Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. T. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties ir susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. 1-76-498/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑76‑498/2015 V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. prie tvenkinio, esančio Jonavos r., Žeimių sen., Žeimių mstl., Blauzdžių g., tarpusavio konflikto su R. J. metu 6 mm kalibro revolveriu „Alfa“ ar kitu tas pačias vamzdžio kanalo charakteristikas turinčiu ginklu, šaudančiu 6 mm kalibro Flobero šaudmenimis, tyčia šovė R. J. penkis šūvius į pilvo, veido, krūtinės sritis ir taip padarė jam šautinę žaizdą (įėjimo anga) priekinėje pilvo sienoje, plonosios žarnos pasaito kiaurinius ir 12-os žarnos kiauryminį pažeidimą, svetimkūnį (kulka) 12-os žarnos spindyje, šautines žaizdas (įėjimo angos) dešiniame skruoste, sužalojimų kanalus veido paodėje, svetimkūnį (kulka) veido paodėje, šautinį kiaurinį viršutinį lūpos sužalojimą, šautinę žaizdą (įėjimo anga) dešinėje krūtinės pusėje, dešinio plaučio, kylančios aortos dalies ir dešinės plautinės arterijos pažeidimus, svetimkūnį kairėje krūtinplėvės ertmėje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvių ertmes, nukraujavimu, širdies tamponada, ir dėl to R. J. mirė.

2. Kauno apygardos prokuratūroje gautas nuteistojo V. T. 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1‑76‑498/2015. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsisakė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad V. T. nurodomos aplinkybės dėl atliktos karinės misijos buvo žinomos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl to nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Taip pat pažymėta, kad šios aplinkybės neįrodo, jog nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką.

3. 2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas V. T. 2022 m. rugsėjo 28 d. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, G. Ivanauskas 2022 m. spalio 14 d. nutarimu V. T. skundą atmetė. Nutarime konstatuota, jog V. T. prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir niekaip neįrodo, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Vien tai, kad nuteistajam galėjo reikėti reabilitacijos ir reintegracijos, tačiau jų nebuvo paskirta, negali paneigti nuteistojo kaltės dėl padaryto nusikaltimo.

4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. spalio 14 d. nutarimu, V. T. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-498/2015. Nuteistasis skunde atkartojo savo ankstesniuose skunduose išdėstytus argumentus bei pažymėjo, kad jam, kaip iš karinės misijos grįžusiam kariui, turėjo būti vykdoma reabilitacijos ar reintegracijos programa, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, skundo nagrinėjimo metu nebuvo apklausti Krašto apsaugos ministerijos psichologai ar atsakingi asmenys, kurie galėtų paaiškinti karių reintegracijos ir reabilitacijos programos vykdymo svarbą. Dėl šių aplinkybių jam buvo apribotos galimybės įrodyti jo minimus faktus, nes jie yra specifiniai, todėl ne visada žinomi su karinėmis misijomis nesusidūrusiems asmenims.

5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo skunduose akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo atliktos karinės misijos bei kariams, grįžusiems iš karinės misijos, taikytinos reabilitacijos ir reintegracijos atostogų buvo žinomos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, V. T. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. balandžio 7 d. skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1‑79‑498/2015.

6.1. Nuteistasis skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesniuose skunduose, – pažymi, kad nusikalstamą veiką jis padarė neseniai grįžęs iš karinės misijos Afganistane. Jis tik dabar sužinojo, kad jam, grįžusiam iš misijos, turėjo būti paskirta reintegracijos programa Karių reabilitacijos centre arba kitoje sveikatingumo įstaigoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai yra svarbi bylos tyrimui aplinkybė, kadangi tarptautinių operacijų metu kariai patiria tam tikrų sunkumų, kaip, pavyzdžiui, ilgalaikė atskirtis nuo šeimos, buvimas santykinai uždaroje aplinkoje ilgą laiką, galimi incidentai tarptautinės operacijos regione ir pan. Sudėtingi psichologiniai išgyvenimai yra susiję su įvairiais įvykiais, kuriuos kariai gali suvokti skirtingai. Pasak specialistų, dažniausiai pastebimas iš tarptautinių operacijų grįžusių karių dirglumas, padidėjęs jautrumas, nugaros, kojų skausmai. Be to, 2012 metais jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas (ligos kodas F43.2). Nuteistojo vertinimu, tai buvo liekamasis reiškinys po misijos Afganistane atlikimo. Tikėtina, kad jei jam būtų paskirta reabilitacija arba reintegracija iš karto sugrįžus iš misijos, įvykio, dėl kurio jis buvo nuteistas, net nebūtų buvę.

6.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad į tai, jog jam nebuvo paskirta reabilitacija arba reintegracija, nebuvo atsižvelgta ir atliekant psichiatrijos ekspertizę. Psichiatrijos ekspertizėje nebuvo pasisakyta dėl reabilitacijos būtinumo, nebuvo vertintas karinės misijos poveikis jo būklei bei liekamieji reiškiniai. Dėl šių priežasčių tyrimas buvo neišsamus, iki šiol nežinoma, kokią įtaką tai turėjo jo būklei ir padarytai veikai. Nors psichiatrijos ekspertizėje buvo vertinama jo psichologinė būklė, bet jo minimas aspektas nebuvo tiriamas, nes tuo metu nebuvo atitinkamos metodikos. Tai yra svarbi aplinkybė vertinant subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo vertinimu, jam turi būti atlikta nauja psichiatrijos ekspertizė, užduodant klausimus, ar neatlikta reabilitacija turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai padėtų nustatyti ne tik buvusią jo sveikatos būklę, bet ir objektyvias įvykio aplinkybes.

6.3. Nuteistojo nuomone, teismui nebuvo žinomos pirmiau nurodytos aplinkybės, kadangi apie jas teismo nuosprendyje nėra užsimenama, taip pat ir jis pats tik neseniai apie jas sužinojo. Mano, kad tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta jam neseniai grįžus iš karinės misijos ir jam nebuvo taikyta reabilitacija ar reintegracija, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1‑76‑498/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. Iš pateikto skundo nustatyta, kad nuteistasis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip pagrindas panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą yra nurodytos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindu panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą gali būti tik tokia aplinkybė, kuri ne tik nebuvo ir negalėjo būti žinoma teismui priimant nuosprendį, bet ir kuri įrodo, kad nuteistasis V. T. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. T. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą iš esmės remdamasis tuo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neįvertino aplinkybės, jog nuteistajam, grįžusiam iš karinės misijos, turėjo būti paskirta reintegracijos programa Karių reabilitacijos centre arba kitoje sveikatingumo įstaigoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad ši aplinkybė nebuvo įvertinta ir ekspertų, atlikusių psichiatrijos ekspertizę. Taigi, matyti, jog nuteistasis naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko teisinį reglamentavimą, kuriuo numatyta galimybė kariams, grįžusiems iš karinės misijos, suteikti prevencinės reabilitacijos atostogas. Nuteistojo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės nežinojo. Taip pat, jo manymu, šios aplinkybės įvertinimas turėtų įtakos vertinant subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, taip pat teismas, nagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, žinodamas šią aplinkybę, t. y. tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta jam neseniai grįžus iš karinės misijos ir jam nebuvo taikyta reabilitacija ar reintegracija, turėtų tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek apygardos teismas, tiek prokurorai pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, nes ši aplinkybė buvo žinoma ir nėra pagrindo teigti, jog ji galėtų lemti kitokį teismo sprendimą ar kitokią V. T. teisinę padėtį.

