Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3063-725/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-30
Bylos Nr.
e1-3063-725/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25911-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3063-725/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25911-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., 2024 m. liepos 7 d. apie 22.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto namo kieme metu, du kartus dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., už dešinės rankos riešo ir ją spaudė, po to, namo koridoriuje, tyčia abiem rankomis stūmė savo nepilnametę dukrą G. K. už dešinės rankos žasto, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvės duris taip patirdama fizinį skausmą, ir šiais veiksmais padarydamas savo šeimos nariui - nepilnametei dukrai G. K. odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio kulkšnelio srityje ir dešinio riešo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su savo žmona J. oficialiai yra išsiskyrę apie du metus, tačiau gyvena viename name, pažymoje nurodytu adresu, jis turi atskirą savo kambarį, kuriame ir gyvena. Dažniausiai kai grįžta namo, būna savo kambaryje, jam niekur eiti nereikia, nes ten turi ir dujinę ir skalbimo mašiną, o vengdamas konfliktų su buvusia žmona, stengiasi iš savo kambario niekur neiti. Su žmona turi vieną bendrą vaiką - nepilnametę dukrą G., kuri gyvena tame pačiame kambaryje. Su G. santykiai geri, jai nuperka ledų, aną vasarą iškeliavo praktiškai per visą Lietuvą, būna, kad kartais pasipyksta, nes kartais G. pasikarščiuoja, bet konfliktai buvo žodiniai, smurto prieš ją niekada nenaudojo. 2024 m. liepos 7 d. jis dirbo, grįžęs namo pradėjo vartoti alkoholį - alų, išgėrė apie 3 l alaus, iš darbo grįžo apie 17-17.30 val., žmonos J. namuose dar nebuvo, o nepilnametė G., buvo namuose viena. Vakare, kažkur apie 22 val., bet tiksliai neprisimena, jam sukėlė pyktį, kad G. yra viena namie, nepilnametė ir be priežiūros. Jis eidamas iš kambario į lauką, namo koridoriuje sutiko G. ir paklausė jos, kur yra jos mama, tačiau ji neatsakė. Paskui jis sugalvojo iš G. atimti jos telefoną, nes žinojo, kad ankščiau ji bendravo su vaikinu „čigoniuku“, kuris jam nepatiko ir norėjo pasižiūrėti, ar ji su juo dar bendrauja. G. telefoną laikė rankoje, o jis su kaire ranka norėjo atimti tą jos telefoną ir kažkokiu būdų gavosi, kad G. atsitrenkė į virtuvės durų staktą. Tiksliai visko neprisimena. Prisimena, kad ji nenugriuvo, kiek atsimena, ji atsitrenkė su ranka, bet tiksliai neprisimena. Po visko G. nuėjo į savo kambarį, jis nuėjo paskui ją, girdėjo, kaip ji iškviečia policijos pareigūnus, bet daugiau prie G. nelindo ir nuėjo į savo kambarį. Kažkuriuo momentu buvo pakėlęs ant dukros balsą, jam atrodo, pakeltu balsu sakė, kad eitų į savo kambarį ir atiduotų telefoną. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, tada grįžo ir G. mama, matė, kad ji buvo su svetimu vyru, nors jis jai sakė, kad ji svetimų vyrų nevedžiotų į namus. Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą, jam buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas. Tai pirmas kartas, kai pas juos į namus atvažiuoja pareigūnai dėl smurto, nėra ankščiau smurtavęs nei prieš žmoną, nei prieš dukrą. Nori pasakyti, kad nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė savo dukrai skausmą, jeigu būtų blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs, mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Tyrėjos klausimas įtariajam: Ar savo dukrai konflikto metu sakėte: „jei mama greit nepareis užmuš tave arba išveš į globos namus“ ir „Kaip mama grįš irgi gaus“? Įtariamojo atsakymas: Jis šių žodžių tikrai G. nesakė, kodėl ji taip pasakė, neįsivaizduoja gal jai kažkas patarė taip pasakyti, nežino. Jis dukros atsiprašė, bet ar ji atleido, jis nežino, nes nieko ji nepasakė. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šių metų, t. y. 2024 liepos 7 dieną, tai buvo sekmadienis, tai prisimena, nes mamai kitą dieną reikėjo į darbą. Ji tą dieną buvo išvažiavusi prie užtvankos su mama J. K., mama pasiliko ten, o ji išvažiavo namo. Viskas buvo dieną, kada grįžo namo, tiksliai neprisimena. Ji kažkiek laiko prabuvo viena, paskui grįžo jos tėtis, grįžo po 17 valandos kažkiek. Kai jis grįžo, jis pamatė, kad nėra mamos. Mama jos prašė, kad nesakytų kur ji yra, o tėtis klausė, kur yra mama. Tėtis pradėjo rėkti ant jos ir negražiais žodžiais vadino, rėkė, kad jos mama pas kitus išėjus, paskui ji išėjo į lauką, tėtis taip pat išėjo į lauką, jis rėkė: „aš jums padarysiu, kad jūs abidvi čia nebūsit“, ją išvadino žodžiais iš „K“ raidės, jai gėda juos sakyt. (Mergaitė ant popieriaus lapo užrašė žodį „kurva“). Tėtis išėjo namo, bet po valandos vėl atėjo ir pradėjo rėkti. Ji tą valandą vaikščiojo lauke. Jis bandė atimti iš jos telefoną, sugriebė ją už rankos. Sugriebė už dešinės rankos, sugriebė su savo dešine ranka, o su kita bandė telefoną atimt. Telefonas buvo pas ją rankoj, paskui padėjo jį į kišenę. Tėtis suspaudė jai ranką, jautė skausmą, nesmarkiai skaudėjo, praėjo po pusės valandos. Skausmo skalėje skaudėjo apie 1 balą. Ant tos rankos liko žymė (apklausos metu mergaitė parodo ant dešinės rankos likusią mėlynę riešo srityje). Tėtis ranką laikė apie 1 valandą, nes niekaip negalėjo atimti telefono. Paskui pamatė, kad negali atimti telefono, tada paleido. Ji tėčiui pasakė, kad jeigu jis toliau taip darys, tada iškvies policiją. Tėtis išsigando, nuėjo, paskui vėl atėjo ir bandė atimti telefoną. Vėl paėmė ją už tos pačios rankos ir spaudė. Telefoną, kai pamatė, kad tėtis ateina įsidėjo į kišenę. Antrą kartą, kai tėtis paėmė už rankos, jautė, kad nesmarkiai suspaudė, skausmo nejautė. Tėtis bandė telefoną atimti 3 kartus, 3 kartą, kai pabandė atimti, surinko pagalbos numerį ir parodė tėčiui. Tėtis pradėjo rėkauti, tai girdėjo operatorius, paskui tėtis nusiramino ir nuėjo į kambarį. Ji nuėjo tvarkytis, o paskui išėjo laukti policijos. Taip pat tą pačią dieną, po to, kai tėtis 3 kartus bandė atimti telefoną, ji ėjo pasiimti kuprinytę su telefonu ir pakrovėju. Ėjo pasiimti į kambarį. Tėtis buvo savo kambaryje. Ji bandė išeiti iš virtuvės į koridorių ir iš koridoriaus į lauką. Tėtis ją pastūmė tada iš koridoriaus pusės į virtuvės duris. Ji stovėjo prie pat durų. Tėtis pastūmė ją kaire kūno puse ir ji su kaire puse atsitrenkė į duris. Tėtis stūmė su rankomis, už jos dešinės rankos žasto. Stūmė su abejomis rankomis. Ji kita puse atsitrenkė į duris. Jai iš karto pradėjo skaudėti, skaudėjo 2 balais skausmo skalėje. Jai skaudėjo net tada, kai buvo policija atvažiavusi. Ant rankos neliko jokių žymių. Kai ją tėtis stūmė, jis jai sakė, kad ji niekur neis. Ji tėčiui nieko nesakė, išėjo į kambarį ir skambino policijai. Tada tėtis ėjo iš paskos į kambarį. Kambary suprato, kad jis vėl nori atimti telefoną, todėl ji atsuko jam nugarą, ji pradėjo skambinti pagalbos numeriu ir parodė jam tai. Tėtis išėjo į virtuvę, tėtis, tuo metu, kai skambino pagalbos numeriu rėkė, kad ji nepilnametė ir neturi teisės kviesti policijos. Taip pat tą pačią dieną, kai tėtis ją stūmė į duris, jis jai sužeidė koją. Ji nesuvokė, kaip sužeidė koją, tik kai atvyko policija, jai pradėjo skaudėti koją ir ji pamatė, kad ant kairės kojos kojinės yra raudona nuo kraujo. Kai pamatė, kad susižeidė koją jai skaudėjo apie 1 balą skausmo skalėje, skaudėjo kažkur apie 20 minučių. Policija klausė ar reikia medikų pagalbos, ji atsisakė. Policija klausinėjo, ar tėtis visada taip elgiasi, ji atsakė, kad ne, vieną kartą policiją jam kviečiama. Mama grįžo namo iš karto kai atvažiavo policija. Mama grįžo su draugu G., kurio pavardės nežino. Policija atvažiavo mažiau nei per valandą. Policiją pasitiko mama prie posūkio, o ji pasitiko policiją namuose. Kai atvažiavo policija, tėtis stovėjo atsirėmęs į konteinerį, prisimena, kad policija griežtai tėčiui pasakė, kad stovėtų vietoje. Tėtis tą vakarą įpūtė 2,78 promiles, matė kad jis buvo girtas, nes pas jį viskas gerai ant veido matėsi. Kai tėtis būna blaivas jis nekosėja, o kai išgeria labai kosėja. Tėtis taip grįžta kiekvieną dieną iš darbo. Viskas baigėsi tuo, kad jos su mama parašė pareiškimą ant tėčio. Sužalojimus ant rankos ir kojos matė daktarė ir jos padėjėja, taip pat matė mama. Tėtis sužalojimų nematė. Tėtis po visko išvadino ją melage, kad ji primelavo policijai, tai buvo sekančią dieną po įvykio. Po savaitės, tėtis vėl išvadino ją melage, nes sakė, kad melavo policijai. Ji mamai paskambino prieš skambinant policijai, paskui paskambino policijai ir vėl paskambino mamai. Kai paskambino mamai, pasakė, kad atvažiuoja policija. O pasirodo mama dar prieš tai iškvietė policiją. Kai paskambino mamai, ji pati viską girdėjo, kaip tėtis rėkavo. Ji viską girdėjo, kas vyksta. Po visko su tėčiu nekalbėjo apie šį įvykį. Jis jos neatsiprašė, bet mano, kad jeigu atsiprašytų, ji jam neatleistų. Jis nieko negali padaryti, kad ji jam atleistų. Tai ne pirmas kartas kai tėtis ją muša, viskas prasidėjo po mamos ir tėčio skyrybų, jie išsiskyrė prieš 3-4 metus. Nuo to karto, kai tėtis sužinojo, kad mama susirado draugą, jis visada ant jos rėkia. Pirmais metais tėtis jai nieko nedarė, antrais metais, prisimena, kad ji prašė jo išeiti iš kambario, bet jis neišėjo ir pastūmė ją į lovą, tada ji susitrenkė galvą, jai atrodo, policija viską išsiaiškino. Jos santykiai su tėčiu nėra labai geri, pirmais metais po tėvų skyrybų buvo geri, dabar jų su tėčiu santykiai yra blogi. Tuo metu kai tėtis ją stūmė, nieko namuose nebuvo, buvo tik jie du. Kai tėtis atėminėjo telefoną iš jos lauke, viską galėjo girdėti kaimynai, vienas kaimynas S. A., vakar sakė, kad girdėjo, kaip rėkė ant jos, matė kaip policija atvažiavo. Nuo jo namų visas jų kiemas matosi. Tėtis jai sužalojo kairę ranką ir dešinę koją, tada jai skaudėjo tiek ranką, tiek ir koją. Su tėčiu susitaikyt nenori, ankščiau jam atleisdavo, dabar nebenori. Tą pačią dieną, kai įvyko konfliktas, pamatė, kad yra prapjautos mamos dviračio padangos. Taip pat tėtis, kai buvo atvykusi policija, tėtis parodė kumštį, jeigu nebūtų atvykusi policija, tada būtų išsigandusi, bet taip kaip policija buvo atvykusi, jai nebuvo baisu. Pagalvojus dabar apie tėtį, jai pasidaro baisu. Taip pat matė, kad įvykio dieną, kai ji iškvietė policiją, tėtis kišo ranką prie peilio, kurį laiko kišenėje, tėtis neištraukė peilio, nes nespėjo, nes išgirdo, kad šunys loja ir jis pagalvojo, kad atvažiavo policija, bet neatvažiavo. Tą dieną tėčiui iš kišenės, kai jis buvo policijos automobilyje, jam iškrito peilis. Advokato klausimas: Kam tėtis pradėjo atėminėti telefoną? Atsakymas: Bandė atėminėti, nes nenorėjo pasakyti kur yra mama ir taip norėjo priversti ją pasakyti.

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su savo vyru M. K. gyvena jau 19 metų, tačiau 2021 m. jie išsiskyrė, tačiau gyvena tame pačiame name, bet atskiruose kambariuose, viename kambaryje ji gyvena su dukra G. K., kitame kambaryje gyvena jos buvęs vyras. 2024 m. liepos 7 d. 22.20 adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant išėjus prie užtvankos, jai dukra parašė SMS žinutę „Gelbėkit“, pamačius žinutę iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pradėjo eiti link namų. Einant link namų, susisiekus su dukra ši pasakė, kad ji yra namų viduje kartu su tėvu ir, kad išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, priėjusi dukra prie jos paaiškino, kad jos neblaivus vyras, grįžęs namo iš darbo, nerado jos namuose ir pradėjo šaukti ant dukros, kad „jei mama greit nepareis užmušiu tave arba išvešiu į globos namus“, taip pat sakė, jog „Kaip mama grįš irgi gaus“. Ir tada dukra parašė jai. Dukra taip pat aiškino, kad šiai išsikvietus policiją, bandant išeiti iš namų, tėvas ant jos toliau rėkė, pradėjo šią sekioti, kol ši rinkosi šiai reikalingus daiktus, susirinkusi daiktus, bandė išeiti iš namų tačiau dukrai išeinant iš namų, būnant koridoriaus patalpoje ją tyčia rankomis į kūno kairę pusę pastūmė, ko pasėkoje atsitrenkė į virtuvės duris ir susitrenkė kairę koją ir tokiu būdu tėvas dukrai sukėlė fizinį skausmą, po stūmimo tėvas bandė iš dukros atimti telefoną, užstodamas šiai kelią išeiti, šiai neturint kur eiti ši apsisuko ir pabėgo į kambarį. Šiai pabėgus į kambarį, tėvas pradėjo vytis į kambarį, būnant kambaryje dukra paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tuomet vyras nuo dukros atsitraukė ir išėjo į kambarį. Vyras elgiasi taip ne pirmą kartą, tai vyksta pastoviai. Ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje pradėta nebuvo, smurtų artimoje aplinkoje atvejų yra buvę.

Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 5 skyriaus vyr. patrule. 2024 m. liepos 7 d. apie 22 val., dirbant kartu su 5-to skyriaus vyr. patruliu J. G. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad tėvas smurtauja prieš dukrą. Kiek atsimena, buvo du pranešimai tuo pačiu adresu, pirmą kartą pranešė mama, o antra kartą pati dukra, prieš kurią buvo smurtaujama. Kiek atsimena, įvykio adresas buvo (duomenys neskelbtini). Vykstant nurodytu adresu, dar nenuvažiavus iki įvykio vietos, juos pasitiko pranešėja - mergaitės mama su savo dabartiniu draugu. Nei vieno asmens nei vardo, nei pavardės neprisimena. Jiems sustojus, moteris nurodė, kad jie paskubėtų ir vyktų į namus, nes namuose vyksta smurtas. Pranešėja atrodė labai susijaudinus, bėgo link namų, kur yra jos dukra, ragino ir juos paskubėti. Atvykus prie pat namų, juos pasitiko iš namo išbėgusi mergaitė, prieš kurią buvo naudojamas smurtas. Mergaitė buvo labai susijaudinusi, verkė, negalėjo iš pradžių pratarti nei žodžio. Kadangi buvo tamsu, pašvietus prožektoriumi pamatė, kad iš namų išėjo ir vyras, nukentėjusios mergaitės tėvas, kuris prieš ją smurtavo. Mergaitės mama paaiškino, kad su dukros tėvu yra išsiskyrusi, tačiau gyvena viename name, skirtinguose kambariuose, taip pat nurodė, kad buvęs vyras dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusioji mergaitė nurodė, kad norėjo išeiti iš namų pas mamą, kuri buvo prie tvenkinio su naujuoju draugu. Apie tai, kad ji nori eiti pas mamą, ji pasakė tėčiui, tačiau jam tai nepatiko ir jis mergaitę pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais ir neleido jai išeiti iš namų. Kiek atsimena, mergaitė tuo metu spėjo parašyti savo mamai SMS žinutę, kur prašė pagalbos. Po ko paskambino mamai, tačiau pokalbis buvo trumpas ir labai greitas, bet kiek atsimena, mergaitė sakė, kad spėjo mamos paprašyti pagalbos. Kadangi tėvas vis atėminėjo iš savo dukros telefoną, mergaitė negalėjo visko paaiškinti mamai ir pokalbis buvo trumpas. Po to tėvas pastūmė mergaitę į duris, kiek atsimena, pastūmė ją į virtuvės patalpos duris, ko pasėkoje mergaitė susitrenkė kairę koją, apžiūrėjus sužalojimus, nematė, kad mergaitei bėgtų kraujas. Mergaitės paklausus, ar ji patyrė fizinį skausmą dėl savo tėčio veiksmų, mergaitė nurodė, kad patyrė ir skausmą jaučia iki šiol. Kiek pamena, nukentėjusioji mergaitė daugiau nerodė jokių sužalojimų, prisimena tik koją. Kaip tiksliai mergaitę pastūmė, jau neprisimena. Mergaitė medikų pagalbos atsisakė. Mergaitės tėvas buvo neblaivus, tai aiškiai matėsi, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, alkotesteriu jam buvo patikrintas girtumo apsvaigimo laipsnis, tačiau koks tiksliai girtumas jam buvo nustatytas, neprisimena. Vyras neneigė, kad smurtavo prieš savo dukrą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Taip pat, kiek atsimena, asmens apžiūros metu, pas vyrą buvo rastas nedidelis, apie 4-5 cm, peiliukas. Neprisimena, ar tai buvo sulankstomas peiliukas. Įvykio vietoje vyras šio peilio pats nebuvo išsitraukęs, mergaitė taip pat nenurodė, kad jai tėtis būtų grasinęs su peiliu. Kadangi vyras piktnaudžiauja alkoholiu, jis pastoviai smurtauja tiek prieš savo buvusią žmoną, tiek prieš savo dukrą. Vyro agresijos priepuoliai pasidarė dažnesni, kai moteris su juo išsiskyrė ir susirado naują draugą. Nori pažymėti, kad negali nurodyti asmenų vardų ir pavardžių, nes neprisimena.

