- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1-22-791/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio, 64¹ straipsnio nuostatas galutine subendrinta 32 parų arešto bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. J. 2018 m. balandžio 12 dieną, laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 01.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - tyčia padegdamas, tai yra apipildamas ypač degiu skysčiu - benzinu - ten stovėjusio automobilio "Mercedes Bendz E200", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stogą ir jį padegdamas, tokiu būdu sugadino UAB "(duomenys neskelbtini) " priklausantį turtą - automobilį "Mercedes Bendz E200", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sugadindamas šio automobilio detales 726 eurų vertės, ir UAB "(duomenys neskelbtini)" padarė 726 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad G. V. yra kaimynė. Praeityje draugavo su jos vyru. Nesutarimų neturėjo. Nesutarimai vyko su tėvais dėl žemių ribų. Įvykio dieną jis pjovė medžius ir degino šakas. Naudojo tepalus ir kurą deginimui, nes šakos buvo šlapios. Todėl ant jo rankų buvo nuodegulių. Šakas degino apie 12 valandą dienos metu. Dirbdamas išgėrė alaus. Po darbų prie parduotuvės susitiko su draugu. Kartu išgėrė butelį degtinės ir alaus. Į namus parėjo apie 21 – 22 valandą. Parėjęs namo, prisiminė, kad nepašerti triušiai. Išėjo pašerti triušių ir dar išgėrė. Prie triušių užtruko apie 1,5 valandos laiko. Į namus grįžo apie vienuoliktą valandą nakties. Per televizorių žiūrėjo filmą ir užsnūdo. Vėliau atėjo motina ir pasakė, kad lauke kažkas vyksta, laksto šunys, šviečia prožektorių šviesa. Būdamas namo verandoje, žiūrėjo, kas vyksta lauke. Jis pasilenkė, kadangi išsigando, kad gali būti banditai. Motina atidarė duris, įėjo policijos pareigūnai. Jam pasidarė bloga, todėl išgėrė acto, kad pradėtų dirbti skrandis. Pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. G. V. sodyba yra per vieną namą nuo jų sodybos. Tvorų tarp namų nėra. Pareigūnai neklausė, kodėl jo rankos suodinos. Rankų prieš eidamas į parduotuvę neplovė, kadangi labai skubėjo. Taip pat rankų neplovė nei prieš šeriant triušius, nei po to. Tyrėja jam pasakė, kad degė kaimynės automobilis. Jis tyrėjai pasakė, kad nieko apie tai nežino, savo kaltės nepripažino. Buvo apklausiamas kitos dienos rytą. Dar buvo neblaivus. Policijos pareigūnai jam darė spaudimą. Jis pasirašė apklausos protokolą, kadangi buvo išsigandęs. Tyrėjai nenurodė aplinkybės, kad tą dieną degino šakas, todėl buvo neapžiūrėta. Tyrėja patarė pasikalbėti su kaimyne. Po kelių dienų pamatė G. V.. Nuėjo su ja pasikalbėti. G. V. pasakė, kad jis duotų jai 1700 eurų ir gali pasiimti automobilį. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Jis G. V. pasakė, kad automobilio nepadegė ir žalos neatlygins. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, 2018 m. balandžio 12 d. apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvais. G. V. yra kaimynė, kuri gyvena netoli jų namų. G. V. gyvena kartu su savo motina, teta ir savo vaikais. Jie visi yra užsidarę ir nebendraujantys žmonės. Jų žemė ribojasi su G. V. žemėmis, todėl kildavo konfliktai tarp jo ir tėvų. 2018 m. balandžio 11 d., jau į vakarą išgėrė apie pora litrų vyno. Vyną gėrė su pažįstamais (duomenys neskelbtini). Vėliau nesupranta, kas jam atsitiko, atrodo lyg būtų aptemus sąmonė, kažkas šovė į galvą ir eidamas namo, nuėjo ne į savo namus, o prie G. V. namų. Kaip padegė automobilį, neprisimena, greičiausiai turėtu žiebtuvėliu, nes jį visuomet nešiojasi kišenėje, kadangi rūko. Kaip detaliau ką darė, neprisimena. Prisimena nuo to momento, kuomet atvykę policijos pareigūnai jį surado namuose ir išsivežė. Gailisi, kad taip būdamas neblaivus pasielgė. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti dideles pasekmes. Planuoja atsiprašyti G. V. ir atlyginti jai padarytą žalą. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b.l. 113 – 114).
2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. spalio 10 d. apklausų metu M. J. parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus ir tiksliai nieko nepamena. Ant jo rankų galėjo būti likę degėsiai dėl to, kad tą dieną prieš įvykį jis degino liepų šakas. Šakų laužą pakūrė pildamas benziną ir tepalą. Už šias šakas, kad jis jas nugenėjo yra administracine tvarka baustas, nes aplinkos apsaugos darbuotojai jam surašę protokolą. Šakas jis nugenėjo 2018 m. kovo mėnesyje, o jas degino kaip ir minėjo įvykio dieną tai yra, 2018-04-11. Toje vietoje kur degino dabar yra pasodintos bulvės. Šakas degindamas jis vartojo alų, dėl ko būdamas neblaivus nesiprausė rankų ir liko su nešvariomis rankomis. Jis alaus išgėrė tiek, kad nieko nepamena kas tiksliai įvyko 2018-04-11 vakarą. Po įvykio sugrįžęs iš areštinės jis kalbėjo su G. V. ir prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Sakė jai, kad kaimynams gyventi ir pyktis neverta. Tačiau G. V. buvo kategoriška ir nesileido į kalbas su juo. Kodėl su G. V. kalbėjo paaiškinti negali. Jis nepadegė G. V. automobilio. Mano, kad kaimynė G. V. jį kaltina, nes jie nesutaria dėl žemės, kadangi jie gyvename kaimynystėje ir nuolat nesutaria dėl žemių (1 t., b.l. 117-118, 121).
Liudytoja G. V. parodė, kad apie pirmą valandą nakties prikėlė motina ir pasakė, kad dega jos automobilis. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Degė automobilio stogas, bagažinė ir kapotas. Ant degančio automobilio pylė vandenį ir gaisrą užgesino. Liepsna nebuvo didelė, todėl pavyko užgesinti. Mama pasakojo, kad matė kaip prabėgo vyriškis, ji iškarto pasakė, kad tai gali būti M. J.. Automobilis stovėjo šalia namo, maždaug 10 metrų atstumu nuo namo. Po įvykio M. J. buvo atėjęs pas ją pasikalbėti, siūlė susitarti. Pasakė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų. Sakė, kad kiti žmonės jam prikalbėjo, kad ji įskundė jį tarnyboms dėl medžių išpjovimo. Ji pasakė kaltinamajam, kad jis atlygintų jai padarytą žalą, kurią paskaičiavo ekspertai. Jiems nesusitarus, jis išėjo. Įvykio dieną matė, kaip M. J. genėjo šakas, tačiau nematė, kad jas degintų. Nematė, kad kiltų dūmai. Tą dieną daug važinėjo. Važiuojant jai reikia pravažiuoti M. J. sodybą. Aš M. J. nurodžiau eksperto nustatytą žalą. Mano ir M. J. pokalbio niekas negirdėjo. Aš susitvarkiau automobilį ir važinėju juo toliau. Automobilį tvarkiau pas remontininkus, turiu ne visus čekius, turiu kažkiek remonto dokumentų. Galėsiu teismui pateikti remonto dokumentus.
Liudytojas T. K. parodė, kad jis policijos pareigūnas, operatyvinės grupės tyrėjas. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra padegtas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio gaisras buvo užgesintas. Bendravo su automobilio savininke, atliko jos apklausą. Apklausos metus viena moteris pasakė, kad matė pro langą prabėgantį asmenį. Jo manymu, buvo švieži kvapo pėdsakai, oro sąlygos buvo pakankamai geros, nelijo ir nesnigo, todėl nusprendė į pagalbą pasitelkti kinologą. Sulaukė kinologo, kuris tęsė darbą. Kinologo šuo nuvedė prie kito namo verandos. Jiems atėjus prie verandos, pamatė, kad toje verandoje kažkas tupi. Pradėjo tą asmenį kalbinti, ragino ji bendrauti. Tas asmuo atsakė, kad jis eina miegoti. Nuėjo į kitą kambarį, taip ignoruodamas jų kvietimus. Nuėjo prie namo durų, pasibeldė į duris. Atidarė senyvo amžiaus moteris, įsileido juos į kambarį. M. J. buvo kambaryje, jis atrodė labai neblaivus, gėrė actą, neva nesuprato, ką geria. Sakė, kad nuo acto apsvaigsta. Pas jį klausė, ką jis veikė. Sakė, kad visą laiką gulėjo namuose. Pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Tikrinant alkoholio matuokliu, pastebėjo ant jo rankų nuodėgulius, todėl nuėmė nuo rankų nuoplovas. M. J. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. M. J. aiškino, kad parėjęs iš draugo, buvo namuose, neigė, kad padegė automobilį.
Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jis yra Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Jam priskirtas tarnybinis šuo. Įvykio dieną gavo iškvietimą. Vyko iš Varėnos policijos komisariato į įvykio vietą, kelyje užtruko apie 30-40 min. Įvykio vietoje panaudojo tarnybinį šunį pėdsakų paieškai. Prieš tai išsiaiškino, kur vaikščiota žmonių ir kur nevaikščiota, kad šuniui būtų lengviau dirbti – ieškoti pėdsakų. Viena iš moterų paminėjo, kad matė, kad kažkas prabėgo pro langą, patvirtino, kad pašaliniai žmonės ten nevaikščiojo. Paleido tarnybinį šunį pėdsakų aptikimui. Jis aptiko pėdsakus, jis ėjo paskui šunį. Šuniui yra suteikta teisė naudoti jį pėdsekystei, egzaminas išlaikytas. Kai šuo randa pėdsaką, jis eina nuleidęs nosį. Iš tokio šuns elgesio supranta, kad šuo eina pėdomis. Kai pameta pėdsaką, šuo pradeda blaškytis ir ieškoti. Šiuo atveju šuo nuo kiemo, kuriame buvo automobilis, aptikęs pėdsakus nuvedė iki kito namo verandos ir bandė patekti į vidų. Jis pašvietė ir verandoje pamatė tupintį vyrą. Atrodė, kad tas vyras slepiasi. Jis pakvietė tą asmenį, tačiau jis nereagavo į kvietimus. Pakvietė kitus policijos pareigūnus, pasibeldė į duris, moteris įleido į vidų. Jis su kaltinamuoju nebendravo. Šuo kaltinamąjį matė tik per verandos langą, į namo vidų šuo nebuvo patekęs, kaltinamojo neuostė, kadangi šis šuo neidentifikuoja kvapų, jis tik eina pagal pėdsakus. Šuo paruoštas, kad nereaguotų į pašalinius dirgiklius.
Liudytoja M. B. parodė, kad M. J. yra kaimynas. Įvykio naktį miegojo. Pradėjo loti šuo. Prabudo ir pro kambario langą pastebėjo prabėgantį vyriškį. Jis bėgo pro sodą link S. A. J. Ir M. J sodybos. Asmens neatpažino, kadangi buvo tamsu. Jos kambario langas yra link S. A. J. ir M. J sodybos. Atsikėlusi, pro virtuvės langą pastebėjo degantį dukters automobilį. Prikėlė dukrą. Išbėgo į lauką ir pradėjo gesinti gaisrą. Iškvietė policijos pareigūnus. Policija atvažiavo apie antrą valandą nakties. Gaisrą užgesino pačios. Visa mašina buvo apjuodusi, apdegę langų apvadai, bagažinė.
