Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovams A. J. ir A. J., atsakovui A. K., atsakovo BUAB „Transaktis“ atstovams bankroto administratorei D. K. ir advokatui V. S. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį atsakovams A. K., atsakovui BUAB „Transaktis“, atstovaujamam bankroto administratorės D. K., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2008-02-06 tarp V. Š. ir UAB „Transaktis“ (168-170 b.l.), patvirtina, kad atsakovas BUAB „Transaktis“ įgijo nuosavybės teises į butą/patalpą – butą (26,24 kv.m. bendro ploto) su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rašytiniais įrodymais – Be varžytynių parduodamo BUAB „Transaktis“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp BUAB „Transaktis“ ir A. K. 2011-12-06 (107-109 b.l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-10 išrašu (27-29 b.l.) nustatyta, kad butas/patalpa – butas (bendras plotas -26,24 kv.m., gyvenamas plotas – 17,28 kv.m.) su bendromis papildomomis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo jis nuosavybės teises priklausė BUAB „Transaktis“.

Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, šiuo metu atsakovo A. K. nuosavybės teise valdomos papildomos patalpos, kurių plotas sudaro 8,96 k.v.m., nėra detalizuotos. Atsakovo BUAB „Transaktis“ atstovų teigimu, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla bankroto administratorei perduota nebuvo.

Ieškovų pateikti 2005-08-04, 2006-03-14, 2007-05-09 Pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre (4, 26, 43-44, 57 b.l.), patvirtina, kad ieškovai yra savininkai, valdantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise: butą/patalpą - kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1:18-2....1.18-10, R1...R-3, viso 8.71 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą- butą Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis 17,46 kv.m.((118-2)- (118-10), (R-1)-(R-8), (R-10)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą- butą Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis 17,08 kv.m., II aukšte -1.18-2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, rūsyje R-1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovų pateikti kiti jų nuosavybės teise valdomus minėtus nekilnojamuosius daiktus apibūdinantys dokumentai – nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų kopijos (5-6, 31-42, 45-56, 58-72b.l.) patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančios bendro naudojimo patalpos yra tiek tame pačiame aukšte, kaip ir butai, tiek ir rūsio patalpoje (atitinkamos dalys dušų, koridoriaus, tualeto, plovyklos, džiovyklos).

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

LR CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tokiu būdu ginant pažeistas teises, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį, šio teisių gynimo būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo, todėl taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos LR CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės.

LR CK 4.79 str. 2 d. įsakmiai nustato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, apie tai pranešama per notarą.

Ieškovai, manydami, kad tarp atsakovų 2011-12-06 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau tekste – Sutartis) pažeidė jų kaip bendraturčių teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos buvo parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (LR CK 4.79 straipsnio 1 dalis), sprendė esant pagrindą ginti jų teises, perkeliant jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal minėtą Sutartį (LR CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant juos sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šioje Sutartyje.

LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis.

LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, o nusprendę sudaryti, savo nuožiūra, renkasi, su kuo sudaryti sandorį. Asmuo, esantis nuosavybės teisės objekto savininkas, turi teisę parduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis (LR CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo apimtis priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems vienu metu. Civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, nenustato daikto savininko pareigos siūlyti pirkti jo parduodamą daiktą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų šalia esančių daiktų savininkams.

Šioje byloje šalys neginčijo, kad ieškovai ir atsakovas A. K., o iki Sutarties sudarymo – BUAB „Transaktis“, nebuvo ir nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tame pat aukšte esančių papildomų patalpų, bendraturčiai. Ieškovų nuomone, tai, kad kiekvienam (duomenys neskelbtini) namo butui dalinės nuosavybės teise priklauso po atitinkamą dalį rūsyje esančių patalpų (dušų, koridorių, tualeto, plovyklos, džiovyklos), juos daro bendraturčiais, o todėl jie turėjo daiktinę turtinę teisę įsigyti atsakovo BUAB „Transaktis“ parduodamą daikto dalį, t.y. butą Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomomis patalpomis, ta kaina, kuria ji buvo parduota atsakovui A. K. – už 4.000,00 litų, tačiau atsakovui BUAB „Transaktis“ jiems raštu per notarą nepranešus apie ketinimą parduoti savo dalį, buvo pažeista jų teisė (LR CK 4.79 str. 2d.).

Pagrindiniai yra daiktai, kurie gali būti atskiri teisinių santykių objektai, tuo tarpu antraeiliai egzistuoja kartu su pagrindiniais arba jiems priklauso. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybėje, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje.

Šioje byloje pateikti jau minėti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, kad ne tik šalys, tačiau ir visi kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra bendraturčiai tik antraeilių daiktų (priklausinių), esančių rūsio patalpoje, o taip pat ir konkrečiame namo aukšte esančių bendro naudojimo patalpų (163-167 b.l.).

Taigi šioje byloje laikytina nustatyta, kad antraeiliai daiktai (priklausiniai), esantys rūsio patalpoje (dušai, koridorius, tualetas, plovykla, džiovykla), skirti tarnauti visiems pagrindiniams daiktams, esantiems minėtame name, o ne tik ieškovų ir atsakovo A. K. valdomiems pagrindiniams daiktams - butams.

LR CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą nuosavybės teisės dalį yra vienas nuosavybės teisės ribojimų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant LR CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis socialinę paskirtį (sudaryti sąlygas bendrajai nuosavybei pasibaigti), taip pat yra konstatuota, kad šios teisės normos nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų dalį bendrojoje nuosavybėje parduodančio asmens teisę, taigi LR CK 4.79 straipsnyje nustatytų ribojimų taikymas negali būti išplėstas.

Šioje byloje nustatytas faktas, kad ieškovai, kaip ir visi kiti namo butų savininkai ir atsakovas BUAB „Transaktis“ buvo bendraturčiai ne pagrindinių, o tik antraeilių daiktų (priklausinių), nesuponavo pagrindinį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdžiusiam savininkui BUAB „Transaktis“ pareigos siūlyti įsigyti jo parduodamą pagrindinį daiktą kitų pagrindinių daiktų savininkams (pagal ieškovo pateiktą sąrašą – virš 80 butų savininkų) (140-141 b.l.) LR CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise. Priešingas šios normos aiškinimas reikštų įstatyme nenustatytą savininko teisių ribojimą (LR CK 4.39 straipsnis).

Nenustačius, kad 2011-12-06 sudaryta Be varžytynių parduodamo BUAB „Transaktis“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis pažeistų ieškovų teises, nėra pagrindo ginti ieškovų teises, perkeliant jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal nurodytą Sutartį LR CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

Atsakovas BUAB „Transaktis“, atstovaujamas bankroto administratorės D. K., turėjo 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dokumento – atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą (114-115, 130-131 b.l.). Šių atsakovo turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2, 8.6, 8.18 punktuose numatytais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, o jų dydis - 500,00 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme - atitinka protingumo kriterijus, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl atsakovui BUAB „Transaktis“, atstovaujamam bankroto administratorės D. K., iš ieškovų priteistina po 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai (LR CPK 93 str. 98 str.).

Iš ieškovų į valstybės biudžeto pajamas priteistina po 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d. 3p., 96 str.).

2012-02-21 teismo nutartimi (81-82 b.l.) taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui A. K. į nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškinį atmestus paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikintina (LR CPK 150 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui BUAB „Transaktis“, įmonės kodas 125731430, atstovaujamam bankroto administratorės D. K., 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui BUAB „Transaktis“, įmonės kodas 125731430, atstovaujamam bankroto administratorės D. K., 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr.2-414-356/2012 palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nutartimi Nr.2-414-356/2012 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam butui su bendromis papildomomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), o teismo sprendimui įsiteisėjus, šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.