- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-854-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10943-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedriaus Endriukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 80 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d.
Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. T. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
S. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotos M. P. vardu, konfiskavimas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), taikytas 2018 m. kovo 19 d. nutarimu automobiliui „Renalt Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotam M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, paliktas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. T. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 7 d. apie 23.06 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą M. P. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo keičiantis savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, teigia, jog kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tvirtina pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažinęs, kadangi sužinojo, jog bus konfiskuotas automobilis, bei pamokytas kitų asmenų, taip pat nenorėdamas pavesti sugyventinės. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis nėra recidyvistas, nusikalstamas veikas darė dėl šeimyninių aplinkybių. Pažymi, jog jo veikla susijusi su muzikavimu įvairių švenčiu metu, dėl ko retai būna namuose, o tai privedė prie pykčių.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau apeliantas nesutinka su jam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos arešto bausmės dydžiu. Atsižvelgdamas į S. T. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.
6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
7. Už vairavimą kelių transporto priemonę esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam arešto bausmė buvo paskirta ir jos dydis nustatytas didžiausią reikšmę suteikiant jo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. T. niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, praeityje du kartus teistas, taip pat du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. T. jau būdamas teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, už kurį teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir S. T. laikyti recidyvistu bei atsižvelgti į šią aplinkybę jam individualizuojant bausmę.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į aukščiau aptartas pirmosios instancijos teismo akcentuotas aplinkybes, taip pat papildomai įvertinęs tai, jog S. T. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Remiantis byloje esančiais duomenimis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, apeliantas taip atsitrenkė į kito asmens vairuojamą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi S. T. tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei akivaizdus.
10. Šiuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, kad apeliantas yra du kartus teistas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu baustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir tai padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 3,32 promilės girtumas), Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimu baustas administracine tvarka už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,55 promilės girtumas), kas nuo 2017 m. sausio 1 d. būtų vertintina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, už ką jis nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje. Aptartos aplinkybės rodo, jog veika, už kurią S. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, tai parodo apelianto neatsakingą elgesį vairuojant padidinto pavojaus šaltinį. Tiek informacija apie praeityje nuteistojo padarytus teisės pažeidimus, tiek faktas, kad S. T. niekur nedirba ir net nerodo iniciatyvos įsidarbinti, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo aiškų jo nenorą būti socialiai atsakingu visuomenės nariu, laikytis įstatymų, taip pat jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Akivaizdu, jog švelnesnio poveikio priemonės taikytos S. T. atžvilgiu jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kadangi apeliantas ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, o pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. T. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantui skiriam bausmė turi būti pakankamai griežta, kad būtų užtikrinti visi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę ir jos trukmę nustatydamas didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, bausmės švelninti nėra jokio pagrindo.
11. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis teigia dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįstantis bei dėl to nuoširdžiai besigailintis. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nuteistasis išreiškė tik apeliaciniame skunde, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino. Šiuo atveju teisėjų kolegija neabejoja, jog nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde prisipažino kaltu ir teigė nuoširdžiai besigailintis tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, siekdamas apeliaciniame skunde formuojamo prašymo tenkinimo, t. y. palankesnio teismo sprendimo priėmimo. Taigi tokie deklaratyvūs nuteistojo teiginiai negali būti pakankami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo šiuo konkrečiu atveju pripažinimui, tuo pačiu ir švelnesnės bausmės skyrimui.
12. Pagrindo sutrumpinti paskirtos arešto bausmės trukmę nesudaro ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis nusikalsta dėl šeimoje kylančių pykčių, kadangi ši aplinkybė nei nuteistojo kaltės, nei jo padarytos veikos pavojingumo nemenkina.
13. Įvertinus išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.