Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1092-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
2A-1092-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Paulius Vinkleris
Civilinė byla Nr. 2A-1092-485/2009;
Pirmos instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 01d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, Agnei Pučinskaitei,dalyvaujant ieškovei J. V.,atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-566-652/2009 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 2-8) ir patikslintu ieškiniu (b. l. 27-32) prašė:

šalių santuoką, įregistruotą 1999 m. liepos 17 d. Varėnos rajono CM skyriuje, įrašo Nr. 63, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;palikti ieškovei pavardę M.;nepilnametės šalių dukters E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai E. V. po 1 000 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 87-89) ieškinį tenkino iš dalies:

šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;paliko ieškovei ikisantuokinę pavardę M.;padalino santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė lengvąjį automobilį Audi 4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra registruotą J. V. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 7 000 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė lengvuosius automobilius - Opel Calibra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3 500 Lt, ir VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3500 Lt, kurie VĮ Regitra registruoti A. V. vardu;priėmė ieškovės J. V. atsisakymą nuo dalies ieškinio ir bylą dalyje dėl automobilinės priekabos BAZ 8142, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui nutraukė;ieškovės reikalavimą palikti jai įsipareigojimus pagal 2007-08-07 su AB banku “Hansabankas” sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV, atmetė;nustatė nepilnametės dukters E. V. gyvenamąją vietą su ieškove;priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. po 500 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (2009-04-08) iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos ieškovė, likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo atmetė;priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei;priteisė iš atsakovo valstybei 180 Lt žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1999-07-17 Varėnos rajono CM skyriuje, įrašo Nr. 63, šeimoje 2001-01-06 gimė dukra E. V.. Abi šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalies dėl turto (priekabos BAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) padalijimo, kadangi nustatė, kad šis turtas įgytas iki šalių santuokos. Teismas atmetė ieškovės prašymą palikti jai visus įpareigojimus pagal 2007-08-07 vartojimo kredito sutartį, kadangi nenustatė CK 6.223 str. 2 d., 3 d. tam numatytų pagrindų. Teismas, remdamasisi byloje surinktais įrodymais, darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Taip pat teismas konstavo, kad atsakovo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra didesnės nei ieškovės, todėl jis turėtų daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas, priteisdamas vaiko išlaikymo dydį iš atsakovo, orietvaosi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, o nustatęs, kad atsakovas turi didesnes galimybes daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo, priteisė iš atsakovo po 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą dukrai nuo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 93-96) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo:

šalių santuoką, įregistruotą 1999-07-17 Varėnos rajono CM skyriuje, įrašo Nr.63, nutraukti dėl ieškovės kaltės;priskirti ieškovei įsipareigojimus pagal 2007-08-07 su AB banku “Hansabankas” sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV;priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. V. 300 Lt išlaikymą, mokamą periodiškai iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;180 Lt žyminį mokestį valstybei priteisti iš abiejų šalių po lygiai;likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė atsisakė atlikti jai tenkančių sutuoktinių pareigų dalį. Jos iniciatyva buvo siekiama nutraukti santuoką, to pagrindinę priežastį nurodant gyvenimą skyrium. Kitų aplinkybių, įrodančių atsakovo kaltę, ieškovė nepateikė, todėl atsakovas nelaikytinas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą palikti jai įsipareigojimus pagal 2007-08-07 su AB banku “Hansabankas” sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV, kadangi šis kreditas buvo paimtas išimtinai ieškovės, o ne šeimos reikmėms. Atsakovas nesutinka ir su teismo išvada, kad jo galimybės teikti dukrai išlaikymą yra didesnės nei ieškovės. Atsakovas nurodo, kad jo pajamas šiuo metu sudaro 400 Lt per mėnesį pagal darbo sutartį su UAB „Mirena“. Priteista išlaikymo suma (500 Lt per mėnesį) yra didesnė nei atsakovo pajamos. Atsakovo nuomone, faktinė aplinkybė, jog anksčiau dirbdamas Didžiojoje Britanijoje jis uždirbo daugiau, išlaikymo dydžio nustatymui esminės reikšmės neturi. Šiuo metu ieškovės pajamos yra beveik du kartus didesnės už atsakovo, todėl sprendimas, kad atsakovas turi daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas pažymi, kad teismas, priteisdamas atsakovui sumokėti visą žyminį mokestį, neteisingai taikė LR CPK 93 str. 2 d., kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-105) prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teigė, kad sutinka su visais ieškovės pareikštais reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, todėl jo prašymas pripažinti santuoką iširusią dėl ieškovės kaltės yra nepagrįstas. Be to, šiems teiginiams pagrįsti, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus. Vartojimo kreditas buvo panaudotas automobiliui Audi A4 įsigyti, šis automobilis priklausė ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir buvo naudotas dukros E. nuvežimui ir parvežimui iš mokyklos. Todėl, ieškovės nuomone, piniginės lėšos, gautos pagal 2007-08-07 Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV, buvo panaudotos šeimos poreikiams. Ieškovė teigia, kad atsakovas, dirbdamas Didžiojoje Britanijoje, vidutiniškai gaudavo apie 6 660 Lt darbo užmokestį. Tačiau vos tik buvo užvesta byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovas grįžo į Lietuvą ir teismui nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje jau nedirba, o dirba Lietuvoje UAB „Mirena“ ir gauna 400 Lt dydžio per mėnesį darbo užmokestį. Ieškovės nuomone, atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad iš darbo Didžiojoje Britanijoje jis buvo atleistas dėl ekonominių, technologinių ar kitokių nuo jo nepriklausančių priežasčių nesant jo kaltės, t.y. neįrodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo nesant jo kaltės. Ieškovės nuomone, atsakovas savo turtinę padėtį pablogino sąmoningai pats savo veiksmais, be to, atsakovas turi geresnes galimybes nei ieškovė susirasti kitą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-04-08 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikta ikisantuokinė pavardė, padalintas santuokoje įgytas turtas : ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas lengvasis automobilis Audi 4, 7000 Lt. vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas lengvasis automobilis Opel Kalibra 3500 Lt. vertės ir automobilis VW Passat 3500 Lt. vertės. Ieškovės J. V. reikalavimą palikti jai įsipareigojimus pagal 2007-08-07 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV atmetė. Nepilnametės dukters E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. V.. Iš atsakovo A. V. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. po 500 Lt. kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmetė. Iš ieškovės ir atsakovo priteisė po 9,60 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Iš atsakovo A. V. priteisė 180 Lt. žyminio mokesčio valstybei ( b. l. 87-89).

Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Jis prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad ieškovė atsisakė atlikti jai tenkančių sutuoktinių pareigų dalį. Jos iniciatyva buvo siekiama nutraukti santuoką, to pagrindinę priežastį nurodant gyvenimą skyrium. Kitų aplinkybių, įrodančių atsakovo kaltę, ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme atsakovas sutiko su visais ieškovės reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo dydžio dukrai priteisimo. Šalys sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas nutraukdamas santuoką ir konstatavo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo priskirti ieškovei įsipareigojimus pagal 2007-08-07 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081213-GV. Nurodo, kad šis kreditas buvo paimtas išimtinai ieškovės, o ne šeimos reikmėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė palikti jai visus įsipareigojimus pagal 2007-08-07 vartojimo kredito sutartį. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog AB Banko „ Hansabankas“ neišreiškė savo pozicijos byloje, į Vartojimo kredito sutarties sąlygas, padarė teisingą išvadą, jog vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jei yra nustatomi tam tikri įstatyme nustatyti pagrindai ( CK 6.223 str. 2 d., 3 d.). Tokie pagrindai byloje nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo galimybės teikti išlaikymą dukrai yra didesnės nei ieškovės. Jis prašo teismo priteistą 500 Lt. dydžio išlaikymą sumažinti iki 300 Lt.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmės yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma ,su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismas, nagrinėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Tai yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punkte, kuris numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas pripažino, kad jis jau pakeitė darbovietę, šiuo metu dirba UAB „ Eurocash“, per mėnesį uždirba 800 Lt. Taip pat nustatyta, kad ieškovė irgi dirhba, per mėnesį uždirba apie 600 Lt.

Teisėjų kolegija remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, bei CK 3.192 str. nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai sprendžia, kad atsakovas šiuo metu nėra pajėgus mokėti vaiko išlaikymui po 500 Lt. kas mėnesį, nes priešingu atveju jo turtinė padėtis labai pablogėtu. Dėl virš nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teismo sprendimu priteista išlaikymo suma vaikui mažintina iki 400 Lt. per mėnesį ( CPK 326 str. 1 d., 3 p., CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. ).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai , šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ( CK 3.201 str.). Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iš jo priteisė visą žyminį mokestį, nes ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Prašo žyminį mokestį priteisti iš abiejų po lygiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas dėl to , kad jis jo neteikė, todėl iš jo priteistinas ir žyminis mokestis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą išlaikymo dydį sumažina iki 400 Lt. per mėnesį, todėl ir priteisto žyminio mokesčio dydis sumažintinas iki 144 Lt ( 400 x 12: 100 x 3).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu priteistą iš atsakovo A. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinant iki 400 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos ( 2009-04-08) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos J. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. V. 144 ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis ) Lt. žyminio mokesčio valstybės naudai.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel