Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų žiedas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (el. b. l. 7-8), pretenzijos (el. b. l. 9), pranešimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (el. b. l. 10), eismo įvykio deklaracijos (el. b. l. 11), pranešimo apie draudimo išmoką (el. b. l. 12), PVM sąskaitos faktūros (el. b. l. 13), mokėjimo nurodymo (el. b. l. 14), draudimo įmokos išrašo (el. b. l. 15) – vertinimą bei atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Atsakovė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, sudarydama Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02 - 4292969 nustatė, kad už pagal sutartį suteikiamą draudimo apsaugą įmoka bus mokama kas ketvirtį po 53,31 Eur. Atsakovė sutartį sudarė 2017 m. kovo 1 d., sutartis įsigaliojo 2017 m. kovo 4 d., buvo padarytas pirmosios įmokos sumokėjimo termino atidėjimas iki 2017 m. kovo 7 d., tačiau atsakovė įmoką sumokėjo tik 2017 m. kovo 15 d. 12:38 val. Lietuvos pašto skyriuje. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2017 m. kovo 15 d. 12.30 val., t. y. atsakovė naudojosi transporto priemone, nors nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdama 1 411,65 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 411,65 Eur dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus – 32,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų žiedas“, juridinio asmens kodas 134389890, 1 411,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų vienuolikos eurų 65 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 411,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.