Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

2013 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu (pakeičiant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 233 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose bei uždraudžiant bendrauti su J. K.. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, įskaityta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. spalio 14 d. atlikta laisvės atėmimo bausmė, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (panaikinant Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. buvo išteisintas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir priimant naują nuosprendį) pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams. 2017 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. M. 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 6 metams bausmė ir 2013 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia - 2016 m. birželio 13 d., bausmės pabaiga - 2019 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nepateikė.

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, todėl formaliai jis atitinka įstatymo numatytas sąlygas.

Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis yra paskatintas du kartus, pataisos namuose mokėsi, palaiko socialinius ryšius su šeima. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bausmės tikslus.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 36 balai, iš kurių 16 yra dinaminiai. Socialinėje išvadoje kriminogeniniais veiksniais įvardijami nuteistojo stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje.

Vertinant nuteistojo pažangą bei siekį pasitaisyti, teismas atsižvelgia į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuo pirminio vertinimo nesumažėjo nė vienu balu, nors net 16 iš 36 balų, kuriais vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, yra dinaminiai. Taigi nuteistasis nepadarė jokios pažangos mažindamas riziką pakartotinai nusikalsti. Be to, nuteistasis nevykdė dalies ankstesnės komisijos rekomendacijų - nepateikė prašymo įsidarbinti pataisos namuose. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis teigia, jog nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl teismas kritiškai vertina nuteistojo darbinę motyvaciją.

Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreipiamas dėmesys, kad iki šios bausmės paskyrimo nuteistasis buvo teistas 5 kartus, vieną kartą jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau vėl grįžo prie nusikalstamo gyvenimo būdo - darė naujus nusikaltimus. Eismas taip pat vertina tai, kad nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistajam skirti tik du paskatinimai. Socialinėje išvadoje nurodoma, kad nuteistasis sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimizuoti bei racionalizuoti. Taigi V. M. elgesys bei nuostatos nevertintini kaip itin pavyzdingi.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. M. bausmę atlieka už vieno nesukaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 3 metai laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu jau įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals, laikysis įstatymų ir gali būti sėkmingai reintegruotas į visuomenę, todėl Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. spalio 11 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.