šiame plane apibūdinamas kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pareiškėjas, įvertinęs, kad dalis jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo priklauso Bendrojo plano sprendiniais nustatytai urbanizuojamai teritorijai U.7, 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, ir nustatyti kelis Žemės sklypo naudojimo būdus: Žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta urbanizuojama U.7 teritorija (7 proc.), pareiškėjas prašė nustatyta naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos; likusiai Žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta neurbanizuojama Z.1 teritorija (93 proc.) – rekreacinių teritorijų naudojimosi būdą.

Ginčijamame sprendime nepasisakyta dėl faktinės galimybės Žemės sklype nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir tai yra esminis trūkumas, nes lieka neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti kelis (du) skirtingus Žemės sklypo naudojimo būdus. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ nepatenka į Potvynių rizikos zoną (Orientacinė galimų potvynių teritorija, Žemės sklype atlikti planiravimo darbai, vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorija). Tačiau Ginčijamame sprendime teigiama priešingai – visa Žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Tokia išvada padaryta iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištraukos. Teismo vertinimu, tokia išvada nėra pakankamai motyvuota ir objektyvi.

Remiantis Gamtinio karkaso brėžiniu, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis ir įvertinus Bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Administracijos įbrėžtas Žemės sklypo ribas (1t., b. l. 32, 111, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022), matyti, kad dalis Žemės sklypo teritorijos patenka į urbanizuojamas teritorijas U.7, kurios, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį, apibrėžiamos kaip savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Pastebėtina, kad ir pati atsakovė pripažįsta, jog dalis Žemės sklypo į Gamtinio karkaso teritoriją nepatenka, nes ją sudaro urbanizuojamos teritorijos. Tačiau atsakovė laikosi tokios pozicijos, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Bendruoju planu nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją, kadangi Gamtinio karkaso brėžinyje vaizduojamos urbanizuojamos teritorijos egzistuoja gamtiniame karkase. Tačiau nei Gamtinio karkaso brėžinyje, nei Bendrojo plano tekstinėje dalyje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų apie tai, kad Žemės sklypo daliai, kuri Gamtinio karkaso brėžinyje yra žymima kaip urbanizuojama teritorija, turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas (1t., b. l. 103–200, Komisijos byla Nr. AG1-66/09-2022). Todėl, teismo vertinimu, pagal Bendrojo plano sprendinius negalima vienareikšmiškai teigti, jog visa Žemės sklypo teritorija patenka į šio plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją.

Pažymėtina, kad prašyme teismui Administracija nurodė naujus argumentus (Žemės sklypui turėtų būti taikomas kompleksinis teritorijos režimas, kadangi Žemės sklypas vienu metu yra potvynių rizikos zonoje ir gamtinio karkaso zonoje; pareiškėjas kartu su 2022 m. vasario 21 d. prašymu turėjo pareigą pateikti Administracijai ne tik Žemės sklypo planą, bet ir detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, nes dalis Žemės sklypo patenka į neurbanizuojamas teritorijas), kuriais Administracija nesirėmė priimdama Ginčijamą sprendimą. Tokia Administracijos pozicija, t. y. papildomų argumentų išdėstymas tik atsiliepime į asmens skundą, pateiktą Komisijai ar teismui, teismo vertinimu, nėra tinkamas Ginčijamo sprendimo pagrindimas.

Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad tam tikros teritorijos įtraukimas į potencialių „Natūra 2000“ teritorijų sąrašą nėra teisės aktuose nustatytas kriterijus, kuriuo remiantis gali būti netenkinamas prašymus pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Tuo tarpu aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo dėl minėtos potencialios „Natūra 2000“ teritorijos nustatymo Žemės sklype, jo paskirtis ir naudojimo būdas negali būti keičiami, Ginčijamame sprendime nėra nurodyta, taip pat nieko nepasisakyta dėl to, kuri Žemės sklypo dalis įtraukta į potencialių „Natūra 2000“ teritorijų sąrašą.

Jau buvo paminėta, kad keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentai, todėl Ginčijamame sprendime nurodyti argumentai, susiję su privažiavimo neturėjimu, inžineriniu statiniu – dviračių taku, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomone, šių argumentų nesiejant su jokia Bendrojo plano dalimi, nėra pagrįsti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas Ginčijamas sprendimas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovė atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimą nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Šie Ginčijamo sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, t. y. pareiškėjas negalėjo suprasti, su kokiu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniu nesuderinamas tokio prašymo tenkinimas.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas sprendžia, kad Komisija 2022 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 21R1-114(AG1-66/09-2022) iš esmės pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Administracijos Ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai, susieti su teisės normomis), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai pripažintini esminiais, todėl patenkinti atsakovės skundą ir panaikinti Komisijos sprendimą nėra jokio pagrindo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis