- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- A-167-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00160-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- O. D. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. D. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (4.66)-46-MPD-13579. Nurodė, kad šis sprendimas turėtų būti pakeistas kitu, objektyvesniu, atitinkančiu sąžiningumo ir protingumo kriterijus, sprendimu. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą suteikti išsamią jos prašomą informaciją.
Pagrįsdama savo reikalavimus, paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 10 d. gavo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) raštą Nr. (7.5)3-135038, kuriuo pranešta, kad pareiškėjai papildomai priskaičiuota 9 976,34 Lt socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų ir delspinigių. Šio priskaičiavimo pagrindu nurodomi programiniu būdu Vilniaus AVMI teikiami duomenys. Nurodė, kad Vilniaus skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raginimu Nr. (7.5)R-13799 įpareigojo sumokėti apskaičiuotas mokestines nepriemokas. 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi su prašymu į VSDFV, tačiau 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (9.8)1-9950 jos prašymas nebuvo patenkintas. Papildomai pranešta, kad Vilniaus AVMI duomenis teikia pagal 2004 m. su vėlesniais pakeitimais sutartį.
Vilniaus AVMI į paklausimą 2014 m. gruodžio 3 d. parašė raštą, tačiau, pasak pareiškėjos, neatsakė nė į vieną jos užduotą klausimą. Vilniaus AVMI pateikiama informacija Vilniaus skyriui skyrėsi nuo tos informacijos, kurią atsakovas priėmė iš pareiškėjos.
Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratoriaus neįrodyta, kad ji savo veiksmais siekė mokestinės naudos, kad elgėsi nusižengdama mokestinės teisės normoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame rašte yra prieštaravimai tarp teiginių: „Individuali veikla minėtiems gyventojams registruojama...“ ir „..Jums buvo registruota individuali veikla“. Mokesčių administratorius šiame rašte nenurodė individualios veiklos registravimo tvarkos ir nepagrindė teiginio, kas ir kieno iniciatyva įregistravo individualią veiklą ir kaip šis įregistravimas atspindėtas dokumentuose.
Pareiškėja manė, kad sprendime minimos nuostatos buvo taikytos nepagrįstai. Skundžiamą Vilniaus AVMI raštą laikė subjektyviu. Manė, kad priimant bet kokio lygio skundžiamą dokumentą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, o ne žemesnės norminės galios dokumentais, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Šiuo atveju akivaizdu ir įtikinama, kad nepateikti įrodymai, kurių pagrindu padaryta išvada priimant sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 27–29) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Pagrįsdamas savo poziciją, paaiškino, jog pareiškėja buvo informuota, kad pagal galiojančius teisės aktus, gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus ir per mokestinį laikotarpį gavusių iš juridinių asmenų virš 15 500 Lt pajamų, pajamos apmokestinamos kaip iš įregistruotos individualios veiklos. Individuali veikla minėtiems gyventojams registruojama už praėjusį mokestinį laikotarpį mokesčių administratoriaus iniciatyva atgaline data. Remiantis pareiškėjos pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis (GPM308 formos) už 2012 m. ir 2013 m. bei trečiųjų asmenų Vilniaus AVMI pateiktų duomenų pažymomis, pareiškėjos gautos pajamos iš juridinių asmenų per minėtus mokestinius laikotarpius yra didesnės nei 15 500 Lt, todėl nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. kovo 29 d. ir nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo įregistruota individuali veikla. Duomenys apie gyventojų apmokestinamas gautas pajamas, vykdant individualią veiklą, teikiami valstybinio socialinio draudimo skyriams centralizuotai programiniu būdu.
Vilniaus AVMI duomenų bazės duomenimis, pareiškėja 2012 m. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. – pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus AVMI pateiktus duomenis, pareiškėja, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų 2012 m. gavo 54 849,10 Lt, o 2013 m. – 26 899 Lt pajamų.
Iš pareiškėjos Vilniaus AVMI patektų deklaracijų (GPM308 formos) matyti, kad ji pati 2012 m. deklaravo 23 735,30 Lt pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 27 514,69 Lt apmokestinamų pajamų, gautų iš individualios veiklos, 2013 m. deklaracijoje deklaravo 7 034 Lt pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 22 966,51 Lt apmokestinamų pajamų, gautų iš individualios veiklos.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. (7.5)3-135038 matyti, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos pareiškėjai buvo apskaičiuotos būtent iš jos pateiktų Vilniaus AVMI deklaracijų duomenų apie iš individualios veiklos gautas apmokestinamąsias pajamas, t. y. nuo 2012 m. deklaruotų 27 514,69 Lt ir 2013 m. deklaruotų 22 966,51 Lt individualios veiklos pajamų.
Vilniaus AVMI, savo iniciatyva įregistruodama O. D. L. individualią veiklą mokesčių mokėtojų registre, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, pagrįstai įregistravo individualią veiklą, teisės aktų nuostatų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.
Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokias konkrečias teises ar pareigas skundžiamas raštas jai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia. Rašte, pasak atsakovo, pareiškėjai išaiškinta tvarka apie gautų pajamų apmokestinimą, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kai per mokestinį laikotarpi gautos pajamos iš juridinių asmenų viršija 15 500 Lt pajamų dydį. Atsakovo manymu, minėtas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Jis turi būti traktuojamas kaip informacinio pobūdžio raštas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-13579, nutraukė. O. D. L. skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVMI suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją atmetė. Grąžino O. D. L. 0,96 Eur žyminio mokesčio permoką.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu pateikti: 1) visą apie pareiškėją surinktą informaciją, kurios pagrindu Vilniaus AVMI atliko jos, kaip mokesčių mokėtojos, duomenų patikslinimą; 2) procesinį sprendimą, susijusį su duomenų patikslinimo procedūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio nustatytų procedūrų tvarka; 3) Vilniaus AVMI Vilniaus skyriui teikto pranešimo kopiją (b. l. 35).
Vilniaus AVMI pareiškėjai atsakė 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-13579, kuriame išaiškino, kad Vilniaus skyriui buvo teikiami pareiškėjos metinėse pajamų deklaracijose už 2012–2013 m. mokesčių administratoriui pateikti duomenys. Taip pat pažymėjo, kad socialinio draudimo skyriams gyventojų pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys apie jų vykdomą individualią veiklą yra teikiami nuolat, t. y. kiekvieną dieną, o Vilniaus AVMI pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų pakeitimo, koregavimo ar tikslinimo neatliko (b. l. 13). Minėtame rašte O. D. L. paaiškinta pajamų, gautų iš individualios veiklos, apmokestinimo tvarka, bei tai, jog remiantis jos ir trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, pareiškėjai buvo įregistruota individuali veikla.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį bei skunde formuluojamus reikalavimus, pažymėjo, kad Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kurio pagrįstumas bei teisėtumas administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, todėl bylos dalį dėl šio rašto panaikinimo nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą suteikti išsamią jos prašomą informaciją, yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. rašto turinio vertinimu.
Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus AVMI veiksmų, atsakant į 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, vertinimas, t. y. tai, ar Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštu pareiškėjai buvo suteikta jos prašoma informacija.
Teismas pažymėjo, kad įvertinus O. D. L. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymo turinį bei jame formuluojamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėja į Vilniaus AVMI kreipėsi ne dėl administracinio akto, kuriuo būtų nustatomos pareiškėjos teisės ar pareigos, priėmimo, o dėl informacijos, kuria disponuoja mokesčių administratorius, suteikimo, t. y. su prašymu.
Teismas akcentavo, kad fizinių ir juridinių asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), taip pat jų prašymų/pranešimų/skundų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymų rengimo tvarką reglamentuoja VMI viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 patvirtintos Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), rėmėsi Taisyklių 4 ir 37 punktais ir pažymėjo, kad Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. rašte nurodytų aplinkybių bei motyvų teisėtumas bei pagrįstumas šioje administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas, nes ginčijamu raštu Vilniaus AVMI tik pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, tačiau jos atžvilgiu nepriėmė jokių patvarkymų. Taigi Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar jame pateikiama visa O. D. L. prašoma informacija, taip pat tai, ar šiuo raštu atsakyta į visus pareiškėjos pateiktus klausimus. Minėtame rašte nurodytos informacijos teisingumas, taip pat motyvų teisėtumas bei pagrįstumas galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktas skundas dėl atitinkamas teises bei pareigas pareiškėjai nustatančių individualių administracinių aktų. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012 ir kt.). Byloje esantys įrodymai liudija, kad, remdamasis Vilniaus AVMI pateikta informacija, Vilniaus skyrius apskaičiavo pareiškėjai socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų nepriemokas bei su šiomis įmokomis susijusius delspinigius. Dėl šių mokesčių administratoriaus apskaičiavimų pagrįstumo bei teisėtumo pareiškėjos keliamas ginčas privaloma ikiteismine tvarka buvo išnagrinėtas VSDFV, kuri 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundą atmetė (b. l. 10–11). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas buvo skundžiamas teismui. Be to, VSDFV 2014 m. gruodžio 15 d. sprendime yra detaliai bei išsamiai paaiškinta, kaip buvo apskaičiuojami mokesčiai pareiškėjai.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu skunde nurodo O. D. L., Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. rašte pareiškėjai atsakyta į visus jos pateiktus klausimus – paaiškinta, kad jos teikti duomenys Vilniaus AVMI nebuvo tikslinami, joks procesinis sprendimas ar aktas dėl duomenų tikslinimo nebuvo priimtas, o duomenys teritoriniam socialinio draudimo skyriui buvo perduoti tie, kuriuos teikė pati pareiškėja, taip pat nurodoma, kad šie duomenys yra teikiami nuolatos iš atsakovo duomenų bazės. Minėtame rašte atsakovas taip pat paaiškino, kaip apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ta aplinkybė, kad O. D. L. netenkina minėtame Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. rašte nurodyta informacija, negali būti pripažįstama tinkamu pagrindu pripažinti, jog atsakovo teikta informacija yra neišsami, neobjektyvi ar kad prašoma informacija nebuvo suteikta.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštu pareiškėjai suteikė išsamią ir visą jos prašomą informaciją, todėl skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti jos prašymą atmetė.
Nustatyta, kad pareiškėja, prieš teikdama skundą teismui, sumokėjo 28,96 Eur žyminio mokesčio. Teismas rėmėsi ABTĮ 39 straipsniu ir grąžino 0,96 Eur žyminio mokesčio permoką (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja O. D. L. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 71–75) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Ginčijamas sprendimas neatitinka dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad VMI ir VSDFV 2004 m. vasario 17 d. susitarime, kuris 2014 m. sausio 12 d. pakeistas, nenumatyta galimybė VMI teikti, o VSDFV priimti informaciją apie pajamas, kurios priskiriamos 92 pajamų rūšies kodui. Akcentuoja, kad deklaracijose už 2012 ir 2013 metus visos pajamos buvo deklaruotos kodu 92, tačiau VMI taisyti deklaracijų neįpareigojo.
2. Niekur nėra įtvirtinta, jog viršijus įstatyme nurodytą sumą nors vienu centu, visos veiklos pajamos iš juridinių asmenų bus perregistruojamos ir apmokestinamos. Teismas, nesiremdamas galiojančiais teisės aktais, o tik atsakovo 2014 m. gruodžio 9 d. raštu, laikė, jog pareiškėjai teisėtai buvo įregistruota individuali veikla. Pareiškėjos manymu, gautos pajamos iš juridinių asmenų iki 15 500 Lt (po 2015 m. sausio 1 d. – 4 500 Eur) ir po 15 500 Lt pagal formą ir turinį yra tokios pačios ir apmokestinimas abiem variantams netaikant tų pačių sąlygų, nėra logiškas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Šiuo atveju taip pat lieka neaišku, kokia pajamų dalis pagal VMI 2013 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. VA-36 turi būti perregistruojama ir ar minėtas įsakymas suteikia teisę atgręžtiniu būdu apmokestinti/perregistruoti pajamas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja buvo pateikusi prašymą teismui, kad išsireikalautų VMI pranešimų kopijas apie perregistruotą veiklą, tačiau teismas be pagrindo nusprendė, jog tai neaktualu nagrinėjamai bylai. Pareiškėja nurodo, kad tai svarbu, nes pareiškėja iki 2015 m. nebuvo informuota apie pajamų perregistravimą ir to veiksmo teisinį pagrindimą.
4. Šiuo atveju pareiškėja apmokestinta nepagrįstai, nes verslo liudijimas suteikia teisę suteikti paslaugų juridiniams asmenims už 15 500 Lt (po 2015 m. sausio 1 d. – 4 500 Eur), tačiau pareiškėjai buvo pritaikytas atgręžtinis apmokestinimas ir pareiškėja papildomai apmokestinta už tas pajamas, kurias suteikia verslo liudijimas.
5. Teismas neteisingai vertino skundžiamo rašto teisinę galią, nes jis pateisina duomenų pateikimą VSDFV, kuriais remiantis VSDFV papildomai priskaičiavo įmokas. MAĮ įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas gali skųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą ar neveikimą (MAĮ 36 str., 66 str. ir 144 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 81–83) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymi, kad skundžiamu raštu Vilniaus AVMI išsamiai paaiškino pareiškėjai apie automatinį pareiškėjos įregistravimą mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą, apie duomenų pateikimo VSDFV tvarką ir gautų pajamų iš individualios veiklos deklaravimo tvarką. VMI, įregistruodama savo iniciatyva pareiškėjai individualią veiklą mokesčių mokėtojų registre, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Mano, jog skundžiamas raštas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl laikytinas informacinio pobūdžio raštu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėja O. D. L. skunde ginčijo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos įregistravimu mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą laikotarpiais nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. kovo 29 d. ir nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-13579, nutraukė. O. D. L. skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVMI suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją atmetė. Grąžino pareiškėjai 0,96 Eur žyminio mokesčio permoką.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 5 d. pateiktame rašte paaiškino, kad įregistravimas mokesčių mokėtojų registre atliekamas automatizuotai (programiniu būdu) ir atskiras sprendimas nėra surašomas. Automatizuoto veiksmo užfiksavimas mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, aplinkybių, susijusių su pareiškėjos automatiniu įregistravimu mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą laikotarpiais nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. kovo 29 d. ir nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nesiaiškino ir jų nevertino, nors tiek iš pareiškėjos skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, tiek iš jos apeliacinio skundo matyti, jog su minėta aplinkybe pareiškėja sieja atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nors pareiškėja tiesiogiai neįvardija, kad ginčija automatinį įregistravimą mokesčių mokėtojų registre, tačiau pareiškėjos skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjos argumentų, o kartu ir kilusio administracinio ginčo, negalima išnagrinėti nevertinant pareiškėjos įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą teisėtumo. Kaip minėta, įregistravimas mokesčių mokėtojų registre yra automatinis veiksmas, atskiras administracinis sprendimas dėl to nėra priimamas, todėl pareiškėja teismui skundė raštą, kuriuo buvo paaiškinta minėto įregistravimo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas neakcentavo, kad esminis ginčas byloje vyksta dėl pareiškėjos įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą, o ne dėl vėlesnių raštų, kuriais pareiškėjai buvo tik suteikta informacija dėl jau atliktų veiksmų.
ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 10 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti reikalavimą dėl automatinio įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą laikotarpiais nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. kovo 29 d. ir nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjai jos procesinių teisių (ABTĮ 10 str., 13 str.). Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.