Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiajai J. B. Ž., kaltinamosios R. A. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, ekspertei S. Š., kaltinamajai R. A. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

R. A., gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, našlei, nedirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistai,

kaltinamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A., būdama nepakaltinamumo būsenoje, laikotarpyje nuo 2009-10-04, 12:00 val. iki 2009-10-05, 13.00 val. išdaužusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambario langą, pavogė du vnt. elektrinių radiatorių, kurių kiekvieno vertė 400 Lt, 6 vnt. vilnonių antklodžių, kurių kiekvienos vertė 100 Lt, stomatologinę lempą, kurios vertė 3700 Lt, „Jiesios“ gamybos porcelianinį servizą 6 asmenims, kurio vertė 150 Lt, stomatologinės įrangos antgalių komplektą, kurį sudarė trys antgaliai, kurių vertė 1000 Lt, vieną dėžutę su stomatologinių plombų medžiaga, kurios vertė 1000 Lt, akinius su raudonos spalvos akinių dėklu, kurių vertė 500 Lt, dirbtinę kalėdinę eglutę, apie 40 cm aukščio, su žaisliukais, kurios vertė 100 Lt, šluotą, kurios vertė 10 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą - Janinai B. Ž. priklausantį turtą, bendros 7860 Lt vertės, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nukentėjusioji J. B. Ž. parodė, kad R. A. žino iš matymo, mato ją po alėją vaikščiojančią su šuniuku. Priešais namą, kuris buvo apvogtas, yra namas už trijų metrų. Rimtas vagis ten neitų, nes ten daug langų yra. Kaimynė iš 46 namo matė, kad naktį pusę 12 valandos šviesa degė. Kaimynė bandė jai skambinti, bet neprisiskambino. Mano, kad vagystę galėjo padaryti priešais esančio namo gyventojai, nes 1989 metais kaimynai buvo prieš juos nusiteikę – buvo ir fizinę jėgą naudoję, ir terorizavę. Vagystės metu buvo paimti jos stomatologinės įrangos antgalių komplektas, antgaliai, paimti radiatoriai, vilnonės antklodės, lempa, porcelianinis servizas, šaukšteliai, plombų medžiaga, akinukai. Dėl A. psichinės būklės tikrai nieko negali pasakyti, jai ji pasirodė rami. 2009 metų spalį A. pas ją nebuvo užėjusi, tik matė, kad vaikščiodavo su šuniuku.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė R. A., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

2009-10-05 gautas J. B. Ž. protokolas – pareiškimas apie tai, kad 2009-10-05 apie 13.30 val., atėjusi į savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pamatė, kad išdaužtas lango stiklas ir iš kambario pavogti įvairūs daiktai. Padaryta žala bus nurodyta vėliau (b. l. 1, 2).

2009-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, planas – schema ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Fotolentelėse užfiksuotas bendras namo vaizdas, išdaužtas langas, pro kurį buvo patekta į patalpas, vaizdas patalpose (b. l. 5 – 8, 9, 10 - 14).

2009-10-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjai J. B. Ž. sutikus, lyginamajam tyrimui atlikti paimti jos rankų pirštų pavyzdžiai (b. l. 18).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2009-10-23 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1879 (G1-2221) patvirtina, kad pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra tinkami asmens identifikavimui. Jie palikti ne nukentėjusiosios J. B. Ž., o kitų asmenų (b. l. 27 - 30).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-01-23 raštas patvirtina, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad rankos pėdsakai, ištirti 2009-10-23 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1879, sutampa su rankos pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti R. A. anketiniai duomenys (b. l. 33).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2014-03-13 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-321 ir daktiloskopinės kortelės prie jos patvirtina, kad atlikus tyrimą konstatuota, kad penki pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu 2009-10-23 (duomenys neskelbtini), Kaune, yra palikti R. A. (b. l. 47 – 49, 50 – 51).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-04-08 specialisto išvada Nr. 93TPK-364 konstatuota, kad R. A. reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę (b. l. 75).

Dėl įrodymų vertinimo

Nustatyta, kad R. A. veikos darymo metu turėjo psichikos sutrikimų - sirgo psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis ar vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, todėl negalėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti.

BK 17 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 17 str. 2 d., asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 str.

