Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 7 (septyniais) mėnesiais 1 (viena) diena laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių 1 (viena) diena laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas nuo 2025 m. kovo 8 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 8 d. 8 val. 00 min. iki 2025 m. kovo 8 d. 17 val. 25 min. (viena para), vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. S. pripažintas recidyvistu;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 8 d;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.1. Tvirtina jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, padaręs netiesiogine tyčia, dėl didelio susijaudinimo, nes buvo apsipykęs su drauge, o padaryta veika jokių pasekmių nesukėlė. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas visiškai arba iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 67 straipsnių nuostatas, nuteistajam paskirta bausmė, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

Dėl bausmės

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir A. S. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Vertinant A. S. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, nors sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, tačiau nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų – nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio, ir tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, pastarąjį kartą – Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 118– 122, 123– 56); šioje byloje nustatytą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kai buvo išleistas savaitgaliui į namus; administracine tvarka nebaustas (b. l. 159), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nedirba (b. l. 161); į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra didesnis už minimalų. Įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat duomenis apie jo ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 2 kartus, iš kurių vieną – už nesunkų, nusikaltimų, numatytą BK 164 straipsnyje bei antrą – už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku), taip pat tai, kad nuteistajam ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės (viešųjų darbų, laisvės atėmimo) jo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis vis pakartotinai nusikalsta, o ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė ne tik teistumui neišnykus, tačiau ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. S. paskirtos bausmės ir jos dydžio, ir pagrindo švelninti paskirtą bausmę neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

12. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kaip vieną iš argumentų paskirtai bausmei sušvelninti nurodo nusikalstamą veiką padaręs netiesiogine tyčia, o dėl didelio susijaudinimo, nes apsipyko su sugyventine ir prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija tokiam aplinkybių vertinimui pritarti negali. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nusikalstama veika padaryta tyčia – A. S. neblaivus automobilį vairavo automobilį tyčia, nors sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad vairuoti neblaiviam draudžiama, tačiau nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų – nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio, ir tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių. Tuo tarpu nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl konflikto su sugyventine, kuris byloje nėra nustatytas, priešingai apelianto įsitikinimui, neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos didelio susijaudinimo (afekto) būsenos, t. y. situacijos, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011). Todėl nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatęs didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas.

13. Apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam A. S. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir skyrė sumažintą 4 mėnesių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė teisingai subendrinta su ankstesniu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 1 diena laisvės atėmimo. Minimali pridėtos laisvės atėmimo bausmės dalis, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, laikytina proporcinga. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

14. Skunde apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jos vykdymą atidėti visiškai ar iš dalies. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

15. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė, tai ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės: apeliantas praeityje teistas 2 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas ir kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius nukentėjusiu asmeniu, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė atlikdamas ankstesniu – Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu už labai sunkų nusikaltimą jam paskirtą 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis nusikalto ir vėl – girtas už automobilio vairo sėdo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į namus išleistas vos savaitgaliui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi taip pat buvo atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių I-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas dėl šios nutarties atmestas ir palikta galioti skundžiama nutartis, konstatavus, jog nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, bet visgi deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais (t. 1, b. l. 154–158). Taigi nustatyti duomenys, jog nuteistasis net ir turėdamas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. jam suteiktą teisę vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2023 m. bausmę atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur taip pat ir dirba, nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir, būdamas ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, vėl nusikalto, tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad A. S. nėra linkęs vadovautis visuomenės ir įstatymo nustatytomis normomis, o jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

16. Teismo išvadų nekeičia ir apelianto akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad administracine tvarka jis išvis nebaustas, jam anksčiau nebuvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, apeliantas nuo 2019 m. liepos 8 d. buvo suimtas ir jam paskirta griežta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka nepertraukiamai, tokiu būdu jo galimybės daryti administracinius nusižengimus pastaruosius šešerius metus yra objektyviai apribotos ir nesuteikia pagrindo nuteistąjį charakterizuoti išimtinai teigiamai. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti A. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

17. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumui, todėl ją švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

18. Skundžiamu nuosprendžiu A. S., be kitų, paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti, motyvuodamas tuo, kad anksčiau nebuvo teistas ar baustas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, be to, teisė vairuoti transporto priemones jam niekada nebuvo atimta ir yra reikalinga darbui.

19. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinių dalių. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų metų terminui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino A. S. padaryto nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) pobūdį, šiuo straipsniu valstybės siekiamus įgyvendinti tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, taipogi jam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį (1,67 promilių) ir nuoširdų gailėjimąsi, bei skyrė vidutinį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo priežastis, asmens kaltę bei veiką padariusiojo asmenybę.

21. A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis – 1,67 promilių girtumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto daromą nusikaltimą pamatė ir apie jį policijai pranešė kitas eismo dalyvis, nors ir kaimiškoje vietoje, tačiau girtas automobilį jis vairavo darbo dienos rytą, kai eismas keliuose įprastai yra intensyvesnis, pavojingai manevravo, tokiais veiksmais neabejotinai keldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų, eismo bei turto saugumui ir tik atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių pasekmių. Nors apeliantas per pastaruosius 5 metus ir nėra baustas administracine tvarka, jam anksčiau nebuvo taikytas ir specialiosios teisės atėmimas, tačiau, kaip pastebėta, nuo 2019 m. liepos 8 d. A. S. buvo suimtas ir atlieka 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad A. S. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai viršija įstatymo nustatytą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, alkoholį vartojo vos prieš valandą iki nusikalstamos veikos padarymo, be to, neblaivus jis nusikalsdavo ir anksčiau – pastaruoju Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kurį taip pat padarė būdamas girtas. Todėl toks tendencingas nusikalstamas elgesys, kai būnant neblaiviam daromos nusikalstamos veikos, pateisina nuteistajam skirto draudimo vairuoti transporto priemones taikymo termino vidurkį (BK 68 straipsnio 2 dalis).

22. Nors apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kur jis taip pat dirba, tiek ir atlikus bausmę, nes ketina įsidarbinti, turi įgijęs teisę vairuoti krovininį transportą, o netekęs teisės vairuoti būtų apsunkintos galimybės įsidarbinti, o teisėjų kolegija sutinka, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju jos nevertinamos kaip lemiančios būtinybę skirti draudimą naudotis specialiąja teise trumpesniam terminui. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas apeliantui sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla, kaip ir susiekimo problemos ar būtina pagalba artimiesiems, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nelaikytinos išskirtinėmis. Pastebėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki jo padarytos nusikalstamos veikos bei jam buvo žinomos, t. y. A. S. aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra reikalingas, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamo veikimo, neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

23. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. birželio 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 27 d. pirminė pažyma dėl 85,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. KTS-2025-03189 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

25. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, į nuteistojo turtinę padėtį – nuteistasis nedirba, registruotino turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o taip pat į nuteistajam paskirtą realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. S. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. S. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.