12. Priešingai, nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tiek ir Kauno apygardos teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą Nr. 1-76-498/2015, buvo žinoma, jog nusikalstamą veiką V. T. padarė grįžęs iš karinės misijos, kadangi pats V. T. šią aplinkybę, duodamas parodymus, ne kartą nurodė. Taip pat apygardos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad nors, nuteistojo teigimu, jam, grįžusiam iš karinės misijos, prevencinės reabilitacijos atostogos nebuvo suteiktos, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinoma apie šį teisinį reglamentavimą (t. y. apie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalį (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d.)), kuriuo numatyta galimybė suteikti šias atostogas kariams, grįžusiems iš karinės misijos. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas apie tai savo nuosprendyje neužsiminė, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jame nurodo nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas bei bausmės ir baudžiamojo poveikio skyrimo motyvus (pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį). Taigi, teismas, nustatęs, kad šis nuteistojo skunde nurodomas teisinis reglamentavimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmės skyrimui ir kt., šio teisinio reglamentavimo nuosprendyje necitavo pagrįstai ir tai neleidžia daryti išvados, kad teismas šio teisinio reglamentavimo nežinojo.

13. Be to, kaip jau minėta, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog aplinkybės turi būti ne tik naujai paaiškėjusios, bet ir vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi, siekiant nustatyti, ar nurodomos aplinkybės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, turi būti įvertinama jų galima įtaka nuteistojo kaltei ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju iš skundo argumentų matyti, jog, nuteistojo manymu, jo nurodytos aplinkybės įvertinimas turėtų įtakos sprendžiant jo pakaltinamumo klausimą. Visgi aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant nustatyti, ar V. T. nusikalstamos veikos metu buvo pakaltinamas, ar nebuvo afekto būsenos, jam buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011 m. birželio mėnesį – nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu; V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; V. T. nekonstatuojami jokie psichikos sutrikimai; V. T. 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenos; V. T. 2011 m. birželio 9 d. apie 21.00–22.00 val. įvykio metu, atsižvelgiant į jo individualias psichologines savybes, galėjo įvertinti susidariusią situaciją, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; dėl V. T. nustatytų individualių psichologinių ypatybių inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, skiriant ekspertizę klausimai buvo pateikti, įvertinant ir tai, kad V. T. neseniai buvo grįžęs iš karinės tarnybos Afganistane. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs įvykio aplinkybes, ekspertizės išvadą, ekspertų parodymus, padarė išvadą, kad V. T. veikos padarymo metu buvo pakaltinamas ir nebuvo emocinio ar fiziologinio afekto būsenos. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertintas karinės misijos poveikis jo būklei, liekamieji reiškiniai, reabilitacijos būtinumas, tačiau teismas pažymi, kad tai nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Ekspertizė skiriama siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms reikia specialių žinių. Šiuo atveju skiriant ekspertizę buvo siekiama nustatyti, ar asmuo gali būti nusikalstamos veikos subjektu, t. y. ar veikos padarymo metu jis buvo pakaltinamas, ar nebuvo afekto būsenos ir ar tai buvo padaryta, kartu įvertinant ir V. T. akcentuojamą aplinkybę, jog jis neseniai buvo grįžęs iš karinės misijos. Tai, kad, nuteistojo manymu, bylos aplinkybes reikėtų vertinti kitaip, nei jas vertino apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, nesudaro pagrindo nei teigti, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos ar padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, nei atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

14. Nors nuteistasis V. T. tvirtina, kad jo nurodytos aplinkybės nustatymas turėtų lengvinti jo teisinę padėtį, t. y. bylą nagrinėjęs teismas turėtų šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas, bausmės skyrimo klausimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimas ar nepripažinimas nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apygardos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistasis V. T. turėjo galimybę jam priimtą nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra papildoma instancija dar kartą patikrinti įsiteisėjusius teismo sprendimus.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra. Nuteistasis V. T., savo skundą grįsdamas tais pačiais argumentais, dėl kurių motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, nepateikė aukštesniajam teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d nutartį, todėl konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.