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2009-10-23 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1879 (G1-2221) nustatyta, kad pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu yra tinkami asmens identifikavimui, jie palikti ne nukentėjusiosios J. B. Ž., o kitų asmenų (b. l. 27 - 30), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-01-23 rašte nurodyta, kad rankų pėdsakai, ištirti 2009-10-23 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1879, sutampa su R. A. rankos pirštų atspaudais (b. l. 33), o Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2014-03-13 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-321 konstatuojama, kad penki pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu 2009-10-23 Perkūno al. 44, Kaune, yra palikti R. A. (b. l. 47 - 51).

Po nukentėjusiosios turto vagystės patalpos įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK KPS ikiteisminio tyrimo pareigūno – tyrėjos V. M., dalyvaujant nukentėjusiajai Janinai B. Ž. ir specialistei R. A., vadovaujantis BPK 179 ir 207 straipsniais.

Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekant tyrimo veiksmus, gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota įvykio vieta. Specialistė, aptikusi pirštų pėdsakus ant pakabinamos spintelės durelių su stiklu vidinės pusės, taip pat nuo lango išorinio rėmo vidinės pusės ir nuo lango vidinio rėmo vidinės pusės, pasirinko patį patikimiausią jų fiksavimo būdą – daktiloskopavimą. Apžiūros protokole, pasirašytame visų tyrimo veiksme dalyvavusių asmenų, konstatuota, kad atlikus apžiūrą, paimtos dvi daktiloplokštelės su pirštų pėdsakais, 2 „mikrosol“ pastos išliejos su pirštų pėdsakais.

Rankų pėdsakai yra objektai, kuriuos būtina tirti, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasirinko tinkamiausią BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą jų fiksavimo būdą. Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl abejoti specialisto išvadų patikimumu teismas neturi pagrindo.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais - įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios parodymais, specialistų išvadomis, atsižvelgiant į tai, kad R. A. pirštų pėdsakai buvo rasti įvairiose vietose – ant lango išorinio rėmo vidinės pusės, lango vidinio rėmo vidinės pusės, pakabinamos spintelės durų vidinės pusės, kad R. A. anksčiau į šį namą nebuvo užėjusi, pripažintina įrodyta, kad būtent R. A., laikotarpiu nuo 2009-10-04 12:00 val. iki 2009-10-05 13.00 val., išdaužusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambario langą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 7860 litų vertės turtą. Padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į patalpą).

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad kaltinamajai nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo momentu R. A. buvo nepakaltinama, patvirtina byloje esantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. gegužės 27 – birželio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-220/2014, kurio išvadose konstatuojama, kad R. A. nusikaltimo padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis ar vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas (F10.7). Nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su ja negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, ji negali dalyvauti teismo posėdyje. R. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 86 - 88).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertė S. Š., kuri nurodė, kad R. A. piktnaudžiauja alkoholiu, ją gali ištikti kliedesiai, haliucinacijos. A. gydyta ligoninėje, yra agresyvi ir namuose. Ji nekritiška, nepavyksta su ja nieko išsiaiškinti, socialinis pavojingumas išlieka. Ji nesuprato ir dėl ko pas juos buvo pakviesta, orientacija jos yra sutikusi dėl alkoholio vartojimo. Nuo 2008 metų ji yra gydoma. Sekantį kartą gydyta 2014 metais, o per tą laiką ištisai girtavo, gyvenimo būdas asocialus, konfliktiška, todėl rekomenduoja taikyti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio specializuotoje įstaigoje.

Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“ (...). Kaip matyti, kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalis taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad R. A. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismas pripažįsta, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos R. A. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi įrodyta, jog ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d., numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš ekspertizės akto (b. l. 86 - 88) ir kitos bylos medžiagos matyti, kad tiek veikos padarymo, tiek šiuo metu R. A. turi psichikos sutrikimą, konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas (F10.7). Nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, pavojingumo ir jų valdyti. Jai rekomendavo skirti priverčiamojo pobūdžio medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymą specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Aplinkybėms, ar R. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, ar jai būtinas priverstinis gydymas specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje, teismas apklausė ekspertę S. Š., kuri patvirtino, kad R. A. socialinis pavojingumas išlieka, jai rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Esant paminėtoms aplinkybėms, R. A. skirtinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Daiktų, turinčių reikšmę, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str., 404 str., teismas

nutaria:

R. A., kuri būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 kompaktinį diską su fotonuotraukomis (b. l. 14), saugomą baudžiamojoje byloje, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje, o du vokus su tyrimo objektais (vokas su dviem daktiloskopinėmis plokštelėmis ir vokas su dviem „Mikrosil“ pastos išliejos), saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK (b. l. 54), nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.