2024 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1383/2024 (02) nurodoma, kad G. K. konstatuota odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairio kulkšnelio srityje, dešinio riešo srityje. Viso padaryti trys sužalojimai. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. liepos 7 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai esant įvairiuose padėtyse. Poodinė kraujosruva kairio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024 rugpjūčio 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-2520, kurioje nurodoma, kad vaiko situacijos aptarimas su vaiku: 2024 m. liepos 22 d., 11.00 val., Skyriuje. Vaiko nuomonė: „Mama buvo išėjusi, prašė, kad to nesakytų tėčiui. Tėtis pradėjo rėkti, neišleido jos iš kambario, nes norėjo mamai nunešti pakrovėją. Kodėl jis ant jos pyko, nežino, kai mama kažkur išeina jis pradeda ant jos rėkti. Kai bandė išeiti į koridorių, jis ją pastūmė į duris. Susižalojo koją, į gydytojus nesikreipė. Tai nėra pirmas kartas kai kelia prieš ją ranką. Mama tokiais atvejais kviesdavo policiją. Tėtis vartoja alkoholį, toks pasidarė po skyrybų. Nors ir po skyrybų, bet gyvenama kartu viename name (tėtis atskirame kambaryje). Bandydavo su juo kalbėti, bet jis vis tiek taip elgdavosi. Prie policijos būdavo kaip angelas. Galima sakyti, kad truputį kelia pavojų. Ji nesijaučia saugi, abi su mama nesijaučia saugios. Neatsisakytų pabendrauti su psichologu. Tėtis buvo užrašytas į AA, bet jis nelankė“.

Vaiko gyvenimo aplinka: aplinka tvarkinga, yra visi reikalingi baldai kasdieniams poreikiams.

Vaiko situacijos aptarimas su vaiko atstovais pagal įstatymą.

Bendravimas su vaiko motina: 2024 m. liepos 22 d., skyriuje. Mamos nuomonė: „buvęs vyras nerado jos namuose, todėl jis užsipuolė dukrą. Jis taip daro visada. Savo pyktį ant jos išlieja. Yra jam sakiusi, bet jam vienodai šviečia, nes kasdien geria. Jis savo pyktį kreipia ir į ją, ir į dukrą. Atvykus policijai, jis liko namuose, o išvažiavo jos pas jos darbdavę. Geria kasdien, bet šiaip aprimęs, gal dėl vykstančių tyrimų. Kitą dieną po išgertuvių, jis teigia, kad neatsimena. Psichologo pagalbos jai nereikia. Jos buvusiam vyrui buvo siūlytas gydymas, bet jis nepriėmė, sako, kad negeria.“

?Bendravimas su vaiko tėvu: Bendrauta telefonu 2024 m. rugpjūčio 12 d., 15.00 val. Tėvo nuomonė: „truputį pasikarščiavo, nes neklausė. Liepė tvarkyti kambarį, nes nesitvarko. Truputį apsistumdė. Kaip ji pasijuto, nežino. Pirmas kartas kai pakėlė ranką. Šiandien grįžo iš tyrėjos, bendravo. Nuo to įvykio jau bendravo gražiai. Pasielgė negerai. Nuo to laiko nebuvo jokių incidentų. Dukros atsiprašė. Pagalbos jam nereikia, tegul motina žiūrisi. Su alkoholiu bėdų neturi. Tąkart buvo išgėręs. Laisvalaikiu vartoja alkoholį, kai nedirba. Su anketa sutinka susipažinti el. paštu“.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. 2024 m. liepos 8 d. tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. liepos 7 d. dirbant kartu su vyr. patrule A. M., patruliuojant nustatytame maršrute, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad jos dukra, G. K. buvo namuose su tėvu, kol ši buvo išėjusi prie netoli namų esančios užtvankos su draugu ir gavo iš savo dukros SMS žinutę „Gelbėkit“, moteris perskaičiusi SMS žinutę, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį bei ėjo namų link, einant namo J. K. paskambino savo dukrai telefonu, kuri skambučiu mamai pasakė, kad tėvas ant jos rėkia ir ją puola. Moteriai grįžus namo dukra paaiškino, kad jai būnant namuose ant jos pradėjo rėkti jos tėvas ir J. K. buvęs vyras, M. K., šiai išsigandus, susirinkus reikalingus daiktus, bandant išeiti iš namų, dukrai einant iš virtuvės į koridorių tėvas pastūmė tyčia, rankomis pastūmė dukrą į kairę kūno pusę, ir dukra atsitrenkė į virtuvės patalpos duris ir susitrenkė kairę koją, ko pasėkoje dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Paklausus, G. K. ar reikia medikų pagalbos, ši teigė, kad medikų pagalba jei nereikalinga. Taip pat M. K. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0714“, patikros sertifikato Nr. 2068409, buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas.

2024 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai du Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašai pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID 95440815829, skambu io prad ia_ 2024-07-07 22_39_10)“ ir „BPC skambu io ra as (ID 95440816113, skambu io prad ia_ 2024-07-07 22_41_16)“.

Atidarius pirmąjį garso įrašą pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID 95440815829, skambu io prad ia_ 2024-07-07 22_39_10)“, girdima moterišką balsą, kuris sako: „vienas vienas du klausau“ (toliau - BPC darbuotoja), po ko antras moteriškas balsas atsako: „labas vakaras, norėčiau išsikvieti policiją“ (toliau - Pranešėja). BPC darbuotoja: „taip, klausom, kuriam mieste?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „O koks kaimas ponia?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „aha, (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja tikslinasi adresą, klausdama gatvės. Pranešėja nurodo, kad ten nėra gatvės. Po ko BPC darbuotoja paklausia pranešėjos kas nutiko. Pranešėja: „nežinau, aš dabar trumpam esu išėjus, mergica viena namuose man skambina gelbėkit gelbėkit, aš lekiu namo, nežinau kas ten darosi. Tas prigėręs šoka ant jos“. BPC darbuotoja: „kas ta mergaitė čia jums, kaimynė?“. Pranešėja: „mano dukra“. BPC darbuotoja: „Dukra jūsų. Skambina ir ką sako?“. Pranešėja: „nu rašo man žinutes, kad gelbėkit, girdėjau ir triukšmas. Aš irgi greit lekiu iki namų“. BPC darbuotoja: „Aha, o triukšmas, su kuo gyvena jinai? Ar ten kas skriaudžia ją, muša ar kas?“. Pranešėja: „dabar tėvas yra grįžęs, jisai yra girtas, puola ant jos“. BPC darbuotoja: „aj tėvas. O kiek dukrai metų yra?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini) metų, tai grįžo tėvas neblaivus ir muša dukrą?“. Pranešėja: „Nežinau aš žinokit dabar esu išėjus, dabar aš greitai va parlėksiu namo, nežinau tik tai jinai rašo žinutę, kad gelbėkit“. BPC darbuotoja: „aha, gelbėkit, tai galimai muša tėvas, taip? Ar buvo ankščiau smurtavęs?“. Pranešėja: „Buvo ir ne vieną kartą ir policija yra ne vieną kartą kviesta“. BPC darbuotoja: „dabar greitosios reikia ten ponia?“. Pranešėja: „nu ne“. BPC darbuotoja: „Nereikia, o ten ginklą, kaži muša rankomis, neaišku kaip ten yra?“. Pranešėja: „nežinau, nemačiau“. BPC darbuotoja: „supratau, jūsų vardas, pavardė“. Pranešėja: „J. K.“. BPC darbuotoja: „J. K.?“. Pranešėja: „taip“. BPC darbuotoja: „o ten viena nepilnametė yra?“. Pranešėja: „viena“. BPC darbuotoja: „o sakykit greitosios dabar sakot nereikia? Gerai, supratau tada, informuota yra policija. (duomenys neskelbtini)?“. Pranešėja: „taip“. BPC darbuotoja: „Jeigu galit vykit namo, policiją informuoju, privažiuos“. Pranešėja: „aš irgi bijau daba namo pareit, nes jis ir ant manęs puola“. BPC darbuotoja: „tai tada luktelkit, neikit tada, palaukit kol privažiuos policija, gerai, kieme palaukit tada, nu bet gal nu ta prasme vis tiek dukrai padėt kažkaip“. Pranešėja: „aš vis tiek iki namų tai eisiu“. BPC darbuotoja: „aš sakau, kad ir dukra išeitų kažkaip į kiemą. Kažkaip pasislėpt nuo to tėčio, gerai? O dabar jis neblaivus yra sakot?“. Pranešėja: „taip“. BPC darbuotoja: „tada gerai ponia, laukit policija privažiuos, gerai? Laukit pasitikit, prašom. Viso gero“. Garso įrašo pabaiga, trukmė – 02.16 min.

Atidarius antrąjį garso įrašą pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID 95440816113, skambu io prad ia_ 2024-07-07 22_41_16)“, girdima automatinį atsakiklį, kuris informuoja, kad paskambino į pagalbos numerį 112. Kol vyksta sujungimas antrame fone vyriškas basas šaukia: „dėk ragelį“. Po ko moterišką balsą, sako kelis kartus kartoja: „vienas vienas du klausau“ (toliau - BPC darbuotoja), antras moteriškas balsas atsako: „labas vakaras, gal galit su policija sujungt mane?“ (toliau - Pranešėja). BPC darbuotoja: „O kas atsitiko?“. Pranešėja: „nes čia ant manęs vyksta labai didelis puolimas, mama nori mane pasiimti, bet tėvas neleidžia manęs išeit“. BPC darbuotoja: „tai su šeima konfliktuojat, taip?“. Pranešėja: „jo“. BPC darbuotoja: „kokiu adresu atvažiuot pareigūnams?“. Pranešėja: „aaa (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „Koks rajonas yra?“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini), pakartokit kaimą“. Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: (darbuotoja tikslinasi kaimo pavadinimą) Antrame fone girdima, kaip vyriškas balsas šaukia: „nepilnametė“. Pranešėja: „va girdit (nesuprantama ką sako)“. BPC darbuotoja: „o kas ten šaukia pasakykit?“. Pranešėja: „tėvas mano rėkia ant manęs“. BPC darbuotoja: (darbuotoja vėl tikslinasi kaimo pavadinimą, gatvę ir namo numerį, ar namas yra nuosavas). Pranešėja nurodo: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „šiuo metu vyksta konfliktas tarp jūsų ir tėvo?“. Pranešėja: „taip“. BPC darbuotoja: „nesimuša, nereikia greitosios?“. Pranešėja: „ne, nereikia“. BPC darbuotoja: „nesimuša tėvai?“. Pranešėja: „ne, mamos nėra namuose, o tėvas ant manęs puola“. BPC darbuotoja: „O tai ko jisai nori iš Jūsų?“. Pranešėja: „nežinau, jie abudu yra išsiskyrę ir dabar čia kiekvieną dieną taip vyksta“. BPC darbuotoja: „Jūs nepilnametė esat?“. Pranešėja: „jo“. BPC darbuotoja: „Gerai, o daugiau nepilnamečių namuose yra?“. Pranešėja: „ne, aš tik tai viena“. BPC darbuotoja: „supratau, tai tiesiog tėvas konfliktuoja žodiškai, taip?“. Pranešėja: „jo“. BPC darbuotoja: „gerai, mhm, gerai. Ačiū laukit policijos. Lauksit namuose ar išeisit pasitikt gal?“. Pranešėja: „išeisiu pasitikt“. BPC darbuotoja: „į lauką išeisit ar ne?“. Pranešėja: „jo, jo“. BPC darbuotoja: „tikrai greitosios nereikia?“. Pranešėja: „nereikia“. BPC darbuotoja: „gerai“. Garso įrašo pabaiga, trukmė – 02.17 min.

2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas – „Body“ kamerų vaizdo įrašai filmuoti įvykio vietoje pavadinimu: 1. „PSS-20240707-231308UTC+0300“, 2. „PSS-20240707-231347UTC+0300“, 3. „PSS-20240707-234348UTC+0300“, 4. „PSS-20240708-001348UTC+0300“.

Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu: „PSS-20240707-231308UTC+0300“ matoma, kad pareigūnai pasišviesdami prožektoriumi eina link tolumoje esančio žmogaus silueto, pareigūnai pasisveikina ir pasitikslina ar atvyko čia. Pareigūnai klausia: „čia pas jus, čia jisai?“, moteriškas balsas atsako: „jo“. Pareigūnai pasitikslina, ar reikalinga medikų pagalba, tačiau girdima, kad pagalbos atsisako. Po ko pareigūnai paklausia: „ką padarė jisai jums, ką skauda?“, moteriškas balsas atsako: „rėkavo pirmai, paskui mane stūmė į duris“. Pareigūnai pasiteirauja, ar merginai ką nors skauda. Mergina (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra nukentėjusioji G. K.) nurodo, kad jai skauda koją. Ir nurodo, kad jis neblaivus ir agresyvus. Nukentėjusioji pareigūnams nurodo, kad policija yra kviečiama jam jau šeštą kartą. Tuo metu pareigūnai reikalauja, kad asmuo (galimai G. K. tėvas) ateitų pas juos. Pareigūnai prožektoriumi apšviečia žmogaus siluetą. Mergina pareigūnams nurodo, kad jie gyvena trise: mama, ji ir tėtis. Matoma, kad prie pareigūnų artėja žmogaus siluetas, pareigūnas jo paklausia kas čia buvo šiandien, vyriškas balsas atsako, kad nieko. Pareigūnai dar kartą vyro paklausia kas buvo, vyras atsako, kad nieko. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įraše matomas vyras yra M. K.. Pareigūnas paklausia jo, kodėl jis skriaudžia merginą. M. K. atsako, kad neklauso, norėjo išeit. Matoma, kad vyras vis artėja prie pareigūnų, pareigūnas vyro pareikalauja stovėti vietoje. Vyras tęsia, kad norėjo išeit po dešimtos valandos. Pareigūnas paklausia kur, o vyras atsako, kad nežino. Tuo metu G. K. atsako, kad norėjo eiti pas mamą, nes ji ją pasikvietė, o jisai (tėvas) neleido. Pareigūnė vyro paklausia, kodėl jis neišleido dukros pas mamą. Vyras atsako: „po dešimtos valandos. Nu ką aš žinau, pagal įstatymą, kiek žinau, tai“. Pareigūnas vyrui pasako, kad eitų iki automobilio nusistatyti girtumo. Tuo metu nukentėjusioji nurodo, kad tai ne primas kartas, kai jis kelia balsą. Pareigūnas paklausia vyro, ar jis turi kur išeiti, vyras atsako, kad ne, tačiau nukentėjusioji nurodo, kad jis turi brolius, kurie gyvena netoliese. Girdima, kad prie pareigūnų prieina dar viena moteris, kuri pasako, kad jai jau atsibodo. Tuo metu M. K. pradeda klausinėti kas dar ten ateina, moteris nurodo, kad ji pasikvietė pagalbą, po ko M. K., pamatęs kas atėjo, pradėjo jį varyti. M. K. nustatytas 2,75 promilių girtumas.

Pareigūnė prieina prie moters, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra G. K. motina, kuri nurodo, kad ji buvo išėjusi prie užtvankos ir išgirdo, kad ji (dukra) cypė kieme.

6.27 min. G. K. pasakoja, kad ją stūmė į duris, nes ji norėjo išeiti ir užsigavo koją ir jai dabar skauda. Pareigūnė nueina sudėti alkotesterio, tuo metu (9.00 min.) girdima, kaip G. K. nurodo, kad iš jos norėjo atimti telefoną. Mergina nurodo, kad ji visada yra kontroliuojama. Pareigūnė užsirašo asmenų duomenis.

12.43 min. matoma, kad pareigūnė prieina prie nukentėjusios norėdama pažiūrėti jos sužalojimus. Pareigūnė paprašo parodyti koją, matoma, kad pareigūnė šviečia prožektoriumi ir žiūri kairės kojos sužalojimus. Vaizdo įraše sužalojimų nesimato, kadangi kamera neapima kojos vaizdo. Pareigūnė pažiūrėjus koją merginos pasitikslina ar sužalojimas yra ties kauliuku. Mergina tai patvirtina. Pareigūnė paklausia, ar daugiau niekur nesusitrenkė, mergina nurodo, kad ne ir patvirtina, kad medikų jai tikrai nereikia. Pareigūnė nurodo, kad atvažiuos tyrėjai ir 14.45 min. atsisėda į tarnybinį automobilį, po ko pradeda pildyti dokumentus. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 28.01 min.

Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240707-231347UTC+0300“, atsidarius vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įrašas yra analogiškas prieš tai apžiūrėtam vaizdo įrašui, tik filmuojamas kito pareigūno „Body“ kamera, todėl visi ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenis yra nurodyti „PSS-20240707-231308UTC+0300“ vaizdo rašo apžiūroje. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min.

Trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240707-234348UTC+0300“, atidarius vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje ir atlieka J. K. apklausą, kuri ikiteisminiame tyrime. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 30.00 min.

Ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240708-001348UTC+0300“ atidarius vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje ir toliau atlieka J. K. apklausą, kuri ikiteisminiame tyrime. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 27.58 min.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. K., 2024 m. liepos 7 d. apie 22.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto namo kieme metu, du kartus dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., už dešinės rankos riešo ir ją spaudė, po to, namo koridoriuje, tyčia abiem rankomis stūmė savo nepilnametę dukrą G. K. už dešinės rankos žasto, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvės duris taip patirdama fizinį skausmą, ir šiais veiksmais padarydamas savo šeimos nariui - nepilnametei dukrai G. K. odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio kulkšnelio srityje ir dešinio riešo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis M. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydėsi, lankėsi, 2024 m. liepos 29 d. gautoje Teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-912/2024 nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. sirgtų lėtinių progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizė nėra pagrindo (netikslinga).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra neskirtina. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme M. K. skirtini įpareigojimai.

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, jam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

M. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė