Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-167-526/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-13
Bylos Nr.
eAN2-167-526/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
T. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-167-526/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00302-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5241-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, T. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda. T. Ž. nubaustas už tai, jog 2025 m. balandžio 8 d., 10.00 val., Minijos g. 46, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mazda 6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 92 km/val. ± 2 km/val. greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 42 km/val. ± 2 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 40 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Ž. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. skundo netenkino ir nutartyje nurodė, jog iš T. Ž. skundo matyti, kad jis neginčija buvusio pažeidimo fakto ir sutinka, kad viršijo greitį, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes mano, kad pažeidimą padarė esant visoms būtinojo reikalingumo sąlygoms, teigia, kad leistiną greitį viršijo dėl fiziologinių priežasčių, nes skubėjo į tualetą. Tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kalbėti apie būtinąjį reikalingumą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu T. Ž. ar bet kam kitam grėsusį pavojų, dėl kurio pažeidėjas būtų buvęs priverstas greitį viršyti net 40 km/val. Teismas nutartyje nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Ž. padarytas KET pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai nei pačiam pažeidėjui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams negrėsė joks pavojus. Priešingai, šioje situacijoje būtent T. Ž. veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui. Teismas pažymėjo, jog nors T. Ž. ir nurodė, kad įvykio metu turėjo sveikatos problemų, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo sveikatai grėsė pavojus ar buvo reikalinga skubi medicinos pagalba. Taip pat teismas akcentavo, kad KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, todėl asmuo, priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonę būnant tokios būsenos (susirgus ar pavargus), turi būti ypač atidus ir rūpestingas, kad nesukeltų pavojaus eismo saugumui. Teismo nuomone, šiuo atveju T. Ž. nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykio jis nesukėlė, matomumas buvo geras, žala nepadaryta, nesumažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijos vidurkį viršijanti 160 Eur bauda. Teismo nuomone, Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, T. Ž. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas pats padarytas nusižengimas, T. Ž. apibūdinantys duomenys, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusižengimas padarytas pakartotinai. Teismas nurodė, jog iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie T. Ž. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad T. Ž. už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą baustas net 44 kartus, jam paskirtų baudų nemoka. Teismo nuomone, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog T. Ž. padarytas KET pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Ž. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti, taip pat panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 30- ANR-N-5241-2025 ir administracinę bylą nutraukti dėl mažareikšmio pavojingumo (ANK 33 straipsnis) arba bent taikyti įspėjimą vietoj piniginės baudos. Skunde nurodoma, jog minimalus viršytas greitis (2 km/h) negalėjo sukelti jokios realios grėsmės eismo saugumui. Mano, jog tokio pobūdžio viršijimas, ypač esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, neturėjo būti vertinamas kaip padarantis pavojų. Tačiau teismas visiškai neįvertino šios aplinkybės kaip galimos būklę lengvinančios. Taip pat T. Ž. manymu, objektyvios fizinės būklės aplinkybės (buvo pavargęs ir vyko į sanitarinę stotelę) teismo buvo atmestos be jokio pagrįsto tyrimo ar įrodymų analizės. Mano, jog tai pažeidžia ne tik proporcingumo principą, bet ir žmogaus orumo principą. Apelianto manymu, sunkinanti aplinkybė „pakartotinumas“ teismo buvo taikyta mechaniškai, remiantis automatiniu nuobaudų skaičiumi, neįvertinant, kad dauguma jų – mažareikšmiai ar formalūs pažeidimai. Mano, jog tai nesuderinama su individualios atsakomybės taikymo principu. T. Ž. manymu, teismo sprendime neanalizuotas realus pavojus. Mano, jog administracinėje byloje turi būti pagrįsta, jog veiksmu buvo padaryta žala arba keltas pavojus, tačiau, apelianto manymu, sprendime nurodyta, kad „grėsmės nebuvo“, bet tuo pačiu konstatuotas pažeidimas, kas yra loginis prieštaravimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija paties pažeidimo fakto ir iš esmės sutinka, kad viršijo greitį, tačiau tvirtina, kad pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, ginčija paties pažeidimo pavojingumą.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apygardos teismas visiškai sutinka su Apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl T. Ž. padaryto nusižengimo pobūdžio, jo pavojingumo visuomenei, tiek dėl T. Ž. asmenybę charakterizuojančių požymių ir joms pritaria.

8. Apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo, jog, jo nuomone, minimalus viršytas greitis (2 km/h) negalėjo sukelti jokios realios grėsmės eismo saugumui ir tokio pobūdžio viršijimas, ypač esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, neturėjo būti vertinamas kaip padarantis pavojų ir netgi turėjo būti vertinamas kaip aplinkybę lengvinanti būklė. Apygardos teismas pažymi, jog šie apeliacinio skundo argumentai ne tik nepagrįsti, bet ir klaidingi, kadangi T. Ž. numatytą greitį viršijo ne, kaip jis skunde nurodo, minimaliai (2 km/h), o ženkliai, t. y. 40 km/h, todėl toks ženklus greičio viršijimas neabejotinai sukėlė realią grėsmę kelių eismo saugumui, tiek pačiam T. Ž., tiek kitiems kelyje buvusiems dalyviams.

9. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog objektyvios fizinės būklės aplinkybės (buvo pavargęs ir vyko į sanitarinę stotelę) teismo buvo atmestos be jokio pagrįsto tyrimo ar įrodymų analizės, o tai pažeidžia ne tik proporcingumo principą, bet ir žmogaus orumo principą. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais Apygardos teismas negali sutikti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje aiškiai pasisakė dėl šio T. Ž. skundo argumento, jį išanalizavo ir nurodė, kodėl atmetą jį kaip nepagrįstą dėl būtinojo reikalingumo taikymo šioje administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Apylinkės teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju kalbėti apie būtinąjį reikalingumą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu T. Ž.ar bet kam kitam grėsusį pavojų, dėl kurio pažeidėjas būtų buvęs priverstas greitį viršyti net 40 km/val. Taip pat dar kartą pažymėtina, kad KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, todėl asmuo, priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonę būnant tokios būsenos (susirgus ar pavargus), turi būti ypač atidus ir rūpestingas, kad nesukeltų pavojaus eismo saugumui. Todėl T. Ž., būdamas, kaip pats skunde nurodo, pavargęs, neturėjo teisės vairuoti ir taip sukelti kitiems kelių eismo dalyviams pavojų, tačiau to nepadarė, vairavo transporto priemonę būdamas pavargęs ir ženkliai, net 40 km/h, viršijo mieste nustatytą greitį.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, taikė mechaniškai, remiantis automatiniu nuobaudų skaičiumi, neįvertino, kad dauguma jų – mažareikšmiai ar formalūs pažeidimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl T. Ž. asmenybės pavojingumo ir jo charakteristikos. Sutiktina su tuo, jog T. Ž. sistemingai daro administracinius nusižengimus, per paskutinius 5 metus už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 57 kartus, už greičio viršijimą – net 44 kartus, baudų nemoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą T. Ž. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį sistemingai nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones, ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Apygardos teismo nuomone tai, kad T. Ž. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus vertina kaip mažareikšmius ir formalaus pobūdžio, įrodo, jog jis nesupranta savo neteisėto elgesio pasekmių, nevertina savo elgesio neigiamai, negerbia visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, yra linkęs pateisinti save ir savo piktybiškai daromus administracinius nusižengimus.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. Ž. pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 d., todėl naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas