Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3276-836/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
1-3276-836/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43144-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
V. L.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3276-836/2018Proceso Nr. 1-01-1-43144-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1.; 1.1.3.2; 1.1.9.10.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai V. L.,kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Vokietijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 13.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia savo šeimos narei - sutuoktinei V. L., sugriebęs už plaukų parvertė ją ant grindų, gulinčiai koja prispaudė krūtinę, po to, V. L. jau sėdint tris kartus kumščiu sudavė į kaklą, du kartus spyrė į dešinį šoną ir du kartus kumščiu sudavė į veidą, bei smurto metu grasino ją nužudyti, sakydamas „užmušiu, papjausiu“, taip smurtaudamas sukėlė V. L. fizinį skausmą ir padarė jai ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešiniame apatiniame voke, odos nubrozdinimus ant nosies ir kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo neblaivus, susibarė su žmona ir ją sumušė. Su žmona kartu gyvena virš 30 metų. Dienos nepamena, bet galėjo būti kaip kaltinime nurodyta 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 13.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, kilus konfliktui smurtavo prieš žmoną. Pagriebė ją už plaukų, parvertė ant grindų, uždėjo koją ant krūtinės, kad neatsikeltų. Sudavė tris kartus kumščiu į kaklą, du kartus spyrė į koją ir galėjo, kaip kaltinime nurodyta, pataikyti į dešinį šoną, taip pat du kartus kumščiu sudavė į veidą. Mušdamas grasino, sakė „papjaus, užmuš“. Peilio neturėjo. Grasino, kad nešokinėtų prieš jį. Norėjo žodžiais pagąsdinti, kad nesiginčytų, nekonfliktuotų. Tai pirmas smurtas prieš sutuoktinę. Daugiau negers ir viskas bus gerai. Nebuvo teistas. Dėl savo elgesio gailisi, žmonos atsiprašė, susitaikė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2018-09-06 apie 13.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu R. L., sugriebęs savo neblaiviai sutuoktinei V. L. už plaukų, pervertė ją ant žemės ir jai gulint ant nugaros savo vienos kojos pėdą uždėjo moteriai ant kaklo ir jį prispaudė, o kita koja spyrė moteriai į kūną, nenustatyta kiekį smūgių į įvairias vietas, taip pat tuo pačiu metu vienos rankos kumščiu sudavė moteriai nenustatytą kiekį smūgių į veidą ir į galvą, be to mušdamas moterį kitoje rankoje visą laiką laikė peilį ir rėkė, kad papjaus. Po to moteris iš namų pabėgo. V. L. medikų pagalbos atsisakė. R. L. iš namų pasišalino (1 t. b. l. 1-2, 13).

Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame V. L. nurodė, jog patyrė smurtą nuo sutuoktinio (1 t., b. l. 15, 16-19).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 20-24).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje (1 t., b. l. 25-27).

Policijos suvestinių išrašu (1 t., b. l. 31-34).

Iš 2018-09-06 14.00 val. V. L. nustatyta neblaivumas 2,27 promilių (1 t., b. l. 35-37).

Nukentėjusiosios V. L. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su vyru R. vedę jau virš 30 metų. Gyvena dviese, vaikai suaugę. R. dirba Vokietijoje, kur būna po 2-3 mėnesius. 2018 metų rugsėjo 1 d. grįžo vyras R. namo atostogų. 2018 metų rugsėjo 6 d. ryte ji su kaimynu gėrė alų ir vyną, buvo neblaivi, parėjusi namo, kambaryje sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, po 13 val. namo grįžo girtas vyras R. L.. Ji pradėjo ant jo rėkti, kilo ginčas, kurio metu vienas ant kito rėkė visokiais necenzūriniais žodžiais, žemino vienas kitą. Ginčo metu R. susinervinęs priėjo prie jos, viena ranka sugriebė už plaukų ir parvertė ant grindų. Ji nugriuvo ant nugaros. Tada R. dešinę koją uždėjo ant krūtinės ir laikė, kad ji negalėtų pasikelti, jai skaudėjo, nes jis koja spaudė krūtinę. Jį nustūmė nuo savęs ir atsisėdo, tada R. kumščiu sudavė į kaklą trys kartus iš nugaros pusės, spyrė du kartus į dešinį šoną ir du kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikė į dešinę veido pusę ir nosį. Skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, rankomis dengėsi veidą, verkė, nes labai skaudėjo veidą, kaklą, šoną ir krūtinę. Kai R. mušė jis žodžiu grasino užmušti ir papjauti. Jo grasinimas buvo realus, nes jis mušdamas grasino, buvo labai piktas ir tikrai bijojo, kad jis išsakytų grasinimų „užmušiu, papjausiu“ neįvykdytų, kad jos nepapjautų ar sunkiai nesužalotų. R. po grasinimų užmušti, papjauti nuėjo į virtuvę ir ji labai išsigando, kad jis grasinimą papjauti neįvykdytų, nes pagalvojo, kad ateis su peiliu ir papjaus, tada pro langą išlipo ir pabėgo iš namų pas kaimynę, iš kurios iškvietė policiją. Teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos išaiškinta, ieškinio neteiks. Vyrui R. atleido, jokių pretenzijų jam nebeturi, susitaikė, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 40-41).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 55).

2018-09-13 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, nukentėjusioji pretenzijų jam dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi (2 t., b. 1. 89).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą žmonos atžvilgiu ir tuo pačiu metu jai grasino, sakė, kad ją „papjaus, užmuš“. Pripažino, kad, kai jis nuėjo į virtuvę, žmona galėjo patikėti, kad jis tikrai gali kažką padaryti, todėl žmona turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos iš idealios sutapties.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 2 d.), nusikaltimai padaryti tyčia iš asmeninių motyvų, baigti, asmuo yra neteistas (1 t., b. l. 195), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 106-113), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, nuo 2008-11-28 iki 2016-05-13 buvo VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 116), dirba, turi šeimą (1 t., b. l. 102-104).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, civilinio ieškinio nėra.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi, kritiškai įvertino savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sutuoktinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, pakvitavimu grąžintą V. L. (1 t., b. l. 66-67, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. L. žinioje.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nebendrauti su nukentėjusiąja ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 96-97).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. L., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis LR BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., BK 72² str. R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, pakvitavimu grąžintą V. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. L. žinioje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nebendrauti su nukentėjusiąja ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Henryta Gerdvilė