Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nurodyta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo L. S. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Z. išteisintas dėl to, kad jis 2017 m. vasario pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudojęs kompiuteriu su interneto prieiga, kurios IP 178.16.46.19, prisijungęs prie internetinio skelbimų tinklalapio www.autogidas.lt įdėjo skelbimą, kad parduoda „Toyota D CAT“ dyzelinio vidaus degimo variklio kuro purkštukus, žinodamas, kad purkštukai sugedę, 2017 m. vasario 8 d. apie 11 val. susitarė su L. S. susitikti prie ofiso, sudaręs įvaizdį, kad dirba įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įtikino, kad parduodami purkštukai geri, juos pardavė L. S. už 600 eurų, tačiau patikrinti kartu vykti atsisakė, pažadėjo grąžinti pinigus, jei būtų negeri, nukentėjusiajam paskambinus ir informavus, kad purkštukai neveikia, susitarė susitikti, į susitikimo vietą neatvyko, į telefono skambučius neatsakė, tačiau atsiliepęs kitu numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime, paaiškino, kad purkštukų nepardavė, taip apgaulės būdu užvaldė L. S. priklausantį turtą – 600 eurų.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog, nors ištirti įrodymai patvirtina, kad sandoris tarp L. Z. ir L. S. dėl automobilio variklio purkštukų pardavimo įvyko, tačiau esminės apgaulės, nulėmusios nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti jam nenaudingą sandorį išteisintojo veiksmuose nebuvo, o tarp šių asmenų susiklostė sutartiniai santykiai, iš kurių kylančių prievolių vykdymo klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. Z. pripažinti kaltu, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. nemokamų darbų, dirbant 20 val. per mėnesį visuomenės labui.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, jog L. Z. sudarydamas civilinį sandorį elgėsi nesąžiningai, padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintojo panaudota apgaulė nebuvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje. Be to, pats nukentėjusysis, dalyvaudamas šiame sandoryje, neįveikė minimalaus protingo elgesio lygio, ir nenustatyta, kad L. Z. būtų tyčia kaip nors sudaręs situaciją, kuri būtų sutrukdžiusi nukentėjusiajam atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo išvados dėl apgaulės panaudojimo yra klaidingos. L. Z. dar prieš sandorį ėmėsi priemonių paveikti nukentėjusiojo sąmonę, tai yra dar prieš susitikdamas iš karto pasakė, kad reikia susitikti, neva, kaltinamojo darbo vietoje, tai yra prie ofiso. Atvykus į susitikimo vietą, kaltinamasis sudarė nukentėjusiajam įspūdį, kad jis dirba Kaune, (duomenys neskelbtini), išėjo iš minėto pastato laiptinės. Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad išteisintasis nesiėmė jokių specialių veiksmų sudaryti patikimo žmogaus įvaizdžiui. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo apgautas, nes, kaltinamajam pasislėpus, būtent šiame ofise jis kaltinamojo ir ieškojo. Skunde nurodoma, jog L. Z. nereikėjo įkalbinėti L. S. pirkti purkštukus, kadangi nukentėjusysis pats buvo apsisprendęs juos pirkti. L. Z. nukentėjusįjį įtikino, kad purkštukai yra veikiantys, tai yra pateikė melagingą informaciją, nes pats purkštukų prieš parduodamas nepatikrino, nutylėjo esmines aplinkybes apie šios detalės veikimo ypatybes, kurios neabejotinai turi būti žinomos asmeniui, ardančiam automobilius – tai, kad automobilį su neveikiančiais purkštukais galima užvesti, bet jie yra netinkami naudoti. Pasak prokurorės, esminė aplinkybė, lėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą, buvo ta, kad L. Z. pažadėjo jam grąžinti pinigus, jei purkštukai neveiks, tačiau šio pažado jis neketino vykdyti. Apklausiamas L. Z. parodė, kad, jo įsitikinimu, elektrinės automobilių detalės yra nekeičiamos ir negrąžinamos. Šios aplinkybės patvirtina išankstinę L. Z. tyčią apgaule užvaldyti nukentėjusiojo turtą, parduodant neveikiančią detalę. Pažymima ir tai, kad kaltinamasis atsisakė vykti su nukentėjusiuoju purkštukus patikrinti, motyvuodamas tuo, kad neturi laiko, ir, kai tik kaltinamajam tapo žinoma, kad nukentėjusysis taip pat žino, jog purkštukai yra sugedę, iš karto nuo jo pasislėpė. Apeliaciniame skunde pažymima, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. Z. neatsisakė grąžinti pinigus už parduotą daiktą (kas negali būti traktuojama kaip apgaulė), o pažadėjo juos grąžinti, susitikęs su nukentėjusiuoju, tačiau į susitikimą neatvyko, telefoną išjungė. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad nenustatyta, jog L. Z. būtų tyčia sudaręs situaciją, kuri būtų sutrukdžiusi nukentėjusiajam civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas taptų neįmanomas. L. Z., supratęs, kad nukentėjusysis sieks susigrąžinti pinigus, išjungė telefoną, kuriuo bendravo su nukentėjusiuoju, bet atsiliepęs kitu numeriu, nurodytu jo paties skelbime, apsimetė kitu žmogumi, pasakydamas, kad purkštukų neparduoda. L. Z. buvo nustatytas ir surastas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, ir tai, kad jis tokiu būdu tapo žinomas nukentėjusiajam, nereiškia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Nesutinkama ir su apylinkės teismo vertinimu, jog nukentėjusiojo elgesys buvo neatsakingas ir neprotingas. Liudytojas A. S. parodė, kad kaina už purkštukus buvo ne maža, kaip nurodyta nuosprendyje, o normali. Be to, nukentėjusysis sudarė žodinį sandorį, rašytinė tokio sandorio forma nėra būtina. Vien vardo ar pavardės paklausimas savaime neleidžia identifikuoti sandorio dalyvius. Be to, nukentėjusysis turėjo telefono numerius, kuriais bendravo su kaltinamuoju, todėl pagrįstai tikėjosi, kad galės susisiekti su pardavėju. Motyvas, kad nukentėjusysis turėjo numanyti, jog purkštukai neveiks, nes buvo „apaugę smala“, neturėjo būti taikomas nukentėjusiajam, nes pirmiausia tai turėjo pamatyti kaltinamasis, kuris įtikino nukentėjusįjį, kad detalė yra veikianti. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti. išteisintasis D. L. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas bei išteisintasis L. K. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir L. K. bei D. L. pripažinti kaltais, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Kolegija, įvertinusi apylinkės teisme ištirtus įrodymus, proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis.BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neįvertinęs L. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos, netinkamai išanalizavo ir nustatė apgaulės išteisintojo veiksmuose nebuvimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, išteisindamas L. Z., konstatavęs, kad jo veiksmai neatitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad L. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Kolegija nustatė, kad L. Z. 2017 m. vasario pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudojęs kompiuteriu su interneto prieiga, kurios IP 178.16.46.19, prisijungęs prie internetinio skelbimų tinklalapio www.autogidas.lt įdėjo skelbimą, kad parduoda „Toyota D CAT“ dyzelinio vidaus degimo variklio kuro purkštukus, 2017 m. vasario 8 d. apie 11 val. susitarė su L. S. susitikti prie ofiso, sudaręs įvaizdį, kad dirba įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įtikino, kad parduodami purkštukai geri, juos pardavė L. S. už 600 eurų, tačiau patikrinti kartu vykti atsisakė, pažadėjo grąžinti pinigus, jei būtų negeri, nukentėjusiajam paskambinus ir informavus, kad purkštukai neveikia, susitarė susitikti, į susitikimo vietą neatvyko, į telefono skambučius neatsakė, tačiau, atsiliepęs kitu numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime, paaiškino, kad purkštukų nepardavė, taip apgaulės būdu užvaldė L. S. priklausantį turtą – 600 eurų.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Z., apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis prekiauja naudotomis automobilių detalėmis ir nurodytu laiku pardavė L. S. automobilio „Toyota D CAT“ dyzelinio vidaus degimo variklio kuro purkštukus. Šiuos purkštukus išėmė iš automobilio, kurį pirko Anglijoje, variklio. Pirkdamas šį automobilį peržiūrėjo vaizdo įrašą, automobilio variklis veikė, įtarimų, kad purkštukai būtų negeri, nebuvo. Su nukentėjusiuoju sutarė susitikti nurodytoje vietoje, kadangi ten netoliese nuomojosi garažą, kurio vietą nusakyti sudėtinga. Perduodamus purkštukus pažymėjo baltu markeriu, žadėjo juos pakeisti, jeigu jie neveiks, neatsimena, ar pinigus, ar kitus purkštukus atiduoti žadėjo. Nukentėjusysis sakė važiuosiantis purkštukų patikrinti, kartu su L. S. vykti atsisakė, nes neturėjo laiko. Parduodamas manė, kad purkštukai yra geri. Po valandos nukentėjęs paskambino, pasakė, kad purkštukai jam netinka, susitarė su juo susitikti prie ofiso. Pagalvojo, kad ne tos mašinos purkštukus padavė, tačiau patikrinęs nustatė, kad paduoti buvo tie, į susitikimą neatvažiavo, išvyko į kitą susitikimą, o nukentėjusiajam nepaskambino, nes telefonas išsikrovė, o gal baigėsi sąskaita. Kadangi purkštukai buvo parduoti, to numerio jam nebereikėjo. Daugiau nukentėjęs jam neskambino. Telefono korteles keičia kas mėnesį, nes tokiu atveju vieną mėnesį gali nemokamai naudotis internetu. Turi keturias korteles. Iki šiol žalos nėra atlyginęs, su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tačiau jo neapgavo. Jokia naudotų detalių prekyvietė elektrinių detalių atgal nepriima, ir šiuo atveju, grąžinti nukentėjusiajam pinigus, ar ne, yra tik kaltinamojo sąžinės reikalas. Parduodamas detales, jis grąžinti pinigus už jas nesitiki. Teigia, kad nukentėjusysis galėjo su juo susisiekti, reikėjo skambinti vėliau, kadangi sutarus susitikti, jo telefonas išsikrovė. Kitą dieną jam niekas neskambino, nors telefonas buvo įjungtas. Kas galėjo atsiliepti nukentėjusiajam paskambinus kitu jo numeriu, nežino, su nukentėjusiuoju jis pats niekada nekalbėjo, po kelių valandų L. S. jam neskambino. Niekas jo telefono numeriu nesinaudoja. Kartais naudojasi kolega A. Š., kuris yra išvykęs iš Lietuvos, kada grįš, nežino. Nors L. Z. savo kaltės nepripažino, jų kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šia baudžiamosios bylos medžiaga:Nukentėjusysis L. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad radęs skelbimą apie parduodamas detales, jis skelbime nurodytu numeriu parašė žinutę, paklausė kainos. Jam atrašė iš kito telefono numerio, nurodė vieno purkštuko kainą – 200 eurų. Paskambinus kitu numeriu, nes tas jau neveikė, pardavėjas išgyrė purkštukų kokybę, nors nurodė, kad jie netikrinti, nes tam neturi laiko. Nutarė susitikti prie kaltinamojo darbo, prie ofiso. Atvykęs į sutartą vietą, nukentėjusysis paskambino L. Z., o šis nurodė išeinantis. Kaltinamasis išėjo iš pastato kampo laiptinės, buvo apsirengęs ne kaip darbininkas. Nukentėjusysis, pamatęs, kad purkštukai jam tinkamo modelio, pasiūlė važiuoti juos patikrinti, kadangi žinojo, kad yra daug blogų ir sunku juos gauti gerus. L. Z. nurodžius, kad vykti kartu jų patikrinti negali, nukentėjusysis pasiūlė nuvažiuoti vienas ir, jeigu bus blogi, grįš prie kaltinamojo ofiso ir juos grąžins. Nuvykus į automobilių servisą, sužinojo, kad purkštukai visiškai netinkami. Paskambinus pardavėjui, jis neatsiliepė, o paskui perskambino. Nukentėjusysis jį informavo, kad purkštukai yra blogi. L. Z. pasakė, kad gal sumaišė purkštukus, nurodė susitikti prie ofiso, kad pakeis juos kitais. Nors susitikimo laiko nesutarė, tačiau nukentėjusysis nurodė atvažiuojantis iš karto. Už 10 min nuvykęs prie ofiso, jis skambino kaltinamajam, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, bandė jam skambinti apie valandą. Perėjo visas patalpas, visą pastatą, kabinetus jo ieškodamas, kalbėjo su sargais, su parduotuvės darbuotojais, niekas nieko nematė ir negalėjo pasakyti, kas tas žmogus. Pabandė skambinti kitu numeriu, kuriuo buvo įdėtas pradinis skelbimas. Šiuo numeriu atsiliepė labai panašaus į kaltinamojo balsą asmuo ir pasakė, kad nieko nežino, purkštukai parduoti seniai ir šiuo metu jis parduoda variklį. Nukentėjęs nurodė, jog kreipsis į policiją. Atsiliepęs asmuo teigė, jog aiškinsis su savo darbuotojais, tačiau su nukentėjusiuoju niekas nesusisiekė. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamasis jį apgavo. Jis negali pasakyti, ar kaltinamasis žinojo, kad purkštukai blogi, ar ne, tačiau jis L. S. įtikino, kad jie yra geri. Kaltinamojo duomenis sužinojo iš tyrėjos, iki tol nežinojo kaltinamojo vardo ar pavardės. Kaltinamąjį rado tik po pusės metų, buvo sunku surasti. Jis skambino nurodytais telefono numeriais ir po mėnesio, bet vienas telefono numeris buvo išjungtas, o kitu sakė, kad nieko nepardavė. Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Vizualiai apžiūrėjus purkštukus ir sukėlus slėgį rankine pompa, paaiškėjo, kad purkštukai nesandarūs, galimai dėl blogo sumontavimo, apaugę smala, sudilę. Tokie purkštukai naudojimui nebetinkami, nes gali sugadinti variklį. Pardavėjas, jeigu netikrino, negalėjo žinoti, kad purkštukai blogi. Reikia būti specialistu, turėti patirties, kad suprastum iš vaizdo įrašo. Su tokiais purkštukais variklis galėjo užsivesti. Mano, kad asmuo, gyvendamas iš atsarginių detalių pardavimo, variklių ardymo, galėjo suprasti, kad purkštukai naudoti netinkami. Nauji jie labai brangūs, o 200 eurų kaina – labai maža. Tokios detalės yra grąžinamos, nes jos labai brangios ir jas nuolat atveža tikrinti. Patikrinimo metu nustačius, jog purkštukai yra blogos kokybės, asmenys juos veža grąžinti. Kai gaunamas toks variklis, išimant purkštuką aiškiai matoma, kad jis „apaugęs“ derva, supranta, kad tai yra trūkumas.2017 m. vasario 8 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad L. S. kreipėsi dėl galimai jo atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo, išdėstė analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, jog kaltinamasis atsisakė vykti tikrinti purkštukus, nes turi daug darbo ofise. Informavus L. Z., kad purkštukai nėra tinkami, jis informavo, kad yra išvykęs iš ofiso ir grįš už pusvalandžio, sutarė susitikti prie minėto ofiso. Teigė vėliau skambinęs kelis kartus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo išjungtas, ieškojo jo pastate Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau niekas apie minėtą asmenį nežinojo. Paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įdėtas skelbimas www.autogidas.lt, atsiliepė asmuo, kurio balsas buvo „vieno ir to paties asmens tiek kalbant numeriu nurodytu skelbime, tiek numeriu, kuriuo bendravo pastoviai derindamas susitikimą ir pirkimą“. Šis asmuo nurodė, kad purkštukus jau yra pardavęs seniai, į žinutes pagal skelbimus niekada neatsako, o šiuo metu yra technologijų amžius ir gal kažkas perskaitęs jam siųstą žinutę, atsakė nukentėjusiajam (b. l. 9–100).2017 m. vasario 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) bei prie šio pastato esanti aikštelė, kur nukentėjusysis nurodė susitikęs su kaltinamuoju (b. l. 11–13). Iš 2017 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. S. tyrimui pateikė tris dyzelinio vidaus degimo variklio kuro purkštukus (b. l. 28–29). 2017 m. kovo 1 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota nukentėjusiojo pateiktų kuro purkštukų apžiūra. Užfiksuota, kad purkštukai naudoti, ant jų matomi tepalų likučiai, jaučiamas dyzelino kvapas. Purkštukai įpakuoti į polietileninį maišelį (b. l. 30–32). 2017 m. balandžio 13 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis L. S. iš jam atpažinimui pateiktų 4-ių asmenų fotonuotraukų atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 3, t. y. L. Z., kaip asmenį, kuris jam pardavė neveikiančius purkštukus (b. l. 37–43).2017 m. birželio 28 d. akistatos protokolas patvirtina, kad prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pašalinti nepavyko, jie liko prie savo apklausų metu duotų parodymų (b. l. 51–52). Užklausos dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybės atsakymas patvirtina, jog šie telefono numeriai priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai ir veikia atitinkamai nuo 2017 m. sausio 31 d. bei 2017 m. sausio 25 d. (b. l. 57–58).2017 m. kovo 10 d. atsakymas į užklausą apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ir buvo naudotas mobiliajame telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d. dviejuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 63).2017 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės matyti, kad tyrimo metu buvo gautos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, kurias išanalizavus nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) veikia dažniausiai prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini), kurių adresai (duomenys neskelbtini). Telefonas veikė iki 2017 m. vasario 8 d. Atlikus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizę gauta informacija, kad minėtas telefonas veikė dažniausiai prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini), kurių adresai atitinkamai: (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 7 d. 11.39 val. šiuo numeriu buvo gauta SMS iš nukentėjusiojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungus prie celės (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 89–90).Iš 2017 m. kovo 31 d. UAB „Vertikali medija“ rašto Nr. SD 2017/03-33 matyti, kad skelbimas, kuriame buvo naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įdėtas prisijungus prie IP (duomenys neskelbtini), nurodytas el. p. (duomenys neskelbtini) ir naudotojas L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–106).2017 m. birželio 2 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacinių technologijų valdybos raštas Nr. 119 patvirtina, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), paslauga teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).Iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad pateikti 3 vnt. purkštukų yra netinkami naudoti, nesandarūs – grįžtamas kanalas nelaiko slėgio (b. l. 118).Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas neatnaujintas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas išsamiai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei apklausė tyrimui reikšmingus parodymus davusius asmenis, tačiau, pripažinęs šiuos duomenis įrodymais, padarė klaidingas išvadas dėl L. Z. kaltės, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie objektyvieji sukčiavimo požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų įvykdyta bent dalis nurodytų veiksmų.Kaltinamasis L. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką nepripažino, neigė apgaulės savo veiksmuose buvimą. Tačiau nukentėjusysis L. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad automobilio detales – kuro purkštukus jis įgijo suklaidintas asmens, prisistačiusio www.autogidas.lt interneto tinklalapyje parduodamų automobilio „Toyota Avensis“ naudotų detalių pardavėju. Jau tą pačią įvykio dieną – 2017 m. vasario 8 d., po nukentėjusiojo susitikimo su kaltinamuoju prie pastato Kaune, (duomenys neskelbtini) ir paaiškėjus, jog parduotos detalės buvo nekokybiškos, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų nepavykus jų grąžinti, nukentėjusysis apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Praėjus kiek daugiau nei dviem valandoms nuo jo susitikimo su L. Z., L. S. policijos pareigūnui itin detaliai nurodė kuro purkštukų įsigijimo aplinkybes, jo parodymai nekito viso proceso metu. Tai, kad šias naudotas autodetales nukentėjusiajam pardavė būtent L. Z., neginčija ir pats išteisintasis, tačiau jis teigė, jog apgauti L. S. neketino, nežinojo, jog detalės nebuvo kokybiškos. Pasak jo, atgal net ir nekokybiškų elektrinės automobilio dalies detalių niekas nepriima, todėl, patikrinęs, jog nukentėjusiajam perdavė būtent reikiamo automobilio detales, į paties nurodytą susitikimo vietą dėl nukentėjusiajam netinkamų detalių nebeatvyko, o mobiliojo ryšio telefono neišjungė, tačiau jis išsikrovė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro priešingą negu skundžiamame nuosprendyje išvadą, jog sukčiavimo sudėties būtinasis požymis – apgaulė L. Z. veiksmuose nustatytas. Kaltinamojo L. Z. kaltę būtent apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, tai yra nukentėjusiajam priklausančias pinigines lėšas, be nukentėjusiojo ir liudytojo A. S. parodymų bei kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kurie iš dalies sutampa su nukentėjusiojo parodymais, apie tai, kad jis susitarė su L. S. ir pardavė jam naudotas automobilio detales, žadėjo jas pakeisti, jeigu neveiks. Neatsimena, ar žadėjo atiduoti pinigus, ar kitus purkštukus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu jis kategoriškai nurodė ir tai, kad, jo manymu, jokia naudotų detalių prekyvietė elektrinių detalių atgal nepriima, ir šiuo atveju grąžinti nukentėjusiajam pinigus, ar ne, yra tik jo sąžinės reikalas. Parduodamas detales, jis grąžinti pinigus už jas nesitiki. Šie L. Z. parodymai iš esmės patvirtina tai, kad dar iki nukentėjusiajam apsisprendžiant įsigyti kuro purkštukus, išteisintasis žinojo, jog šių detalių, net ir paaiškėjus, jog jos nekokybiškos, atgal priimti neketina. Tuo tarpu nukentėjusysis, kaip ir sutarė su L. Z. detalių perdavimo jam metu, sumokėjęs sutartą sumą – 600 eurų, iš karto po jų įgijimo nuvyko į autoservisą patikrinti jų būklės, sužinojęs, jog purkštukai netinkami naudoti, iš karto informavo pardavėją (kaltinamąjį), sutarė su juo susitikti ir per keletą minučių nuvyko į sutartą vietą, kur ir įsigijo detales. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo veiksmų, siekiant nustatyti kuro purkštukų būklę, skubotumas patvirtina jo parodymus apie susitarimą su pardavėju, pastarajam atsisakius su juo vykti patikrinti purkštukų būklę, juos patikrinti vienas ir, paaiškėjus, jog jie netinkami, grąžinti. Tai, kad, priešingai nei teigė išteisintasis, purkštukai įprastai naudotų detalių prekyvietėms yra grąžinami, kadangi jų didelė kaina, o gedimai dažni, patvirtino ir liudytojas A. S., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. L. Z., paaiškėjus, jog jo parduotos detalės netinkamos naudoti, į sutartą susitikimo vietą neatvyko, nukentėjusiajam nepavyko susisiekti su juo telefono numeriu, kuriuo iki tol bendravo, o paskambinus kitu telefono numeriu, kuriuo buvo įdėtas skelbimas apie parduodamas detales, atsiliepęs asmuo, kurio, nukentėjusiojo žodžiais, balsas labai panašus į L. Z., nurodė, jog purkštukų seniai nebeparduoda ir nieko apie tai nežino. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šie L. Z. veiksmai – melagingas sandorio sąlygų nurodymas, kuomet jis sutarė, jog nukentėjusysis detalę pirks su galimybe patikrinus ją ir nustačius netinkamumą naudoti, grąžinti, tačiau iš anksto žinojo, jog šio susitarimo nevykdys, lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti jam nenaudingą sandorį. Priešingai nei aptariama skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi tai, ar prieš sandorio sudarymą pačiam kaltininkui buvo žinoma, jog kuro purkštukų kokybė yra netinkama. Liudytojas A. S. teisme parodė, jog net ir esant netinkamos kokybės kuro purkštukams, automobilis gali būti užvedamas, o iš vaizdo įrašo suprasti apie purkštukų gedimą gali tik specialių žinių turintis asmuo, todėl tikėtina, jog kaltinamasis apie minėtą gedimą galėjo ir nežinoti. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė dėl L. Z. žinojimo apie netinkamą parduodamų kuro purkštukų kokybę ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nėra patvirtintina, ji iš kaltinimo šalintina. Išteisintojo siekį apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą patvirtina ir jo veiksmai dar iki kuro purkštukų perdavimo nukentėjusiajam. Jis, dar prieš susitikdamas su nukentėjusiuoju, telefonu informavo L. S. apie susitikimo vietą – jo „darbo vietoje“, tai yra prie ofiso. Kaip nurodė nukentėjusysis, jam atvykus į sutartą vietą, L. Z. išėjo iš nurodyto pastato laiptinės. Šios aplinkybės neginčijo ir pats L. Z., nors nurodė, jog į pastatą įėjo tik norėdamas pasišildyti. Vis tik, atmetant tokius išteisintojo teiginius, pritartina prokurorės skundo argumentams, jog tokie kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į siekį sudaryti patikimo žmogaus įvaizdį. Nukentėjusysis 2018 m. vasario 8 d. protokole-pareiškime nuosekliai tvirtino, jog kaltinamasis atsisakė vykti tikrinti purkštukus, motyvuodamas tuo, kad turi daug darbo ofise. Informavus L. Z., kad purkštukai nėra tinkami, jis nurodė, kad yra išvykęs iš ofiso ir grįš už pusvalandžio, sutarė susitikti prie minėto ofiso. Akivaizdu, jog tokiais išteisintojo veiksmais nukentėjusysis buvo suklaidintas apie L. Z. darbo vietą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog L. Z. neatvykus į sutartą vietą dėl purkštukų grąžinimo, L. S. jo aktyviai ieškojo būtent pastate Kaune, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, jog nukentėjusiojo galimybė savo pažeistas teises ginti civilinio proceso priemonėmis kaltinamojo veiksmais nebuvo apsunkinta. Tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. L. Z., neatvykdamas į sutartą vietą dėl purkštukų grąžinimo ir negalint susisiekti su juo telefonu, suvokė, jog nukentėjusiojo galimybės susigrąžinti sumokėtus 600 Eur už netinkamos kokybės purkštukus kitu būdu taps neįmanomos. L. S. nebuvo žinomi išteisintojo anketiniai ar kiti duomenys, iš kurių būtų galima identifikuoti autodetalių pardavėją, inicijuojant galimai pažeistų teisių gynimą civilinio proceso priemonėmis. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip neįveikiantis minimalaus protingo elgesio lygio. Aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiojo elgesys sudarant sandorį dėl naudotų automobilio detalių įsigijimo iš interneto tinklalapyje www.autogidas.lt skelbimą įkėlusio asmens atitinka visuomenėje nusistovėjusį tokių sandorių sudarymo būdą. Dėl šios priežasties reikalavimas nukentėjusiajam sudaryti rašytinį sandorį, ar, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, dėvėtų autodetalių pardavėjo vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos ar darbovietės išsiaiškinimas, vertintinas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo padėties apsunkinimas, o jo elgesys, šių aplinkybių neišsiaiškinus, negali būti traktuojamas kaip neatitinkantis minimalaus protingo elgesio lygio. Kaip pagrįstai pažymima prokurorės skunde, nukentėjusysis, turėdamas du L. Z. mobiliojo ryšio telefono numerius, kuriais nuo pat kontakto su išteisintuoju pradžios jam pavyko su juo susisiekti, be to, pagrįstai manydamas, jog L. Z. darbovietė yra Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, jog kilus nesklandumų dėl įsigytos detalės, jis turės galimybę susisiekti su kuro purkštukų pardavėju. Vis tik, pastarajam į susitikimą neatvykus, vienu iš skelbime nurodytų kontaktinių telefono numerių neigiant kuro purkštukų pardavimo faktą, o kitą išjungus, konstatuotina, jog nukentėjusiojo galimybė savo teises ginti civilinio proceso tvarka iš esmės buvo apsunkinta.Pažymėtina ir tai, jog siekį išlaikyti apgaulės būdu iš nukentėjusiojo įgytą turtą patvirtina ir L. Z. elgesys po to, kai jis buvo informuotas apie netinkamos kokybės kuro purkštukų pardavimą. Nukentėjusiajam paskambinus L. Z. jo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išteisintasis sutarė su juo susitikti prie ofiso, tačiau į nurodytą vietą neatvyko. Skambinant minėtu numeriu pakartotinai, jis buvo išjungtas. Nors kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis galėjo su juo susisiekti, reikėjo skambinti vėliau, kadangi sutarus susitikti, jo telefonas išsikrovė, o kitą dieną jam niekas neskambino, nors telefonas buvo įjungtas, tačiau tokius jo argumentus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma. Kaip matyti iš atsakymų į paklausimus dėl skelbime www.autogidas.lt nurodytų telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybės, IMSI ir IMEI kontrolės, ir ikiteisminio tyrimo metu šiais numeriais pareigūnams susisiekti nepavyko, jų naudotojas buvo nustatinėjamas tik ikiteisminio tyrimo subjektų naudojamomis priemonėmis, taip pat siunčiant paklausimus UAB „Virtuali medija“, valdančiai www.autogidas.lt tinklalapį. 2017 m. kovo 10 d. atsakymas į užklausą apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė tik laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (dienos, kurią nukentėjusiajam ir buvo parduoti purkštukai). Pats L. Z., būdamas informuotas, kad nukentėjusiajam pardavė netinkamos kokybės detalę, sutaręs su juo susitikti ir į susitikimo vietą neatvykęs, tačiau turėdamas nukentėjusiojo telefono numerį, su juo nesusisiekė ir pinigų už parduotą netinkamos kokybės prekę grąžinimo neinicijavo. 2017 m. kovo 10 d. atsakymas į užklausą patvirtina ir tai, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 18 d. dviejuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose. Nors ir po įvykio buvo galima susisiekti su šio mobiliojo ryšio telefono numerio naudotoju – L. Z., tačiau, kaip minėta, nukentėjusiojo teigimu, juo paskambinus, asmuo, kurio balsas skambėjo kaip išteisintojo, nurodė, jog nieko apie purkštukų pardavimą nežino, aiškinsis su savo darbuotojais, tačiau su L. S. nebesusisiekė. L. Z. argumentai, jog abiem nurodytais mobiliojo ryšio telefono numeriais naudojosi tik jis pats, tačiau būtent tuo metu, kai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusysis po įvykio, galėjo atsiliepti jo kolega, kuris išvykęs į Angliją, vertintini kaip gynybinė išteisintojo pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. Nors kaltinamasis neneigia gavęs pinigus ir jų neatidavęs, tačiau jis neigia apgaulės savo veiksmuose buvimą. Teismų praktikoje turto užvaldymas piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Be to, kaip minėta, akivaizdu, kad savo pažado grąžinti L. S. jo sumokėtus pinigus jis neketino įvykdyti, kadangi, iškreipdamas objektyvią tiesą, jis sudarė tokią situaciją, kuri iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes su juo susisiekti. Tyčios turinį kaltinamojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad jam apgaule suklaidinus L. S., jog paaiškėjus netinkamai kuro purkštukų kokybei, pinigai jam bus grąžinti ar detalės pakeistos kitomis, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. L. Z. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule, o jo parodymus paneigia išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Piktnaudžiaudamas L. S. pasitikėjimu, jis netinkamų kuro purkštukų nepakeitė kitais, pinigų jam negrąžino, į sutartą vietą neatvyko, nors nurodė susitikti prie ofiso, į kurį grįš už pusės valandos, tačiau Kaune, (duomenys neskelbtini) jis nedirbo. Kaltinamasis padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą turtą. Darytina išvada, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjusiajam pažadėjęs esant netinkamai parduotų daiktų kokybei, grąžinti pinigus ar netinkamas detales pakeisti kitomis, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, nusikalstama veika padaryta 2017 m. vasario mėn., ilgą laiką po to jis nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jo dėstomi teiginiai apie tai, kad pinigus būtų grąžinęs nukentėjusiajam su juo susisiekus, yra deklaratyvūs ir nepašalina L. Z. baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo L. Z. veika sutarus nukentėjusiajam parduoti naudotą automobilio detalę, paėmus už ją pinigus, tačiau, paaiškėjus daikto trūkumams ir sutarus ją pakeisti kita ar pinigus grąžinti ir susitarimo neįvykdžius, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamojo panaudota apgaulė užvaldant svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigines lėšas – buvo esminė, lėmusi L. S. apsisprendimą sudaryti jam nenaudingą sandorį.

Dėl L. Z. skirtinos bausmės

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę L. Z., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo L. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu priimti Vokietijoje ir Švedijoje. Kaltinamasis net 62 kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina L. Z., rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų ir įstatymo saugomų normų. Todėl, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamų veikų padarymą jam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas BK 46 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog internetiniame tinklalapyje rado skelbimą dėl naudotų automobilio detalių – kuro purkštukų pardavimo. Už juos kaltinamajam L. Z. sumokėjo 600 eurų. Tokiu būdu jam padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusysis L. S. patyrė turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su L. Z. nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam L. S. iš L. Z. priteistinas 600 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pareiškė prašymą priteisti iš kaltinamojo L. Z. nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos (netektas darbo užmokestis), susijusios su nukentėjusiojo privalomu dalyvavimu bylos nagrinėjimo procese. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300 eurų) pagrįstos byloje esančiais įrodymais – išrašyta 2017 m. gruodžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 502/17 bei 2017 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Šias išlaidas sudaro advokatės susipažinimas su baudžiamąja byla bei atstovavimas teisme, jas sudaranti suma nėra neadekvačiai per didelė ar neproporcinga advokatės teiktų teisių paslaugų apimčiai, dėl šios priežasties prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo L. Z. nukentėjusiojo L. S. naudai priteistinas 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Nukentėjusiojo atstovė, motyvuodama prašymą proceso išlaidomis pripažinti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teisme, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad dėl E. S. dalyvavimo teismo posėdyje, jis privalėjo anksčiau nutraukti darbą komandiruotėje ir vykti į Lietuvą. Dėl šios priežasties jis neteko darbo užmokesčio už 6 dienas ir 10 komandiruotės dienų, viso 766 eurų. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 27 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp bendrovės ir L. S., matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas 500 eurų darbo užmokestis, mokamas kartą per mėnesį, o ne už išdirbtas darbo dienas ar buvimą komandiruotėje. Dienpinigiai – tai išmoka, skirta padengti išlaidas, kylančias dėl asmens išvykos, komandiruotės ir pan. Nukentėjusiajam nesant komandiruotėje ir dėl šios priežasties nurodytų išlaidų nepatyrus, taip pat jam darbo užmokestį gaunant kas mėnesį, nėra pagrindo negautus dienpinigius ar nurodytą negautą užmokestį už 6 darbo dienas ir 10 komandiruotės dienų pripažinti proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme.

Dėl kitų procesinių klausimų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, iš naujo išspręstini ir kiti procesiniai klausimai:L. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kuro purkštukų, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 33). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad BK 72 straipsnyje nurodytas turtas turi būti konfiskuojamas. Nors nagrinėjamu atveju kuro purkštukai (3 vnt.) atitinka BK 72 straipsnio požymius, tačiau, atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 28 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte išdėstytą informaciją, kad 3 vnt. purkštukų yra netinkami naudoti, nesandarūs – grįžtamas kanalas nelaiko slėgio (b. l. 118), šie daiktai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini kaip menkaverčiai. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, iš viso išdirbant 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui.

L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį dėl 600 Eur (šešių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš L. Z. nukentėjusiojo L. S. naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. Z. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiojo L. S. naudai. Nukentėjusiojo atstovės prašymo dalį dėl L. S. turėtų išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu bylos nagrinėjimo procese, atmesti ir šių išlaidų iš L. Z. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kuro purkštukų – sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.