Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-902-547/2008 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. G. 2008-10-07 pateikė ieškinį, prašydama pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-07-25 sprendimu Nr. 2-188-308/2005 priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. , gim. 1993-02-01, ir E. G. , gim. 2000-02-18, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2007-09-01 iki jų pilnametystės, o jeigu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-07-25 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo 2007-09-01 dukra pradėjo eiti į mokyklą, todėl išaugo jos poreikiai. Sūnus mokosi aukštesnėse klasėse, todėl jo poreikiai taip pat yra išaugę (būtina turėti kompiuterį, papildomas mokymosi priemones). Dėl išaugusios infliacijos pakilo kainos, todėl priteisto išlaikymo (125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui) nepakanka. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, išaugo atsakovo gaunamos pajamos, o ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į išaugusias kainas ir vaikų poreikių pasikeitimus, vaikų būtiniems poreikiams tenkinti reikia vidutiniškai po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 1000 Lt). Ieškovė pagal savo gaunamas pajamas gali teikti išlaikymą vaikams po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 300 Lt), atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, savo vaikams turėtų teikti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

1) Pakeisti 2005-07-25 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš R. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. , gim. 1993-02-01, ir E. G. , gim. 2000-02-18, periodinėmis išmokomis, mokamomis po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2007-09-01 iki jų pilnametystės, o jeigu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2) paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja iki vaikų pilnametystės vaikų motiną D. R. , nukreipiant sprendimą vykdyti skubiai.

3) Priteisti iš atsakovo R. G. D. G. naudai 300 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, o valstybės naudai - 162 Lt žyminio mokesčio bei 3,15 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovui paskutinėje žinomoje jo darbovietėje teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo bei ieškovės ieškinys su priedais buvo neįteikti, gyvenamosios vietos atsakovas nėra deklaravęs. Teismas konstatavo, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, atsakovui apie paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą buvo paskelbta, atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Pranešimai laikraščiuose buvo paskelbti ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos Teismas nustatė, kad 2005-07-25 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-188-308/2005 iš R. G. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. ir E. po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2005-03-01 iki jų pilnametystės, o jeigu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų. Šiuo teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, nepilnamečių vaikų interesus atstovauti paskirta jų motina. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis, kuris būtų pakeistas ir padidintas iki 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui bei ieškovės skiriamas išlaikymas po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, būtų pakankama lėšų suma, siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtinus poreikius. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą, sūnaus poreikiai padidėjo dėl jo amžiaus, teismas padarė išvadą, kad vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, tačiau jos gaunamas atlyginimas yra labai nedidelis, per mėnesį ji gauna apie 720 Lt. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad atsakovas uždirba žymiai daugiau nei ieškovė ir tik minimaliai prisideda prie savo vaikų išlaikymo. Teismas konstatavo, jog atsakovo gaunamos pajamos sudaro pagrindą vertinti jo situaciją, kaip žymiai geresnę, nei ieškovės, todėl vaikų išlaikymui jis gali skirti didesnę dalį pinigų, o ir pats išlaikymas iš atsakovo pakeistinas, jį padidinant. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti padidintą išlaikymą nuo 2007-09-01. Teismas tenkino šį prašymą, kadangi nuo to laikotarpio iš esmės ir pasikeitė vaikų poreikiai, nes dukra pradėjo lankyti mokyklą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į vaikų amžių ir interesus, padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnamečių vaikų E. ir E. minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį kiekvienam reikia po 500 Lt. Teismas, taip pat atsižvelgęs į padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius bei turtinę šalių padėtį, konstatavo, jog atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas ankstesniu teismo sprendimu, todėl iš atsakovo priteisė kiekvienam vaikui po 350 Lt. Teismas pažymėjo, kad tokia suma nėra per didele augančių vaikų išlaikymui. Teismas konstatavo, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas padarė išvadą, kad gyvenimo pasunkėjimas dėl ūkio nuosmukio, negali būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus, didinant vaikams išlaikymą (CK 3.155 str., 3.165 str. 1 d., 3.192 str. 2 d., 3 d., 3.196 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, jas netinkamai aiškindamas ir taikydamas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant atsakovui, tokiu būdu atsakovui buvo atimtos teisės dalyvauti nagrinėjant bylą, pareikšti atkirtimus į ieškinį, pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, t.y. buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, įtvirtintas civiliniame procese. Ieškovė suklaidino teismą, jog jai nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta ar darbo vieta. Ieškovė ieškinyje nurodė žinomai neteisingą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje atsakovas gyveno dar iki santuokos nutraukimo. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas po santuokos nutraukimo gyvena jo tėvų bute (duomenys neskelbtini), Alytuje, kadangi pas atsakovą lankydavosi šalių sūnus E. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytoja V. G. . Be to, ieškovė, prašydama siųsti dokumentus į atsakovo buvusią darbovietę, privalėjo įsitikinti, ar atsakovas jos nurodytoje darbovietėje tebedirba. Ieškovei buvo žinoma nauja atsakovo darbovietė UAB „Statybų verslo paslaugos“, kurioje jis įsidarbino nuo 2008-11-24. Ieškovės 2008-10-22 prašymas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu, neužtikrino realaus atsakovo informavimo bei jo dalyvavimo procese. Įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (paskelbus Varėnos laikraštyje „Merkio kraštas“, bei dienraštyje „Lietuvos žinios“, kuris nėra pagrindinis) buvo pažeistas CPK 130 str. 4 d. Tai reiškia, jog atsakovui apie teismo posėdį nebuvo pranešta.

2) Pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kadangi neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės. Pagal Sodros pateiktus duomenis, paskaičiavus uždirbtų pajamų vidurkį per mėnesį (uždirbtos pajamos per metus sudėtos ir padalintos iš mėnesių skaičiaus), akivaizdu, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra apylygės. Be to, ieškovė dar gauna socialines išmokas. Bylos medžiagoje esantys duomenys įrodo, kad atsakovas 2008 m. 4,5 mėnesius nedirbo, tačiau nuolat stengėsi, kiek leido žemos kvalifikacijos išsilavinimas ir sveikatos būklė, susirasti geriau apmokamą darbą ar užsiimti verslu. Atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovo vardu registruotas tik 1984 m. automobilis FORD SIERRA, kuris po eismo įvykio išardytas. Nors atsakovo gaunamos pajamos ir padidėjo, lyginant su pajamomis 2005 m., tačiau, priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt, pačiam atsakovui neliktų jokios pajamų dalies arba ji liktų per maža pragyvenimui. Atsakovas ir po 2005-07-25 teismo sprendimo turėjo sunkumų išmokant 125 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis po 2005-07-25 teismo sprendimo yra nepasikeitusi.

3) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.201 str. 2 d., 3.192 str. 2 d., kadangi, spręsdamas apie padidėjusius vaikų poreikius ir siekdamas juos tik sūnaus amžiumi ir tuo, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą, nevertino aplinkybės, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių konkrečias vaikų poreikių išlaidas bei papildomas vaikų priežiūros išlaidas, atsiradusias po 2005-07-25 teismo sprendimo

