Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-194-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2A-194-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
F. D., K. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Aplinkos
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-194-56/2011Teisėja D. Zeniauskaitė Proc. sprendimo kategorijos:30.10;121.15;121.178; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės,Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovo atstovui prok. J. R.,atsakovų atstovei adv. Svetlanai Proninai,atsakovės atstovei adv. Evai Jankovskai,trečiojo asmens atstovei L. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų F. D. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinys atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Vilniaus žemėtvaros skyrius), K. B. ir F. D., T. D. dėl sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo – pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija prie ŽŪM, Vilniaus miesto 3-sis notarų biuras, Vilniaus miesto 24-sis notarų biuras

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 41- 11957 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Č. B." dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. B. perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn l,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinti negaliojančia 2002 gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pagal kurią K. B. paveldėjo 1,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinti negaliojančia 2003-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp K. B. ir F. D., dalį dėl 1,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r, sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; Taikyti restituciją natūra: įpareigojant F. D. ir T. D. grąžinti valstybei l,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbiami) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojant K. B. grąžinti F. D. ir T. D. iš jų pagal 2003-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautą pinigų sumą, proporcingą parduotame sklype buvusiam valstybinės reikšmės miško plotui, t.y. 882,34 Lt.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) 2002 m. vasario 18 d. sprendimu Nr.41-11957 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Č. B." buvo atkurtos Č. B. nuosavybės teisės į jam tenkančią, buvusio savininko P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 21,29 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta Č. B. vietoj turėtos 21,29 ha žemės perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 7,98 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, bendrą 13,63 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. 2002 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registre aukščiau nurodyto VAVA 2002 m. vasario 18 d. sprendimo Nr.41-11957 pagrindu buvo įregistruota Č. B. nuosavybės teisė į 12,2300 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VAVA 2002-02-18 sprendimu Nr. 41-11957 atkuriant Č. B. nuosavybės teises ir vietoj turėtos žemės perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn 12,2300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo valstybinės reikšmės miško. Tuo buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administarcija atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pretendentas Č. B. pagal reformos įstatyme nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką vandens telkinius, eilę, priskirtas 10 eiliškumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos (Žin., 1997, Nr. 69-1735) (toliau - Reformos) įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3216-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje". Pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą, Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 41-11957. Pareiškėjas neginčijo žemės sklypo suformavimo dokumentų todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", t.y. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su kitomis atsakingomis institucijomis, kurios savo pastabų nepateikė ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3216-41 dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 įsigaliojimo patvirtintą žemėtvarkos projektą.

Atsakovė K. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad minėtas valstybinės reikšmės miško plotas yra identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, todėl reikalavimas buvo pareikštas dėl neegzistuojančio daikto. Iš dalies ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) kaimo vietovėje buvo išleistas 2002 m. vasario 18 d., tuo tarpu Valstybinės reikšmės miško plotai valstybinės reikšmės miškų plotų schemose patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 pagrindu, todėl Vilniaus apskrities viršininkui išleidžiant ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tėvui nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dar nebuvo priimtas, ir nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo yra išleistas neteisėtai.

Atsakovai F. D. ir T. D. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2000 m. gegužės 11 d. VAVA priėmė įsakymą Nr. 1543-41, kuriuo patvirtino 2000 metais parengtą Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Su parengtu projektu sutiko ir miškų urėdija, ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pasirašydami žėmės reformos žemėtvarkos projektą. VAVA, vadovaudamasi LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", kaip atsakinga institucija, suderino parengtus grąžintinų žemės sklypų planus, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 41-11957 priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais bei galiojančių teisės aktų pagrindu parengtu ir patvirtintu 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog būtent ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, Vyriausybės 1997 spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pagrindu. Žemėtvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausimo, ar ginčo miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams nei pagal Miškų įstatymo, nei pagal Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo nuostatas, nes tik priėmus Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą, priėmimo metu buvo įsigaliojusi Miškų įstatymo nauja redakcija, pagal kurią tik miesto miškai buvo laikomi valstybinės reikšmės miškais be atskiro jų priskyrimo šios kategorijos miškui. Tačiau valstybės institucijų - Aplinkos ministerijos, kuri ruošė minėtas schemas, kuriose buvo nurodomi konkretūs miestų miškų plotai, ir kitų institucijų veiksmai patvirtino, kad miškai buvo laikomi valstybinės reikšmės tik po to, kai jie buvo įtraukiami į minėtas schemas, todėl atsakovai neturėjo pareigos grąžinti valstybei mišką, nes miško išreikalavimas gali būti sprendžiamas laikantis Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalies nuostatų. 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną pardavėja K. B. garantavo, kad 12,2300 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. yra laisvas bei neapsunkintas jokiomis prievolėmis, todėl atsakovams nebuvo žinoma, jog ginčo sklypo dalį, kurioje esama valstybinės reikšmės miško, įsigyja iš asmens, kuris neturi teisės jos perleisti.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko.

Nurodė, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis LR miškų taksacinių miško sklypų Nr.11, Nr.14 ir 259 kvartalo taksacinių miško skypų Nr.16, Nr.21 dalys LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kuriame yra 1,09 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 18576, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2009 m. rugpjūčio 21 d. Nr. P0908-0061 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 1,09 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Vilniaus apskrities viršininkas perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką pažeidė imperatyvias teisės aktų : Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., LR Miškų įstatymo 4 str.4d., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13, 16 str. str., LR Žemės įstatymo 6 str. VAVA 2002 m. vasario 18 d. sprendimas Nr.41-11957 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Č. B.“ yra neteisėtas, todėl turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir turėjo būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Panaikinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 18 d sprendimo Nr. 41- 11957 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Č. B." dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. B., perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn l,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys nesklebtini); Pripažinta negaliojančia 2002 m. gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (reg. Nr.(duomenys neskelbtini) dalis, pagal kurią K. B., paveldėjo 1,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinta negaliojančia 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp K. B. ir F. (F.) Demjanko dalis dėl 1,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r, sav. (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; Taikyta restitucija natūra: F. (F.) D. ir T. D. įpareigoti grąžinti valstybei l,09 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 12,2300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); K. B. įpareigota grąžinti F. (F.) D. ir T. D. iš jų pagal 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys nesklebtini) gautą pinigų sumą, proporcingą parduotame sklype buvusiam valstybinės reikšmės miško plotui, t.y. 882,34 Lt;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl F. (F.) D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto, patenkančio į 12,2300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., perleidimo draudimo – panaikinama įvykdžius teismo sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnis įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 9 d., o valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos, sąrašai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, apie tai, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miško VAVA buvo žinoma, nes iki šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos 2000 m. kovo17 d. raštu Nr.03-5-313 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų“ (b.l.184, t.1) informavo VAVA , bei pateikė aukščiau paminėtu LR Vyriausybė nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus. Teismas įvertinęs nustatytas aplikybes konstatvo, kad Valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn, todėl padarė išvadą, kad VAVA, priimdama ginčijamą 2002-02-18 sprendimą Nr. 41-11957 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. B. į 12,2300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kuriame yra 1,09 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidė LR Konstitucijos 47 str., bei tuo metu galiojusių įstatymų nuostatas, tuo pažeisdama imperatyviąsias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turėjo išspręsti restitucijos klausimą, todėl padarė išvadą, jog asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas iš dalies panaikinęs administracinį aktą 2002 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos spendimą Nr. 41-11957, konstatavo, kad 1,09 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo, bei tuo pačiu pripažįstant negaliojančia nuo liudijimo išdavimo momento ginčijamo 2002 m. gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties (reg.Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir taikytina restitucija natūra ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis užimta valstybinės reikšmės mišku – 1,09 ha grąžintina iš atsakovų F. D. ir T. D. valstybės nuosavybėn. Teismo vertinimu, kadangi visas žemės sklypas buvo perleistas už 9900 Lt, tai jo dalies – 1,09 ha žemės sklypo kainą sudarė 882,34 Lt, kurią K. B. įpareigota grąžinti F. D. ir T. D..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas F. D. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai ištyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ginčydamas VAVA 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 41-11957 dėl nuosavyės teisių atkūrimo Č. B., neginčijo žemės sklypo suformavimo dokumentų kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas. Kadangi nagrinėjant bylą teismas nenustatė jokių teisės normų pažeidimų atliekant projektavimo darbus, o projektas kuriuo remiantis kuriuo buvo priimtas skundžiamas sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo galima spręsti atskirai nuo administracinio akto, kuriuo patvirtintas projektas ir remiantis kuriuo priimtas ginčijamas sprendimas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo įrodytos. Teismas neįvertino, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 su vėlesniais pakeitimais, buvo tvirtinami valstybinės reikšmės miškų plotai pagal Žemės ir miškų ūkio mininstrijos parengtas shemas, kuriose buvo pažymimi konkretūs miškų plotai, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent ginčo 1,09 ha neidentifikuotas miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškųplotų patvirtinimo“ pagrindu. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad žemėtvarkos projekto rengimo bei jo tvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausimo ar ginčo miškas yra priskirtas valstybinės žemės miškų plotams, nei pagal Miškų įstatymo, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nuostatas. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nuosavybės teises į mišką atsakovas įgijo sąžiningai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl atsakovas neturi pareigos gražinti valstybei įgytą mišką, tuo labiau įgyto miško išreikalavimas turėjo būti sprendžiamas remiantis Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis.Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėja K. B. garantavo, kad 12,2300 ha žemės sklypas yra laisvas bei neapsunkintas jokiomis prievolėmis, todėl atsakovui netapo žinoma, kad įsigijamame žemės sklype yra ir valstybinio miško kurio perleisti negalima. Paminėtos garantijos aptartos ir 2003 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1-4.7 punktuose, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas turėjo teisinį pagrindą remtis atsakovo sąžiningumo prezumcija. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į teismo sprendimo įvykdymo galimybę, nes 1,09 ha valstybinės reikšmės miško ploto patenkančio į 12 1200 ha žemės sklypą, nėra suformuotas kaip atskiras skypas ir nenustatyta, kad tai 12 2300 ha skypo dalis, o teismas priimdamas sprendimą nenurodė konkrečios 1,09 ha ploto dalies buvimo vietos ir tikslių kjo ribų, todėl esant netiksliam teismo sprendimui jis negali būti vykdomas.

Atsiliepimas

Atsakovė K. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka, prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Nurodo, kad ieškovas turėjo ginčyti sklypo suformavimo dokumentus, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas žemėtvarkos projekto pagrindu,, kurio rengėjai buvo atsakingi už teisingą žemės sklypo suformavimą. Projektas buvo suderintas su kompetetingomis institucijomis, todėl pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu nebuvo pagrindo ir tik nustačius, kad projektu buvo apimtas ir valstybinės reikšmės miškas, būtų pagrindas teigti, kad pažeisit valstybės instresai, tačiau nurodytų aplinkybių neįrodžius, teismas neturėjo pagrindo atimti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį turtą.

Tretysis asmuo Lietuvos Republikos Aplinkos apsaugos ministerija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijos 251 kvartalo taksacinių miško sklypų Nr. 11, Nr. 14., ir 259 kvartalo taksacinių miško sklypų Nr. 16 ir Nr. 21 dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirta valstybės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sklypą.

Šalies argumentai

Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad rengiant žemėtvarkos projektą buvo atsižvelgta į valstybinės reikšmės miškus bei vadovaujamasi kompetetingų institucijų parengtomis ir patvirtintomis schemomis. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės projekte pažymėti valstybinės reikšmės miškai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Miškų kadastras buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1225, o iki tol projekto rengėjas galėjo vadovautis tik valstybinės reikšmės miškų shemomis, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar valstybinės reikšmės miškas patenka į ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti jokie geodeziniai matavimai nei žemės sklype, nei valstybinės reikšmės miške, o VAVA priimtas sprendimas negalėjo pažeisti imperatyvių įstatymo normų, nes buvo atsižvelgta į tai, jog nuosavybės teisės atkuriamos į privatizuotiną mišką, priešingi atveju Nemenčinės miškų urėdija būtų atsisakiusi derinti kadastrinės vietovės projektą. Ieškovui neįrodžius imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio, nes tik uždėjus valstybinės reikšmės miškų shemą ant žemėtvarkos projekto būtų galima teigti apie galimai pažeidžiamas valstybės teises, todėl neįvertinus nurodytų aplinkybių liko neatskleista bylos esmė bei pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes ieškinys buvo patenkintas ieškovui neįrodžius jo pagrįstumo.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo teismo sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinius skundus atmesti.

Nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį, todėl pagrindo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Byloje kilo ginčas dėl nosavybės atkūrimo natūra į žemės sklypą priskirtą valstybiniams miškams bei restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas apie Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 18 d. spendimo Nr. 41-11957 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Č. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino (CPK 183 str., 185 str.) faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į turėtą nekilnojamąjį turtą bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą šioje byloje.

Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, kuriais prašoma panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad tenkinti atsakovų apeliacinius skundus nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus ir seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo (straipsnio 1 ir 2 punktai).

Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos, kad yra išperkami valstybinės reikšmės miškai ir, kad tokių miškų plotus tvirtina Vyriausybė, įsigaliojo nuo 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinus valstybinės reikšmės miškų plotus.

Į bylą pateiktas Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos 2000 m. kovo 17 d. raštas Nr. 03-5-313 rodo, kad departamentas informavo Apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 239 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutartimu patvirtinto nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo (Žin. 2000 m.Nr.20-507) patvirtino 1003,0 t. ha valstybinės reikšmės miškų plotų pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento parengtas shemas bei pateikė minėtas shemas apskričių viršininkų administracijoms.

Nuosavybės teises atkurianti institucija yra atsakinga už žemės reformą valstybėje, todėl ši institucija privalo atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus, kaip išimtinę valstybės nuosavybę turėjo ne tik specialiai miškus prižiūrinčios institucijos, bet ir institucija kuri buvo įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija priimdama 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 41-11957 pažeidė LR Miškų įstatymą, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, patvirtina Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 922 pateikti duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybei kadastre įregistruotų Nemenčinės urėdijos Arvydų girininkijos 251 kvartalo taksacinių miško sklypų Nr. 11, Nr. 14, ir 259 kvartalo taksacinių miško sklypų Nr. 16 ir Nr. 21 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirta valstybės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-17, T1).

Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 18576, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės, 2009 m. rugpjūčio 21 d. Nr. Po 908-0061 miškų plotų fragmentas patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 1,09 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, į kurį Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 41-11957 neteisėtai atkūrė nuosavybės teises Č. B..

Dėl restitucijos taikymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms turi būti taikoma restitucija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių dėl kurių restitucija negalėjo būti taikoma, todėl sutinkamai su pirmos instancijos teismo išvadomis ir pripažindamas pirmos instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų apeliacinius skundus, kaip teisiškai nepagrįstus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų F. D. ir K. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski