- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-253-847/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, nedalyvaujant V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2016 m. kovo 26 d., 13¹¹ val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais V. L. pažeidė KET 9, 127 p. ir 219.2 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
V. L. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
V. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. kovo 26 d. per pietus nuvažiavo į „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga norėjo pastatyti automobilį. Pajuto, kad nestipriai atsitrenkė į stovintį automobilį ir kad kitiems eismo dalyviams netrukdytų, patraukė automobilį apie du metrus. Tada atėjusių keleivių D. Š. ir R. T. paklausė, ar neapgadinti automobiliai. Šios atsakė, kad ne. Pats išlipęs nebuvo, nes tikėjo keleivėmis. Jei būtų žinojęs, kad padarė eismo įvykį, tai būtų palaukęs vairuotojo. Dėl įvykio labai gailisi (1 t., b.l. 5).
Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog V. L. įvykio metu ir vietoje vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 9, 12 p. ir 219.2 p. reikalavimus (1 t., b.l. 1-2), tačiau vienas iš KET punktų – 12 p. - tikslintinas. KET 12 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip keturios eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). V. L. veiksmuose šio punkto pažeidimo nėra, kadangi jis važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino. Tokie V. L. veiksmai atitinka KET 127 punktą, kuris reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tai yra nurodyta ir kaltinimo esmėje, todėl protokolas šioje dalyje tikslintinas ir nurodytinas ne KET 12, o 127 punkto pažeidimas (LR ATPK 284 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
V. L. kaltę padarius abu pažeidimus įrodo paties rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 3), G. K. rašytinis paaiškinimas (1 t., b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (1 t., b.l. 6-7), fotolentelės (1 t., b.l. 8-9), duomenys apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą (1 t., b.l. 14), informacija apie kelių transporto priemonės registraciją (1 t., b.l. 15), kita rašytinė bylos medžiaga.
V. L. atsakomybę abiejuose pažeidimuose lengvina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę abiejuose pažeidimuose sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarytą nedidelę žalą, į labai ilgą vairavimo stažą (43 metai), pažeidėjo asmenybę – pensininkas, neteistas, per metus kartą baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., baudą sumokėjęs (1 t., b.l. 10). Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda – artima minimaliai bauda (pagal LR ATPK 127 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. pažeidimą padarė ne intensyvaus eismo zonoje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga ir nedideliu greičiu, dėl eismo įvykio žmonės nenukentėjo, kita transporto priemonė apgadinta nežymiai. Tai patvirtina, kad V. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, o sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkesnių padarinių, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo nedidelį V. L. padaryto pažeidimo pavojingumą, o byloje esantys duomenys, reikšmingi pažeidėjo asmenybei, neleidžia jo vertinti kaip neatsakingo ar sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjančio KET reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad V. L. ATPK 130 str. 1 d. numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. L. labai ilgą vairavimo stažą (43 metai), pažeidėjo asmenybę – pensininkas, neteistas, per metus kartą baustas administracine tvarka už pažeidimą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., baudą sumokėjęs (1 t., b.l. 10), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, V. L. už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali 868 Eur bauda, tačiau taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atimant teisės vairuoti transporto priemones mažesniam nei straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui - šešiems mėnesiams. Tokia nuobauda būtų pasiekti nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str. Už abu pažeidimus paskirtos nuobaudos bendrintinos LR ATPK 33 str. pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. L. pripažinti kaltu ir skirti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. trisdešimt penkių eurų baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą su (taikant LR ATPK 30¹ str. 1 d.) teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str., V. L. paskirti galutinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog įsiteisėjus šiam nutarimui, V. L. yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.
Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.