Ieškovė D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-12-04 sprendimą, bei priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl klausimų, kurie yra susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija peržengia apeliacijos ribas, atsižvelgdama į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę išlaikymo dydžio pakeitimą priteisti nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti pasikeitusį išlaikymo dydį nuo 2007-09-01, todėl atsakovas nuo šios dienos turi pareigą mokėti pakeistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalinga išbraukti iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „o jeigu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų“, nes įstatymų leidėjas draudžia priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (LR CPK 267). Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų (CPK 38 str. 1 d.). Asmenys, būdami pilnamečiais, besimokančiais vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, turi teisę patys kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Tai, kad atsakovas mano, kad sūnui E. G. , gim. 1993-02-01, ir E. G. , gim. 2000-02-18,- 125 Lt suma yra pakankama pragyventi visą mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, siekdamas išvengti išlaikymo dydžio padidinimo, parodo savo, kaip tėvo, formalų požiūrį į išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams, nors pats apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo gaunamos pajamos padidėjo, lyginant su pajamomis 2005 m.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamo išlaikymo dydis kiekvienam vaikui turi būti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, nes būtina užtikrinti visas būtinas kiekvieno vaiko vystimosi sąlygas. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nuo 2007-07-01 šalyje buvo nustatytas minimalus mėnesinės algos dydis 700 Lt. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Šiuo atveju kiekvienam iš vaikų priteisto išlaikymo dydis nuo 2007-09-01 po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės sudaro ½ dalį minimalios 700 Lt mėnesinės algos ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas nedidina pakeisto išlaikymo dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad pakeisto išlaikymo dydis yra priteistas nuo 2007-09-01 ir ieškovė nėra pateikusi papildomų įrodymų, kad vaikų išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad išlaikymo dydžio pakeitimas yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai ir blogina atsakovo materialinę padėtį. Tai, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus (gim. 1971 m.), neturėdamas nustatyto nedarbingumo netekimo lygio, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nereiškia, kad galima mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams E. ir E.. Pažymėtina, kad atsakovas turi bokštinio krano kranininko kvalifikaciją (b.l. 77), todėl, turėdamas specialybę, turi papildomas galimybes susirasti antraeiles darbines pareigas, nes abiejų vaikų kasdieninė priežiūra tenka ieškovei. Tai, kokias socialines išmokas skiria valstybė vaikams, nepanaikina atsakovo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams pagal vaikų poreikius atitinkantį dydį. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir neteikia reikšmės papildomai darbinei veiklai, tuo patvirtindamas, kad jo turtinė padėtis yra gera.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kadangi teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės. Ieškovei 2008 m. priskaičiuotos išmokėti darbo užmokesčio pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo 723,987 Lt (b.l. 9), o atsakovo – 1027,88 Lt (b.l. 13). Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė „FORD SIERRA“ (b.l. 25-26), o ieškovės vardu registruotos transporto priemonės nėra (b.l. 27). Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad atsakovo vardu registruotas 1984 m. automobilis FORD SIERRA po eismo įvykio buvo išardytas, nes atsakovas prie apeliacinio skundo nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Tai, kad atsakovas ir po 2005-07-25 teismo sprendimo turėjo sunkumų išmokant 125 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo mažinti padidinto išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, nes pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo gaunamos pajamos po 2005 m. padidėjo. Tai, kokiu būdu atsakovas paskirsto gaunamas pajamas, neturi teisinės reikšmės vaikų išlaikymo dydžio padidinimui, nes šiuo atveju teisiškai reikšmingi yra vaikų poreikiai ir prioritetinis vaikų teisių ir interesų gynimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant atsakovui, nes atsakovas nedeklaravo savo gyvenamosios vietos viešame registre (b.l. 20). Aplinkybės, kad atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, sudarė teisinį pagrindą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu pagal LR CPK 130 str. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovė suklaidino teismą, nes žinojo atsakovo gyvenamąją vietą ar darbo vietą. Ieškovė ieškinyje pagrįstai nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą, nes atsakovas, kaip skolininkas dėl išlaikymo vaikams išieškojimo, turėjo pareigą ieškovei pranešti apie gyvenamosios vietos duomenis ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis šią pareigą įvykdė (LR CK 2.17 str. 3 d.). Ieškovė, kaip buvusi sutuoktinė, neturėjo pareigos sekti atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimus. Ieškovė pagrįstai ir teisėtai ieškinyje nurodė jai žinomą darbovietę, į kurią pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus, kurie buvo grąžinti teismui neįteikti, nes tuo metu atsakovas iš darbo buvo atleistas (b.l. 18) darbuotojo pareiškimu pagal LR DK 127 str. 1 d. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovė, prašydama siųsti dokumentus į atsakovo darbovietę, privalėjo įsitikinti, ar atsakovas jos nurodytoje darbovietėje tebedirba, nes pats atsakovas, nedeklaruodamas savo dabartinės gyvenamosios vietos, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą įteikti jam procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tai, kad atsakovas per 2008 metus dirbo trijose skirtingose darbovietėse, nereiškia, kad ieškovė turi pareigą sekti atsakovo darboviečių pasikeitimą ir teikti teismui visus žinomus atsakovo adresus. Pats atsakovas patvirtina, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra išviešinęs savo gyvenamosios vietos viešajame registre, tuo parodydamas, kad nepageidauja įvardinti savo gyvenamąją vietą kitiems asmenis ir valstybės institucijoms. Tai, kad 2008-12-04 teisme buvo gauti duomenys apie naują atsakovo darbovietę UAB „Statybų verslo paslaugos“, kurioje jis įsidarbino nuo 2008-11-24, nesudarė teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovui apie 2008-12-04 teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu tinkamai. Įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu: paskelbus Varėnos laikraštyje „Merkio kraštas“ (vietos laikraštyje), bei dienraštyje „Lietuvos žinios“ (viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių), buvo tinkamai įgyvendintos CPK 130 str. 4 d. nuostatos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Aplinkybės, kad pas atsakovą jo tėvų bute (duomenys neskelbtini), Alytuje, lankydavosi šalių sūnus E., ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos dvi nuotraukos (b.l. 78) neįrodo, kad atsakovas nuolat gyvena tėvų bute, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovo tėvų adresas yra įtrauktas į viešą registrą, kaip atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (LR CK 2.17 str.).

Tai, kad atsakovas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nepažeidė jo procesinių teisių ir teisėtų interesų, bei neužkirto kelio pasinaudoti apeliacijos teise. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo aktyvus, atsižvelgiant į viešąjį interesą šios kategorijos bylose, nes pats teismas rinko visus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, užklausdamas ne tik viešuosius registrus, bet ir banko įstaigas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo pateikti nauji įrodymui buvo priimti ir pridėti prie bylos, tuo užtikrinant galimybę teikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateiktos pažymos (b.l. 75, 76), nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teisė pareikšti atsikirtimus į ieškinį, pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus negali būti suabsoliutinama, nes atsakovas formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo teisių pažeidimo, nes pats atsakovas nėra aktyvus teisinių santykių dalyvis. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad abiejų vaikų išlaikymui reikalinga mažesnė pinigų suma.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti atsakovo sūnaus ir dukros išlaikymui pirmosios instancijos teismo nustatytus dydžius periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas turi užtikrinti vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, bei nepažeidė CK 3.192 str., 3.201 str. dėl išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovas laiko save privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Prieš įstatymą abu vaikų tėvai yra lygūs ir turi vienodas pareigas savo vaikams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, siekiant užtikrinti abiejų vaikų būtinus poreikius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.198 str., 3.200 str., 3.201 str., 3.208 str.; CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 95-97). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.86) apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, išbraukiant iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „o jeigu mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų“.

Priteisti iš atsakovo R. G. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. G. naudai.