Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, pareikštą atsakovei E. J. (buvusi L.), institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukros K. B. K. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, įpareigojant atsakovę nedelsiant perduoti nepilnametę K. B. K. ieškovui, pakeisti 2018 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovės ir nepilnametės K. B. K. laikiną bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.Nurodė, jog atsakovė piktybiškai nesudaro sąlygų bendrauti tėvui su nepilnamete dukra. Atsakovės vykdyti teismo nutartį negali priversti ir vykdymo procesą organizuojanti bei kontroliuojanti antstolė V. M.. Atsakovė neužtikrina dukrai saugios pagal mažametės amžių aplinkos, turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, patalpoje, kurioje gyvena kartu su dukra, be perstojo rūko, dukrą itin anksti nuveda į ugdymo įstaigą, o pasiima vėliausiai, dėl ko mergaitė jaučia pastovų nuovargį. Nurodė, jog atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta valdžia, nėra geranoriška ieškovo atžvilgiu, pastarajam siekiant kuo daugiau laiko praleisti su vaiku.Atsakovė nurodė, jog ieškovas šmeižia atsakovę dėl to, kad atsakovė nesaikingai vartoja alkoholį, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje yra pelėsis ir butas netinkamas dukrai auginti. Pažymėjo, jog bendro naudojimo patalpos yra tvarkingos. Nurodė, jog ieškovas netinkamai prižiūri dukrą, naudoja fizinį smurtą, o pati atsakovė tai daro tinkamai.Ieškovas atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą, nurodė, jog policijos pareigūnai 2017 m. kovo 5 d. nustatė atsakovei 1,44 promilių girtumą, o dukra tuomet buvo perduota ieškovui. Pažymėjo, jog atsakovės bendrabučio tipo bute (20 kv. m.) gyvena trys asmenys, t. y. atsakovė, jos sutuoktinis ir nepilnametė dukra. Dukrai nesudarytos pakankamos sąlygos žaisti, ramiai miegoti, augti. Atsakovės name tualetai ir dušai yra bendro naudojimo, bendrabutyje gyvena ir asocialūs asmenys. Pažymėjo, kad ieškovo namas yra 130 kv. m., jame yra įrengtas atskiras kambarys dukrai, jai sudarytos sąlygos saugiai žaisti. Nurodė, jog nėra įrodymų, jog ieškovas smurtauja prieš nepilnametę dukrą. Atsakovė pastoviai nuteikinėja dukrą prieš ieškovą.Išvadą duodanti institucija pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti ieškovo prašymui. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apribota nepilnametės dukros prigimtinė teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Papildomai nurodė, jog ieškovo gyvenimo sąlygos ir gaunamos pajamos pakankamos užtikrinti nepilnametės dukros poreikius ir saugią bei sveiką aplinką, o duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatė nepilnametės K. B. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Įpareigojo atsakovę perduoti ieškovui nepilnametę dukrą K. B. K.. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė atsakovės laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete K. B. K.. Priteisė iš atsakovės nepilnametei K. B. K. laikiną išlaikymą po 130 Eur, mokant iki teismo sprendimo priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise paskyrė ieškovui.Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 nutartimi yra nustatęs laikiną ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką. Nurodė, kad atsakovė ne visuomet leidžia ieškovui teismo nustatytu laiku susitikti su dukra, motyvuodama dukros liga, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo panaudoto prieš dukrą smurto, arba nenurodydama jokių motyvų. Pažymėjo, kad atsakovė teikdama teismui atsiliepimą į ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų dėl kurių neleisdavo vaiko susitikti su ieškovu. Byloje šiuo metu apskritai nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, išskyrus atsakovės teiginius, jog ieškovas naudoja fizinį smurtą prieš šalių nepilnametį vaiką. Kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas naudojo smurtą prieš dukrą, ar kad egzistuoja kitos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovas pažeidžia nepilnametės dukros interesus, laikė, kad atsakovės atsisakymas leisti dukrai bendrauti su ieškovu yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Padarė išvadą, kad atsakovė negeba užtikrinti ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo, taip pažeisdama tiek ieškovo, tiek nepilnametės dukros interesus. Nurodė, kad nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, dukros teisės ir interesai nebus pažeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nurodė, kad teismas, turėdamas byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G1487/2018 01 apie vaiko sužalojimą, galėjo ir privalėjo pavesti vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologui atlikti vaiko apklausą. Teismas sprendė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, vadovaudamasis tik ieškovo deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais. Pažymėjo, kad ieškovas gyvena savavališkos statybos pastate, kuris turės būti nugriautas.Nurodė, kad ieškovas vaiko nėra auginęs. Byloje yra duomenys, kad atsakovė su mažamete gyveno Moterų krizių centre, iš ieškovo yra priteistas išlaikymas ir ieškovas, priteisiant išlaikymą bei nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, nereiškė jokio prieštaravimo, kad vaikas gyvens su atsakove. Vaiko motina nuomojasi bustą, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ieškovas anksčiau su tuo sutiko, nes vaikas jam nerūpėjo.Nurodė, kad vaikas, po apsilankymo pas ieškovą, buvo grąžintas sužalotas (dešinio kelio srityje buvo didelė kraujosruva), pradėtas ikiteisminis tyrimas.Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai prižiūri vaiką, mergaitė prisirišusi prie motinos. Gyvendama pas atsakovę mergaitė yra ugdoma, tinkamai auklėjama. Atkreipė dėmesį, kad iki smurto panaudojimo atsakovė vykdė bendravimo tvarką, tačiau vaikas būdavo grąžinamas pavėluotai, nešvarus, liūdnas, sergantis, todėl atsakovė turėdavo imti nedarbingumą. Nurodė, kad skundžiama nutartis neatitinka mažametės interesų. Vaikas buvo auginamas atsakovės nuo gimimo, atsakovė visuomet užtikrino vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, priežiūrą, ugdymą.Ieškovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog atsakovė pakeičia jau ne pirmą gyvenamąją vietą (per du metus jau yra pakeitusi tris gyvenamąsias vietas). Mergaitė, gyvendama su tėvu, visada turės saugias gyvenimo ir buities sąlygas, šiltus namus, savo atskirą erdvę (jaukų specialiai vaikui įrengtą kambarį), privatų kiemą gamtoje.Mano, kad pati atsakovė galėjo netinkamai prižiūrėti dukrą, dėl ko vaikas susižalojo. Pažymėjo, kad mergaitė kelį galėjo susimušti būnant pas motiną ar bet kur kitur.Nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. byloje turėjo būti atliekama psichologinė ekspertizė. Siekdama sau palankių šios ekspertizės rezultatų, atsakovė visiškai apribojo mergaitės bendravimą su tėvu.Nurodė, kad dabartinis atsakovės gyvenamasis būstas nėra tinkamas mažametei mergaitei, nes nuomojamas kambarys mažas, 20 kv. m ploto, toje pačioje patalpoje gyvena du suaugę asmenys ir dukra, gyvenamajame kambaryje gaminamas maistas. Tėvo gyvenamosios sąlygos yra nepalyginamai geresnės ir saugios mažametei, nei bendrabučio tipo gyvenamajame name pas atsakovę, kur patalpose nuolat vaikšto neblaivūs ir asocialūs asmenys, dėl pastovių ginčų tarp kaimynų dažnai kviečiama policija.Pažymėjo, kad atsakovė yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, dėl savo priklausomybės turėjo gydytis tam skirtoje specializuotoje įstaigoje. Ieškovas buvo užtikęs atsakovę neblaivią/girtą, kai ji prižiūrėjo nepilnametį vaiką. Netinkamai ir neadekvačiai elgdamasi prie vaiko, atsakovė nevykdo savo pareigos būti pavyzdžiu vaikui, taip pat kelia grėsmę vaiko saugumui.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog vaikas iš tikrųjų sirgo ir kad jį tikrai reikia slaugyti. Atsakovė linkusi slaugyti sergantį vaiką būtent tais laikotarpiais ir savaitgaliais, kada pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarkos grafiką vaiko priežiūra būdavo priskirta tėvui. Nuo 2018 m. gegužės 8 d., daugiau nei du mėnesius, atsakovė nesudaro sąlygų ieškovui bendrauti su dukra, yra visiškai atribojusi ieškovą nuo vaiko. Atsakovė nelinkusi vykdyti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, susijusių su šalių nepilnamete dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu yra pateikusi naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, šiuos įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantė pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde, todėl byla pagal atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnametės laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Pirmosios instancijos teismas, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 27 d. šeimos aplankymo aktu Nr. A715-3628/18(2.13.2.18-AD15) pagrįstai nustatė, kad atsakovė gyvena 20 kv. m. bendrabučio tipo bute su bendrais patogumais. Šeimos aplankymo akte nurodyta, kad vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nenustatyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis bylos medžiaga nenustatyta, kad aplinka, kurioje mergaitė gyvena, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jos interesai ar kitaip suvaržytos jos teisės bei tai prieštarautų pačios mergaitės norui.Išvadą duodanti institucija atsiliepime nurodė, jog ieškovo gaunamos pajamos pakankamos išlaikyti tiek save, tiek ir nepilnametę dukrą, ir kad gyvenimas pas ieškovą nepažeistų šalių dukros interesų. Taigi vaikui saugios gyvenimo sąlygos būtų tiek gyvenant su ieškovu, tiek gyvenant ir su atsakove.Teismas pažymi, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), šiuo metu 4 metai. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaiko gyvenamosios vietos keitimas, nesant pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovės suteikiama aplinka vaikui yra nesaugi ar kenkia jo interesams, sukeltų vaikui didesnę žalą, negu naudą. Atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, kas neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų.Nagrinėjamu atveju vienu iš pagrindiniu argumentu taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo atsakovės teismo procesiniu sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Kita vertus, vien nurodytos pareigos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas nereiškia, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Kitų, svarių argumentų (pavyzdžiui, kad esanti aplinka vaikui yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu), leidžiančių konstatuoti poreiki taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams nusistovėjusios vaiko gyvenimo tvarkos keitimas. Sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, svarbu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra galimybės daryti išvadą, kad šiuo metu gyvenamosios vietos pakeitimas taikant laikinąsias apsaugos priemones vaiko interesus atitiktų ar nustatyti, su kuria iš šalių gyvenant vaikų interesai nukentėtų mažiau. Šioje bylos stadijoje, neištyrus visų aplinkybių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas.Nesant byloje pakankamai duomenų apie tai, kad vaiko įprastinė gyvenamoji aplinka pas atsakove tapo nesaugi, bei įvertinus visas kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, nepakankamai įsigilino į ginčo situaciją ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ieškovo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.