Liudytoja S. A. J. parodė, kad M. J. yra jos sūnus, gyvena kartu. Tą dieną sūnus degino šakas. Jos nedegė, kadangi buvo šlapios. Vakare sugrįžo pavalgyti. Nuėjo praustis kojų, taip pat šerti triušių. Nesulaukę grįžtančio sūnaus, nuėjo miegoti. Užsirakino duris. Sūnus sugrįžo apie pusė dvylikos nakties. Pabeldė duris. Ji apšaukė sūnų, kad vėlai grįžo. Sūnus žiūrėjo televizorių. Naktį pradėjo šunys labai loti, atsikėlė ir per langą pamatė šviesas. Prikėlė vyrą ir sūnų. Už kokių 10 minučių į duris pabeldė policija. Atrakino duris ir įleido pareigūnus. Jie klausinėjo sūnų. Sūnus gal buvo iš vakaro išgėręs. Vėliau pareigūnai sūnų išvežė. Iki įvykio santykiai su M. B. buvo normalūs. Pro verandą yra išėjimas į lauką, juo galima naudotis.
Liudytoja D. G. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis buvo apklaustas keletą kartų, pirma apklausa buvo po įvykio, kiek pamena jis buvo sulaikytas nakties metu, o jį apklausinėjo darbo dienos pabaigoje, nes žinojo, kad kaltinamasis yra neblaivus. Po apklausos kaltinamasis buvo paleistas iš sulaikymo. Kaltinamajam buvo išaiškinta teisė apklausos metu turėti gynėją, advokato jis nepageidavo. Apklausa buvo surašyta iš kaltinamojo žodžių. Dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino. Tuomet ji kaltinamajam pasiūlė pasikalbėti su nukentėjusiu asmeniu ir taikiai išspręsti šį konfliktą. Kaltinamasis pasakė, kad pasikalbės su nukentėjusiu asmeniu, kadangi nenori turėti problemų. Vėliau suprato, kad jam nepavyko susitarti su civiline ieškove dėl žalos atlyginimo. Kitos apklausos metu kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir kaltės dėl nusikaltimo nepripažino. Pirmos apklausos metu M. J. nurodė, kad buvo prie automobilio, nurodė būdą, kaip jį padegė. Nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne visas prisiminė aplinkybes. Jis minėjo, kad su civiline ieškove vyksta konfliktai dėl žemių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kiti asmenys, apžiūrėta įvykio vieta, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Paties automobilio ji nematė, patys automobilio apgadinimai buvo minimalūs. Mano, kad kaltinamojo ir civilinės ieškovės nesutarimo priežastis buvo nurodyta automobilio vertė. Kaltinamasis turėjo visas sąlygas susitaikyti. Civilinė ieškovė pateikė sąmatą, kurioje nurodyta suma buvo labai didelė. Buvo nustatyta gaisro priežastis – tyčinis padegimas. Kaimynų dėl šakos deginimo neapklausė, kadangi kaimynai kategoriškai atsisakė būti apklausiami, nurodė, kad bijo įtariamojo, dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas.
Iš 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. apie 01,30 val. (duomenys neskelbtini kieme buvo padegtas automobilis "Mercedes Benz E200", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB "(duomenys neskelbtini)". Automobilį užgesino liepsną pamačiusi įmonės savininkė G. V. (1 t., b.l. 1 – 3).
Iš 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16915-18 dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo liudytojo apklausos metu buvo nustatyta, kad įtariamasis turi būti vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais plaukais. Taip pat liudytoja paaiškino, kuria kryptimi įtariamasis galėjo pasišalinti, kadangi matė jį nubėgantį, todėl priėmė sprendimą įvykio vietos apžiūros metu pasitelkti kinologą. Atvykęs į įvykio vietą kinologas su šunimi nuo automobilio pėdsakais atsekė iki namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini ((duomenys neskelbtini) verandos. Priėjus prie verandos buvo matomas viduje tupintis vyriškis. Jis juos pastebėjęs apsimetė labai girtu ir ignoruodamas jų kvietimus nuėjo miegot į kambarį. Pasibeldusį duris, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri nurodė, kad kambaryje jos sūnus. Kaip vėliau paaiškėjo tai pil. M. J.. Vyras elgėsi labai neadekvačiai ir vaizdavo nesiorientuojantis dėl girtumo aplinkoje, todėl jam alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARJK0094 nustatytas 1,76 prom. girtumas. Vyro rankos buvo murzinos galimai nuodėguliais. Pasiteiravus ar jis buvo kur nors išėjęs, jis atsakė, kad namuose visą vakarą žiūrėjo televizorių. Vėliau teigė, kad buvo pas draugą ir nesenai parėjo. Vyro išvaizda preliminariai atitiko liudininkės nurodytą vyriškį, todėl asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK (1 t., b.l. 4).
Iš 2018 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir šalia namo stovintis automobilis "Mercedes Benz E200", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti degimo požymiai, paimti ėminiai (1 t., b.l. 10 – 19).
Iš 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto Nr. 69(241) dėl kilusio gaisro matyti, kad gaisro padariniai yra apdegę automobilio "Mercedes Benz E200", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvai, galinis bamperis, viršutinė stogo dalis. Nurodyta gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veika (padegimas) (1 t., b.l 95).
Iš 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvados Nr. 11-1161 (18), 11-1456(18) matyti, kad tirti pateiktuose medžiagos pavyzdžiuose, paimtuose įvykio vietoje nuo automobilio Mercedes Benz E200 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Taip pat nurodoma, kad tirti pateiktose M. J. rankų nuoplovose degių skysčių, įskaitant benziną, nėra. Įtariamojo M. J. rankų nuoplovose yra degėsių mikrodalelių (1 t., b.l. 103 – 106).
Iš Kilnojamo turto transporto priemonės Mercedes Benz E200 CDI vertinimo ataskaitos Nr. 18-047 matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš sugadinimą - 2300 eurų; transporto priemonės atkuriamoji vertė keičiant senas detales naujomis - originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą - 1703 eurų; sugadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sugadinimą techninės būklės bei eksplotacinių savybių ekonominiu požiūriu tikslingas (1 t., b.l. 36 – 59).
Iš 2018 m. balandžio 12 d. VšĮ "Emprekis" pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio MERCEDES BENZ E200 CDI vidutinė kaina 2018 balandžio mėnesį buvo 1570 eurų (1 t., b.l. 21).
Iš 2018 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įtariamojo versiją dėl įvykio dieną degintų šakų, buvo nuvykta pas M. J. kaimynus, kurie atsisakė nurodyti kokias nors aplinkybes, nurodydami, kad prisibijo M. J., nes jis pagal juos yra neprognozuojamas, nuolatos būna apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bijo ką nors sakyti, kad nepadarytų blogo jiems patiems ir jų namams (1 t., b.l. 92).
