Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja E. LapinskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–579-106/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.4.5, 1.1.8.1.1, 1.2.4.5, 1.2.7.1.2.2, 2.1.7.4, 2.4.6.3.1, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir N. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1-2 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d.

Iš A. L., T. K. ir N. D. priteista solidariai G. U. – 1990 Lt turtinės žalos ir 70 000 Lt neturtinės žalos, 1099 Lt Valstybinei ligonių kasai,

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir T. K., tačiau nuosprendis jam apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir N. D. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. spalio 26 d., apie 4 val., Klaipėdos m., J. Janonio g., ties namu Nr. 29, veikdami bendrininkų grupe kartu su T. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pažadėjus parvežti namo ir dėl to nukentėjusiajai G. U. įsėdus į kaltinamojo N. D. vairuojamą automobilį „Honda Civic“, v.n. (duomenys neskelbtini) turint tikslą nukentėjusiąją išžaginti bei, siekiant palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir valią, A. L. pagrasinus peiliu, nuvežė nukentėjusiąją į Klaipėdos m., Tauralaukio gyv., Akmenų g., prie apleistų garažų, ten A. L., prieš nukentėjusiosios valią pargriovęs G. U., ją išžagino, o kaltinamasis T. K., laukdamas kol bus baigtas išžaginimas, saugojo. Po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti, A. L. ir T. K. nukentėjusiąją G. U. sumušė: T. K. keturis kartus tyčia sudavė kojos keliu nukentėjusiajai galvą, o kaltinamasis A. L. kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajai į nugarą bei keturis kartus spyrė į koją, tuo nukentėjusiajai padarydami lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą, dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimą, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, emalės ribose nežymiai nuskėlė dviejų viršutinių kandžių (11, 12) vainikų kraštus, nedideles apvalias poodines kraujosruvas kairiojo žasto vidiniame, šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje ir dešinio dilbio nugariname paviršiuje, odos įdrėskimus ir nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje bei odos nubrozdinimus dešinės plaštakos delniniame paviršiuje ir taip nukentėjusiajai G. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, automobilyje laukęs kaltinamasis N. D. A. L. ir T. K. bei nukentėjusiąją G. U. parvežė namo. Tokiu būdu, kaltinamieji T. K. ir A. L. išžagino nepilnametę nukentėjusiąją G. U. bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, o kaltinamasis N. D. nepilnametę padėjo išžaginti.

Be to, 2008 m. spalio 26 d., apie 4 val., Klaipėdos m., Tauralaukio gyv., Akmenų g., prie apleistų garažų, kaltinamasis T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo metu, kai nukentėjusioji G. U. buvo žaginama, iš nukentėjusiosios rankinės pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su ausinėmis, kurių bendra vertė 300 Lt su 10 Lt vertės kortele „Labas“. Tokiu būdu, kaltinamasis T. K. pagrobė nukentėjusiajai G. U. priklausantį turtą, kurio vertė 310 Lt.

Motyvuojamoji dalis

N. D. ir A. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl N. D. kaltės

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai N. D. pripažino išžaginimo bendrininku – padėjėju.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis N. D. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtina, jog jis inkriminuotos veikos nepadarė.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad visi važiavusieji automobiliu žinojo, kokiu tikslu veža nukentėjusiąją prie garažų į Tauralaukį. Kad vaikinai ruošėsi žaginti nukentėjusiąją, patvirtina kiti nuteistieji A. L. ir T. K., kartu važiavęs liudytojas T. L., taip pat nukentėjusioji. T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suprato, kokiu tikslu – išžaginti nukentėjusiąją - važiuoja į Tauralaukį, taip pat suprato, kokiu tikslu N. D. su A. L. pirko prezervatyvų degalinėje. Jis girdėjo, kaip T. L. automobilyje pasakė, kad nukentėjusioji „bus mūsų“ (t. 4, b. l. 155-158). A. L. taip pat patvirtino, kad žinojo, kokiu tikslu perka prezervatyvus, kad važiuoja žaginti automobilyje pasakė T. L., niekas iš automobilyje buvusių neprieštaravo, kad veža nukentėjusiąją žaginti (t. 4, b. l. 158-160). Nukentėjusiojo G. U. parodė, kad A. L. automobilyje pasakė, kad ją veš žaginti, jai prikišo peilį prie kaklo, liepė kitiems ją saugoti, o pats su N. D. nuėjo į degalinę (t. 4, b. l. 160-163). Liudytojas T. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose parodė, kad automobilyje peiliu grasino A. L., kad jis liepė merginai nusiraminti (t. 2, b. l. 140-143). Kad A. L. liepė N. D., vairuojančiam automobilį, nevažiuoti link nukentėjusiosios namų, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir T. K.. Jis taip pat parodė, kad A. L. automobilyje nukentėjusiajai prikišo peilį ir pasakė: „tylėk, dabar duosi sekso“, žinojo, kokiu tikslu perka prezervatyvus (t. 2, b. l. 14-21). Apie tai, kad automobilyje buvo garsiai kalbama, jog nukentėjusioji vežama žaginti, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir kitas nuteistasis A. L. (t. 2, b. l. 108-114).

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai dar važiuojant automobiliu buvo grasinta peiliu. Prieš išžaginimą, važiuojant į Tauralaukį prie garažų, buvo sustoję degalinėje, ten A. L. su N. D. pirko alaus ir prezervatyvų. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės tiksliai sutampa ir su nukentėjusiosios parodymais (t. 1, b. l. 63-68, 108-112, 122-124; t. 4, b. l. 160-163).

Kad buvo ruošiamasi išžaginti merginą, patvirtina ir paties nuteistojo N. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis patvirtino aplinkybes, kad į Tauralaukį liepė važiuoti A. L., kad jis vienu momentu parodė peilį nukentėjusiajai, nes ji kėlė triukšmą, taip pat, kad jis su A. L. ėjo į degalinę pirkti alaus ir prezervatyvų, o T. L. ir T. K. liko saugoti merginos automobilyje. Taip pat parodė, kad jis buvo išlipęs iš automobilio, bet žaginti merginą apsigalvojo, po to sėdėjo automobilyje, matė, kaip A. L. ir T. K. abu spardė merginą, kad T. L. mušėsi su A. L. ir T. K.. Dar parodė, kad įsėdus merginai į automobilį, sakė jai dėl išžaginimo nerašyti pareiškimo policijai, pažadėjo parvežti namo, tačiau fiziniu susidorojimu negrasino (t. 2, b. l. 52-59). Ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai pakankamai detaliai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, todėl atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, atitinkamai netikėti šiais jo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

N. D. parodymai nenuoseklūs. Aplinkybes, kad ruošėsi lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja N. D. iš dalies patvirtino akistatos su A. L. metu, tačiau teigė, kad nežinojęs, ar buvo jos sutikimas. Tuo pačiu paneigė, kad buvo grasinama peiliu (t. 2, b. l. 78-81). Parodymų patikrinimo vietoje metu N. D. parodė vietas, kur matė, kaip T. L. nusivedė nukentėjusiąją į apleistus garažus (kokiu tikslu vedasi suprato), o jis su A. L. ir T. K. liko stovėti, kodėl liko stovėti paaiškinti negali, vėliau grįžo į automobilį. (t. 2, b. l. 82-99). Kitos apklausos metu patvirtino ankstesnius parodymus, taip pat, kad suprato, kad nukentėjusioji prie garažų bus žaginama, būdamas nusikaltimo vietoje prie garažų suprato, kad tikrai buvo žaginama, tačiau pats jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko – nežagino, nemušė (t. 3, b. l. 74-75). Teisiamojo posėdžio metu N. D. parodė, kad grasinimų merginai negirdėjo, kokiu tikslu važiavo prie garažų neatsimena, kad kartu buvę draugai mušė merginą nematė, nes miegojo automobilyje, kad merginą ruošiasi žaginti nežinojo. Tačiau jis patvirtino kitą aplinkybę, kad peilis buvo pas T. L. (t. 4, b. l. 152-155). Tokie parodymai nelaikytini nuoširdžiais ir teismas juos vertina kaip nuteistojo gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu N. D. parodė, kad jis ne tik žinojo, kokiu tikslu visi važiavo prie apleistų garažų, bet ir pats tokį tikslą turėjo – veikė kartu siekdamas bendrai nusikalstamų ketinimų. Tačiau jis žaginti atsisakė, pabūgęs būti nuteistas (t. 2, b. l. 56). Tokią aplinkybę, kad atnešęs kitiems vaikinams prezervatyvų, N. D. numojo ranka neva jam nereikia lytinių santykių ir grįžo į automobilį, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir kaltinamasis T. K. (t. 2, b. l. 18).

Visiškai įrodyta, kad N. D., žinodamas, kad T. K. ir A. L. ketina nukentėjusiąją išžaginti, matydamas ir girdėdamas kaip ji prašo parvežti ją namo, o T. L., sėdėdamas šalia mašiną vairuojančio N. D., atsisukęs į nukentėjusiąją grasina jai peiliu, nevežė nukentėjusiosios namo, kaip ji prašė, jos iš automobilio neišleido, kartu su A. L. nuėjo nupirkti prezervatyvų, po to visus nuvežė į nuošalią vietą prie garažų, kur nukentėjusioji negalėjo tikėtis sulaukti pašalinių asmenų pagalbos, ir ten kiti nuteistieji nukentėjusiąją išžagino. Nuteistasis N. D., nors pats asmeniškai nukentėjusiosios ir nežagino, šiais veiksmais padėjo T. K. ir A. L. įvykdyti nusikalstamus ketinimus - išžaginti nukentėjusiąją. N. D. neįgalumas, kaip matosi iš nustatytų aplinkybių, padaryti nusikalstamą veiką nesutrukdė.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apeliantas pripažintas ne išžaginimo vykdytoju, o padėjėju. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad jis sąmoningai atsisakė žaginti nukentėjusiąją ir nuėjo į automobilį. Tokia veika, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vertintina kaip padėjimas, nes jis vairavo automobilį ir žinojo, kokiu tikslu veža nukentėjusiąją prie garažų, sustojo degalinėje ir pirko prezervatyvų tikslingai, įvykio vietoje prezervatyvus atnešė iš automobilio, matė, kaip T. L. merginą nusivedė toliau nuo kitų, nors pats ir atsisakė išžaginti, tačiau nuėjo į automobilį laukti kitų nuteistųjų, matė, kaip A. L. ir T. K. mušė merginą, parvežė nukentėjusią ir kitus vaikinus po nusikaltimo padarymo, darė psichologinį spaudimą nukentėjusiajai nerašyti pareiškimo policijai.

BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Jei da­rant nu­si­kal­ti­mus gre­ta vyk­dy­to­jų da­ly­vau­ja ki­ti ben­dri­nin­kai (or­ga­ni­za­to­riai, kurs­ty­to­jai, pa­dė­jė­jai), jų vei­kos kva­li­fi­kuo­ja­mos pa­gal BK 24 straips­nio 4, 5 ar 6 da­lį ir BK 149 straips­nio atitinkamą da­lį. Iš bylos matyti, kad N. D. buvo pateikti kaltinimai pagal BK 149 str. 3 d. Apylinkės teismas, nors ir nustatė, kad N. D. veika kvalifikuotina kaip padėjimas išžaginti nukentėjusiąją, tačiau papildomai BK 24 str. 6 d. nenurodė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.), N. D. padarytas nusikaltimas perkvalifikuotinas pagal BK 24 str. 6 d. ir 149 str. 3 d.

Dėl A. L. veikos, kvalifikuotos pagal BK 138 str. 1 d.

Nuteistasis A. L. teigia, kad neįrodyta jam inkriminuota veika, numatyta BK 138 str. 1 d..

Ši apeliacinio skundo dalis pagrįsta, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str., netinkamai įvertino bylos įrodymus.

Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, jų mastas, išsidėstymas fiksuoti specialisto išvadoje, kur nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl G. U. padaryto lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo. Galvos – veido sužalojimai atsirado nuo sumušimo, galėjo gautis suduodant kumščiais bei spiriant, paaiškinami mažiausiai dviems ar trimis smūgiais (t. 1, b. l. 73-79).

Kai matosi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, yra konstatuota, jog A. L. nukentėjusiajai G. U. kumščiu du kartus sudavė į nugarą bei keturis kartus spyrė į koją. Kaip matosi iš specialisto išvados, šiose nukentėjusios kūno vietose jokie sužalojimai nėra fiksuoti.

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. L. būtų smūgiavęs nukentėjusiajai į galvą. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad A. L. padarė veiksmus, kurie būtų nesunkiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą, todėl pagal BK 138 str. 1 d. A. L. nuteistas nepagrįstai, atitinkamai A. L. dėl šio kaltinimo išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. L. dėl nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.)

Dėl paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems A. L. ir N. D. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei kt.

A. L. ir N. D. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3, 5 d.). Nuteistieji nusikalto ir teisiami pirmą kartą, nustatyta jų atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde A. L. tvirtina, kad jis nuoširdžiai prisipažino, tačiau, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausiamas jis savo kaltę neigė, teigė, jog nukentėjusiosios nežagino ir smurto prieš ją nenaudojo 9 t. 4, b. l. 152, 158-160). Teismas lengvinančią aplinkybę gali pripažinti tik kai kaltinamasis kaltu visiškai prisipažįsta ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe prieš žymiai silpnesnį asmenį. Taip pat tinkamai atsižvelgta ir į asmenų vaidmenį nusikaltimo padaryme. A. L. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, naudojo smurtą prie nukentėjusiąją, tuo tarpu N. D. vaidmuo buvo tik kaip padėjėjo, todėl jo padarytos veikos pavojingumas ženkliai mažesnis.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatė apeliantams bausmės rūšį ir jos dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 149 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų ir šios bausmės vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. N. D. paskirta minimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos bausmės apeliantams yra aiškiai per griežtos.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį A. L. dėl nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d. panaikinti:

A. L. pagal BK 138 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį N. D. pakeisti:

N. D. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 str. 3 d. į BK 24 str. 6 d. ir 149 str. 3 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.