Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendis, kuriuo D. K. nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - už G. V. turto įgijimą apgaule - laisvės atėmimu trejiems metams, už S. V. turto įgijimą apgaule – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, už turtinės prievolės valstybei išvengimą – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį - už UAB „K“ 209 775, 68 Lt vertės turto iššvaistymą – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, už UAB „K“ 789 199,56 Lt vertės turto iššvaistymą – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „K“ 70 225,95 Lt vertės turto pasisavinimo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, iš nuteistojo D. K. valstybės naudai priteista 113,50 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB "K", (duomenys neskelbtini) direktorius, materialiai atsakingas už UAB "K" turtą:

2003 m. gruodžio 29 d., nenustatytą valandą, nenustatytoje vietoje, pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 1634614 ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, pardavęs melžimo įrangą ir pagal 2002 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderį gavęs 8000 Lt, pagal 2002 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderį gavęs 7000 Lt, pagal 2003 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderį gavęs 10 726 Lt, pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderį gavęs 8000 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą uždarajai akcinei bendrovei "K“ priklausantį turtą – 33 726 Lt.

Be to, D. K. nuteistas už tai, kad, UAB „K" buhalterinėje apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotą sutartį Nr. 105 dėl žemės sklypo, esančio Latvijos Respublikoje, Jūrmaloje, L. B., pirkimo iš Latvijos Respublikos bendrovės SIA „B“ už 290 000 eurų (1001312 Lt), iš UAB „K" kasos, esančios (duomenys neskelbtini), per keturis kartus 2005 m. rugsėjo 6 d., 2005 m. spalio 11 d., 2005 m. lapkričio 15 d. bei 2005 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną, paėmė po 197 299,89 Lt - iš viso 789 199,56 Lt ir šį didelės vertės UAB „K“ priklausantį turtą iššvaistė.

Be to, jis 2003 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) , suklastojo 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEB Nr. 4181812 ir 2003 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų aktą, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „A. M.", kodas 1076157, atliko statybos darbų už 209 775,68 Lt, nors realiai šių darbų nurodyta bendrovė neatliko, ir, sumokėdamas UAB „A. M." už darbus 209 775,68 Lt, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį uždarajai akcinei bendrovei "K" priklausantį didelės vertės turtą – 209 975,68 Lt. Be to, jis šiuos suklastotus dokumentus panaudojo UAB „K" apskaitoje, o būtent: 2003 m. gruodžio 29 d., nenustatytoje vietoje ir laiku, suklastojo 2003 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, į ją įtraukė 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros LEB Nr. 4181812 duomenis apie neva UAB „A. M." sumokėtą 31 999,69 Lt pirkimo PVM, t. y. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „K" 2003 m. lapkričio mėnesį įsigydama prekes bei paslaugas sumokėjo 42 322 Lt pirkimo PVM, nors realiai turėjo būti deklaruota 10 322 Lt pirkimo PVM, ir 2003 m. gruodžio 29 d. pateikė šią deklaraciją Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip neteisėtai padidino PVM atskaitą, sumažindamas mokėtiną PVM į biudžetą, ir, nesumokėdamas į biudžetą priklausančių mokesčių, apgaule išvengė didelės vertės – 32 000 Lt turtinės prievolės valstybei.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. nenustatytoje vietoje apgaule UAB „K" naudai įgijo svetimą didelės vertės G. V. turtą – 72 700 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyse nurodytų sąlygų, ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą G. V. turtą - pinigus, 2005 m. rugsėjo 2 d. UAB „K" vardu sudarė su ūkininku G. V. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP-09-020905 dėl melžimo aikštelės EGLUTĖ 2/4 konstrukcinės dalies dvigubo cinkavimo komplekto, automatinės plovimo mašinos TURBOSTAR, vandeninio vakuumo siurblio, 8 melžimo aparatų CLASSIC su patentuotais silikoniniais STIMUROL melžikliais, 8 pulsatorių CONSTANT 60/40 komplektų su laikikliais, 8 komplektų pieno ir vakuumo žarnos melžimo aparatams įsigijimo bendros 51 896,40 Lt vertės ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP-10-020905 dėl srutų maišymo ir ištraukimo sistemos su elektros varikliu komplekto pardavimo bendros 54 543,14 Lt vertės (bendra abiejų sutarčių kaina 106 439,54 Lt), o G. V. 2005 m. spalio 5 d. avansu, pagal pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. 3853640 sumokėjus 26 000 Lt ir 2005 m. lapkričio 7 d. mokėjimo pavedimu pervedus į UAB „K" sąskaitą 46 700 Lt, t.y. iš viso sumokėjus 72 700 Lt, jis sutartyse nurodytų įrenginių nepateikė ir taip apgaule UAB „K" naudai įgijo didelės vertės svetimą G. V. turtą – 72 700 Lt.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. kovo 7 d. apgaule nenustatytoje vietoje UAB „K" naudai įgijo svetimą didelės vertės S. V. turtą - 61 596 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą S. V. turtą - pinigus, 2005 m. vasario 17 d. UAB "K" vardu sudarė sutartį Nr.PA-01-170205 su ūkininku S. V. dėl uždaro tipo pieno šaldytuvo "KRYOS" 4200 ir srutų laikymo rezervuaro DSSV 1,95/14,45/3,25 319 kubinių metrų pardavimo bendros 124 135,96 Lt vertės, o S. V. 2005 m. kovo 7 d. pervedus į UAB „K" sąskaitą 61 596 Lt už srutų laikymo rezervuarą, jis nurodyto įrenginio nepateikė ir taip apgaule UAB „K" naudai įgijo didelės vertės svetimą S. V. turtą – 61 596 Lt.

Be to, jis 2006 m. vasario 24-27 dienomis nenustatytoje vietoje apgaule UAB „K" naudai įgijo svetimą J. B. turtą – 20 425,80 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą J. B. turtą - pinigus, 2006 m. vasario 24 d. UAB "K" vardu sudarė sutartį Nr.PA-16-240206 su ūkininku J. B. dėl uždaro tipo pieno šaldytuvo "KRYOS" 1710 pardavimo bendros 40 851,60 Lt vertės, o J. B. 2006-02-27 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0339563 sumokėjus 20 425,80 Lt, jis nurodytų įrenginių nepateikė ir taip apgaule UAB „K" naudai įgijo svetimą J. B. turtą – 20 425,80 Lt.

Be to, D. K. 2002-2003, 2005 metais organizavo apgaulingą UAB „K" buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2002 metais 2001 m. lapkričio 6 d. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, t. y. iš ūkininko V. I. 2002 m. sausio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 8000 Lt ir 2002 m. gegužės 3 d. pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 7000 Lt, už vėliau, t.y. 2003 m. gruodžio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 1634614 ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, parduotą melžimo įrangą, gautų sumų neįformino kasos pajamų orderiu ir neįtraukė į UAB "K" apskaitos registrus ir šiuos pinigus panaudojo be apskaitos;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574-6 straipsnio 2 dalį - apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras: 2002 m. gruodžio 12 d. GDB Nr. 4873933, 2002 m. gruodžio 16 d. GDB Nr. 4873934, kuriose nurodyta, kad UAB „K" mokėjo už paslaugas 41 477 (25252+16225) Lt, iš jų 6327 (3852+2475) Lt PVM, UAB „V", kodas 2514017, ir kad UAB „V" atstovavo direktorius A. B., nors UAB „V" šiuose dokumentuose minimų paslaugų neatliko, A. B. UAB „V" nedirbo;

2003 metais pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, o būtent: iš ūkininko V. I. 2003 m. sausio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 10 726 Lt, 2003 m. rugsėjo 22 d. pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 8000 Lt, už vėliau, t. y. 2003 m. gruodžio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 1634614 ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, parduotą melžimo įrangą, gautų sumų neįformino kasos pajamų orderiu ir neįtraukė į UAB "K" apskaitos registrus ir šiuos pinigus panaudojo be apskaitos;

2005 metais pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, t. y. apskaitoje panaudojo 2006 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą be numerio, kurioje nurodyta, kad UAB „K" pardavė ūkininkui G. V. prekes pagal 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr.PP-09-020905 ir Nr. PP-10-02-09-05 už 106 439,54 Lt, nors realiai prekės G. V. parduotos nebuvo;

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" 1 dalį panaudodamas žinomai suklastotą sutartį Nr. 105 dėl žemės sklypo, esančio Latvijos Respublikoje, Jūrmaloje, L. B., pirkimo iš Latvijos Respublikos bendrovės SIA „B", ir šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu iš UAB „K" kasos 2005 m. rugsėjo 6 d. paėmė 197 299,89 Lt, 2005 m. spalio 11 d. paėmė 197 299,89 Lt, 2005 m. lapkričio 15 d. paėmė 197 299,89 Lt, 2007 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną, paėmė 197 299,89 Lt; iš viso iš kasos paėmė 789 199,89 Lt ir neišsaugojo kasos dokumentų, kurių pagrindu šią sumą nurašė.

Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „K" 2002-2003 m., 2005 m. veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

Be to, jis, pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2006 m. sausio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė 2006 m. sausio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą Nr. 1, kurioje nurodė, kad jo įmonė turi sumokėti 29 066 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, tačiau jų nesumokėjo po to, kai 2006 m. vasario 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.34)-3-2701 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 30 dienų, iki 2006 m. kovo 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas teisingo bylos išnagrinėjimo principas. Šis principas pasireiškia įvairiais aspektais. Kad procesas būtų teisingas būtina garantuoti teisę į gynybą, tyrimo proceso nešališkumą, visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą teisme laikantis visų įstatymų reikalavimų. Teisingas turi būti visas procesas.

Kasatorius nurodo šio principo pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir pagrindžia savo teiginį tuo, kad jis nuteistas nepagrįstai ir neteisingai paskirta bausmė. Nors kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu ir nuosprendžių bei nutarčių pagrįstumo netikrina, tačiau, jeigu nagrinėjant bylą nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas ir šiuo pagrindu, nepaisant to, ar dėl šių pažeidimų paduotas kasacinis skundas. Ši nuostata taikoma ir nagrinėjamoje byloje pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija nenustatė BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų kasacine tvarka keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (209 975,68 Lt iššvaistymo), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (789 199, 56 Lt pasisavinimo) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. V., S. V., J. B. atvejai) ir pateikia savo įrodymų vertinimo versijas, kurios buvo išsakytos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Įrodymų vertinimo motyvai yra išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendyje, kurio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistojo D. K. apeliacinis skundas motyvuotai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir pripažino pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu. Kasaciniame skunde nurodomi tie patys apskundimo argumentai, kurie buvo nurodyti nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus – patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo pažeistos BPK nuostatos. Šie teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos bei BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos bausmės BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 219 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau pirmame punkte įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. D. K. nuteistas už šešių sunkių, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nenustatė D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nors pagal BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus D. K. paskirtos griežtesnės bausmės, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeista BK 61 straipsnio 4 dalies norma, nes sąlygų ją taikyti D. K. atveju nenustatyta.

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nors ir nenurodė į BK 63 straipsnio 6 dalį, tačiau galutinė subendrinta bausmė už šešių sunkių, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą paskirta nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų. Dėl to pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir kasacinis skundas dėl šios nutarties atmestinas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.