VĮ „Regitra“ ir Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad automobilis Mercedes Benz E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini“ (1 t., b.l. 180, 181).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais, ir jie patvirtina M. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kaltinamasis M. J. teisme duodamas parodymus savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną degino šakas, taip pat vartojo alkoholį. Naudojo tepalus ir kurą deginimui, nes šakos buvo šlapios, todėl ant jo rankų buvo likę nuodėgulių. Šakas degino apie 12 valandą dienos metu. Dirbdamas išgėrė alaus. Po darbų prie parduotuvės susitiko su draugu. Kartu išgėrė butelį degtinės ir alaus. Į namus parėjo apie 21 – 22 valandą. Parėjęs namo, prisiminė, kad nepašerti triušiai. Išėjo pašerti triušių ir dar išgėrė. Prie triušių užtruko apie 1,5 valandos laiko. Į namus grįžo apie vienuoliktą valandą nakties. Žiūrėdamas filmą, užsnūdo. Vėliau atėjo motina ir pasakė, kad lauke kažkas vyksta, laksto šunys, šviečia prožektorių šviesa. Būdamas namo verandoje, žiūrėjo, kas vyksta lauke. Jis pasilenkė, kadangi išsigando, kad gali būti banditai. Motina įleido policijos pareigūnus. Jam pasidarė bloga, todėl išgėrė acto, kad pradėtų dirbti skrandis. Pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. G. V. sodyba yra per vieną namą nuo jų sodybos. Tvorų tarp namų nėra. Rankų prieš eidamas į parduotuvę neplovė, kadangi labai skubėjo. Taip pat rankų neplovė nei prieš šeriant triušius, nei po to. Buvo apklausiamas kitos dienos rytą. Tyrėjai sakė, kad nusikaltimo nepadarė. Apklausos metu dar buvo neblaivus. Policijos pareigūnai jam darė spaudimą, todėl pasirašė apklausos protokolą, kadangi buvo išsigandęs. Tyrėjai nesakė, kad tą dieną degino šakas. Tyrėja patarė pasikalbėti su kaimyne. Po kelių dienų pamatė G. V.. Nuėjo su ja pasikalbėti. G. V. pasakė, kad jis turi duoti 1700 eurų ir gali pasiimti automobilį. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Jis G. V. pasakė, kad automobilio nepadegė ir žalos neatlygins. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu, kuri buvo atlikta 2018 m. balandžio 12 d. nuo 13:25 val. iki 14:31 val., M. J. savo kaltę dėl automobilio padegimo pripažino. Parodė, kad tą dieną buvo labai neblaivus, vartojo alkoholį. Nuėjo prie G. V. namų ir žiebtuvėliu padegė automobilį. Visų aplinkybių gerai neprisimena dėl neblaivumo. Planuoja atsiprašyti ir atlyginti padarytą žalą (1 t., b.l. 113 - 114). Teisme liudytoja apklausta tyrėja D. G. patvirtino, kad M. J. pirmos apklausos metu pripažino savo kaltę dėl automobilio padegimo, todėl jam tyrėja pasiūlė susitarti su nukentėjusiu asmeniu dėl žalos atlyginimo. Apklausa buvo atliekama po pietų, M. J. jau buvo blaivus, apklausos protokolas buvo surašytas iš M. J. žodžių, joks spaudimas jam nebuvo daromas. Vėlesnių apklausų metu M. J. savo kaltę dėl padegimo neigė. Liudytoja G. V. patvirtino, kad M. J. po įvykio buvo atėjęs pas ją pasikalbėti, siūlė susitarti, sakė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų. Taip pat M. J. sakė, kad žmonės jam prikalbėjo, kad ji įskundė jį tarnyboms dėl medžių išpjovimo. Šio pokalbio metu jiems nepavyko susitarti, kadangi ji pareikalavo, kad M. J. atlygintų ekspertų paskaičiuotą žalą - 1703 eurus. Teismas vadovaujasi M. J. ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2018 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b.l. 113 - 114) duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, numatyta tvarka, kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Kitus kaltinamojo M. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad M. J. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį už savavališką medžių kirtimą ir genėjimą, atliktą 2018 m. kovo 13 – 14 dienomis (1 t., b.l. 129 – 137), tai patvirtina liudytojos G. V. nurodytą aplinkybę, kad M. J. kaltino ją įskundus jį aplinkos apsaugos pareigūnams dėl neteisėto medžių genėjimo. Liudytoja M. B. parodė, kad įvykio naktį atsibudo dėl šuns lojimo. Atsisėdusi lovoje, pro kambario langą pastebėjo bėgantį vyriškio siluetą, kuris bėgo pro sodą link S. A. J. ir M. J sodybos. Jos miegamojo kambario langas yra link S. A. J. ir M. J sodybos. Pažiūrėjusi pro kitą langą, pamatė degantį automobilį. Liudytojas T. K. parodė, kad gavus pranešimą atvyko į įvykio vietą. Atvykus automobilis jau buvo užgesintas. Liudytojai nurodžius aplinkybę, kad pro kambario langą matė nubėgantį asmenį, įvertino oro sąlygas, todėl nusprendė pakviesti kinologą su šunimi. Kinologo šuo nuvedė prie namo verandos, kurioje tupėjo M. J., kuris atsisakė bendrauti su pareigūnais. Tikrinant M. J. alkoholio matuokliu, pastebėjo ant jo rankų nuodėgulius, todėl nuėmė nuo rankų nuoplovas. Liudytojas policijos pareigūnas Ž. Š. parodė, kad pagal iškvietimą kartu su tarnybiniu šunimi atvyko į įvykio vietą. Šuo yra išlaikęs egzaminus, jam suteikta teisė vykdyti pėdsakų paiešką. Prieš tai išsiaiškino, kur vaikščiota žmonių ir kur nevaikščiota, kad šuniui būtų lengviau dirbti – ieškoti pėdsakų. Įvykio vietoje buvusi moteris nurodė, kad matė pro langą prabėgantį vyriškį, patvirtino, kad toje vietoje pašaliniai asmenys nevaikščiojo, todėl paleido tarnybinį šunį pėdsakų aptikimui. Šuo aptiko pėdsakus, kurie nuvedė prie namo verandos, kurioje slėpėsi vyriškis. Šuo bandė patekti į verandą. Šuo vedė konkrečiai pagal aptiktą kvapą, nereaguodamas į pašalinius dirgiklius, nesiblaškė. Kadangi verandoje buvęs asmuo nebendravo, pakvietė kitus pareigūnus, kurie pateko į namą. Šuo kaltinamojo neuostė. Šuo apmokytas sekti pėdsakais, o ne identifikuoti kvapus. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad M. J. 2018 m. balandžio 12 d. buvo įvykio vietoje, tai yra G. V. sodyboje, ir tai patvirtina M. J. parodymus, duotus 2018 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad jis būdamas neblaivus žiebtuvėliu padegė automobilį, stovėjusį prie G. V. namų. Liudytoja A. J. patvirtino, kad pro verandą yra išėjimas į lauką, juo galima naudotis. 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktas Nr. 69(241) dėl kilusio gaisro patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veika (padegimas) (1 t., b.l 95). Iš 2018 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. nuo 01:34 val. iki 02:34 val. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nuo automobilio stogo ir stiklo paimti skysčio ėminiai (1 t., b.l. 10 – 19). Iš 2018 m. balandžio 12 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. 04:45 val. – 05:00 val. M. J. nuo rankų lyginamajam tyrimui buvo paimtos nuodėgulių pavyzdžių nuoplovos (1 t., b.l. 96 – 96). Iš 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvados Nr. 11-1161 (18), 11-1456(18) matyti, kad tirti pateiktuose medžiagos pavyzdžiuose, paimtuose įvykio vietoje nuo automobilio Mercedes Benz E200 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Taip pat nurodoma, kad tirti pateiktose M. J. rankų nuoplovose degių skysčių, įskaitant benziną, nėra. Įtariamojo M. J. rankų nuoplovose yra degėsių mikrodalelių (1 t., b.l. 103 – 106). Kaip matyti iš šios specialisto išvados aprašomosios dalies, daugelis degių skysčių (įvairūs tirpikliai, skiedikliai ir kiti) yra labai lakūs ir iki tyrimo atlikimo jų pėdsakai galėjo visiškai išgaruoti. Ir tai patvirtina kaltinamojo M. J. nurodytą aplinkybę, kad įvykio dieną degindamas šakas naudojo tepalus ir kitą kurą deginimui, kadangi šakos buvo šlapios, tačiau degių skysčių pėdsakų nuoplovose, paimtose nuo jo rankų, rasta nebuvo. Be to, nuoplovos nuo M. J. rankų paimtos praėjus beveik keturioms valandoms po automobilio padegimo.
Pagal BPK nuostatas, teismas savo išvadas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Todėl įvertinus visų įrodymų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, darytina išvada, kad M. J. 2018 m. balandžio 12 dieną, laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 01.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegdamas, sugadino svetimą turtą - automobilį "Mercedes Bendz E200", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sugadindamas šio automobilio detales 726 eurų vertės, ir tuo padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini)" 726 eurų turtinę žalą. Pagal kaltinamąjį aktą M. J. buvo kaltinamas padaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1703 eurų turtinę žalą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, ištyrus įrodymus teisme, prokurorė pateikė prašymą teismui dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo teisme (2 t., b.l. 115), nurodydama, kad dėl sugadintų automobilio detalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 726 eurų turtinė žala. Liudytoja G. V. parodė, kad automobilis buvo nežymiai apgadintas, juo naudojosi po įvykio, pakeitė apdegusius valytuvus. Iš 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto Nr. 69(241) dėl kilusio gaisro matyti, kad fiksuoti gaisro padariniai - apdegę automobilio "Mercedes Benz E200", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvai, galinis bamperis, viršutinė stogo dalis (1 t., b.l 95). Iš Kilnojamo turto transporto priemonės Mercedes Benz E200 CDI vertinimo ataskaitos Nr. 18-047 atkuriamosios (remonto) vertės sąmatos matyti, kad keičiamų detalių vertė yra 726 eurai (1 t., b.l. 36 – 59). Todėl teismas sutinka su tokiu kaltinimo faktinių aplinkybių keitimu, su tuo sutiko ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė.
Motyvuojamoji dalis
BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto sugadinimas jį padegant, yra visuotinai pavojingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2009). Juo labiau, kad pagal bylos aplinkybes automobilis stovėjo arti gyvenamojo namo, ir tai didina veikos pavojingumą. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Dėl tyčinio turto sugadinimo kaltinamojo M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1783,01 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 60). Nurodo, kad žalą sudaro 1703 eurų automobilio atkuriamoji vertė ir 80,01 eur išlaidos už vertinimo ataskaitą. Teismas tenkina ieškinį dalyje dėl automobilio detalių sugadinimo 726 eurų sumoje, kas buvo nustatyta bylos faktinėmis aplinkybėmis, ir 80,01 eurų už vertinimo ataskaitos atlikimą, kuri yra patvirtinta PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu (1 t., b.l. 61, 62), viso 806,01 eur sumoje. Žala civilinio ieškovo turtui padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, ji turi būti atlyginta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.263 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Yra baustas administracine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad M. J. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 32 parų arešto bausme, nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Kaltinamasis niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Sprendžiant bausmės trukmės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis gyvena ūkiškai, turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga pagalba, todėl bausmės dydis numatytinas mažesnis už bausmės vidurkį. Kadangi 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl bausmės šiuo nuosprendžiu tarpusavyje nebendrintinos.
M. J. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 12 d. nuo 05:04 val. iki 15:33 val. (1 t., b.l. 124, 125), todėl šis laikas (viena para) įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 122 – 123), panaikintina, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. J. laikino sulaikymo laiką 2018 m. balandžio 12 dieną, tai yra vieną parą.
Arešto bausmę M. J. paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. J. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Išaiškinti M. J., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.
Išaiškinti M. J., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
Priteisti iš M. J. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 806,01 eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.