Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. RV-22-419 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 2 metams. 2023 m. gegužės 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 8 d., pabaiga – 2025 m. sausio 7 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-419 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuota, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu turės patvirtintą gyvenamąją vietą, nuteistasis palaiko artimus ryšius su motina, po bausmės ketina dirbti. Bausmės atlikimo metu kaltinamasis lankė įvairius pozityvaus užimtumo užsiėmimus, bausmės atlikimo metu aktyviai siekė keisti alkoholio vartojimo įpročius. Bausmės atlikimo metu, nustatyta motyvacija keisti mąstymo ir elgesio ypatumus. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu jau suponuoja prielaidą, kad jo aktyvus įsitraukimas į resocializaciją, bus pagrindas sėkmingai probacijai, dėl ko Komisija nutarė nuteistąjį paleisti lygtinai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog buvo atliktas nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, šiuo metu yra vidutinis, kas iš esmės jau neatitinka BVK 82 straipsnio nuostatų dėl materialiojo pagrindo egzistavimo, tačiau nustačius tokią riziką, kaip jau aukščiau aptarta, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas tokią riziką mažinant. Vis tik, šiuo atveju, jokia nuteistojo pažanga ar pastangos, siekiant koreguoti savo nusikalstamą elgesį, nustatyta nebuvo, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nuteistojo elgesyje šiuo metu dar vyrauja itin daug, net septyniolika, dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo/rašymo/ arba skaičiavimo problemos; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalsti; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimų būdų; kriminalinių nuostatų palaikymas). Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, tačiau pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ir privalo būti koreguojami, kad būtų galima spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti asmenį, kad pastarasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jau yra pasiekti ir nuteistasis galėtų būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo metu, atsižvelgiant į nuteistojo problemines sritis ir menką jų korekciją, pritartina prokurorės skundo argumentams ir sutiktina, kad lygtinis paleidimas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar būtų neefektyvus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesyje vyrauja tik vienas apsauginis veiksnys, tai yra patvirtinta gyvenamoji vieta, tačiau teismas jo negali laikyti svariu, sprendžiant dėl suvaldomos pakartotinės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi ir iki įkalinimo nuteistasis niekada nebuvo susidūręs su specifinėmis problemomis dėl gyvenamosios vietos, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Aptarti duomenys, priešingai nei sprendė Komisija skundžiamu nutarimu, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Sutiktina su prokurorės skundo argumentais dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų, kurie dabartinės pataisos stadijoje, ją tęsiant neizoliuotam nuo visuomenės, gali būti akstinu pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis nėra įgijęs profesijos, turi tik pradinį išsilavinimą, taip pat susiduria su skaitymo ir rašymo sunkumais, tuo tarpu 2022 metais įgijo traktorininko teises ir po bausmės atlikimo ketina dirbti traktorininku. Visgi pažymėtina, kad jokių duomenų apie galimą įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis nėra pateikęs, ir nors šiuo metu nuteistasis dirba siuvykloje, tačiau ankstesnė nestabili jo darbo patirtis bei konfliktai su darbdaviais ir atsainus požiūris į darbą, kelią abejonių jo galimu įsidarbinimu lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas finansinės naudos, tačiau sukėlė itin didelius nuostolius ir jo atžvilgiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, kurių savanoriškai jis nedengia. Tokiu būdu spręstina, kad netvirta nuteistojo darbinė motyvacija, realių planų neturėjimas, juos vertinant finansinių įsipareigojimų kontekste, neleidžia spręsti, jog šiuo metu nuteistasis jau galėtų būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, dėl ko spręstina, kad Komisija dėl lygtinio paleidimo taikymo padarė nepagrįstas išvadas, neįvertinus visų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių.

Tai, kad nuteistasis D. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo užsiėmimuose, padedančiuose kovoti su priklausomybe alkoholiui, dalyvavo savianalizės diskusijų grupėse bei pozityvaus užimtumo veiklos, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, priešingai šios aplinkybės tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pozityvaus užimtumo priemonės, jau davė nuteistojo elgesiui teigiamų rezultatų, kadangi kaip nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktoje pažymoje Nr. RV-22-11706 apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas, nuteistasis atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nei karto nebuvo skatintas, tačiau du kartus nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dėl ko buvo svarstytas patariamosios komisijos posėdžio metu, ir nors nuobaudos nebuvo skirtos, šie duomenys vis viena itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį savo nihilistines nuostatas demonstruoti ir įkalinimo įstaigoje, kur jo elgesys turėtų būti kreipiamas išskirtinai teigiama linkme. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, juos įvertinus ir kontekste, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka jo atžvilgiu panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, atskleidžia, kad nuteistasis dar negeba savo elgesio ilgai išlaikyti teigiamo, nenukreipto į neigiamų nuostatų demonstravimą bei ribojimų ir įstatymų nesilaikymą. Aptartos aplinkybės, neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Kartu pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, jog nuteistasis turi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, savo nusikaltimus lygina su kitų asmenų nusikaltimais, nėra linkęs savo elgesio riboti, siekiant būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kas tik patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir jo bausmės atlikimas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, siekiant maksimalios jo nusikalstamo elgesio korekcijos.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui galiu sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis D. M. dar yra neatlikęs net 11 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta pažanga ją mažinant, sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina didele ir pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. RV-22-419 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam D. M. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. RV-22-419 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.