- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-323/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Z. (D. Z.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas kartu su M. J. ir A. G. (A. G.), 2012 m. gegužės 5 d. apie 3 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, užėjo R. U. ir J. B. už nugaros kartu su M. J., A. G. priėjo R. U. iš priekio, o J. B. už nugaros, tokiu būdu sudarydami jiems bauginančią situaciją, po ko iš už nugaros R. U. į kaklą buvo įremtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas daiktas ir R. U. buvo įbaugintas bei iš jo tokiu būdu buvo atimta galimybė priešintis, o A. G. pareikalavo R. U. ir J. B. išsitraukti iš kišenių viską, ką jie turi, po ko J. B. parodė, kad kišenėse nieko neturi, o R. U. išsitraukė iš kišenės jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericson W500, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, ir M. J. šį telefoną iš jo paėmė, po ko apieškojo jo kišenes ir iš kišenės ištraukė R. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI U8650, kurio vertė 400 Lt, su SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, bei nuo R. U. peties nukabino pastarajam priklausančią rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 20 Lt vertės, su 5 Lt grynųjų pinigų, 3 raktai, kiekvieno iš jų vertė 20 Lt, bendros 60 Lt vertės, magnetinį raktą, 20 Lt vertės, po ko A. G., grasindamas, kad peršaus jiems kojas, liepė R. U. ir J. B. bėgti ir jie nubėgo. Tokiu būdu D. Z., atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė 735 Lt vertės R. U. priklausantį turtą.
2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka D. Z. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi D. Z. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. Z. gynėja skunde nurodo, kad teismas, svarstydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, įvertino tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę. Gynėja atkreipia dėmesį, kad D. Z. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas įtariant jį padarius sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis), byla perduota teismui kaltinant D. Z. apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymu. Už pastarąjį nusikaltimą įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmę, be to, BK 75 straipsnis numato galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Byloje yra pažyma, kad jį sutinka priimti gyventi draugė, su kuria jis gyveno iki sulaikymo, todėl BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismas savo išvadą, kad būdamas laisvėje D. Z. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, motyvuoja nusikaltimo sunkumu, gresiančia bausme, ankstesniais teistumais bei legalaus pragyvenimo šaltinio nebuvimu. Faktas, kad jos ginamasis praeityje teistas, nepasikeis, tačiau ši aplinkybė negali lemti išvados apie tikimybę, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Nutartyje nurodyti šio pagrindo motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neparemti faktiniais duomenimis.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuojama asmens teisė į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Šiuo atveju šios nuostatos nėra paisoma, nes D. Z. yra suimtas jau virš metų laiko, tad šis terminas nepateisina jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. Z. gynėja skunde prašė panaikinti skundžiamą nutartį.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo D. Z. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Z. gynėjos skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant D. Z. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad D. Z. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojo V. D., kito kaltinamojo M. J. apklausos protokoluose, parodymo atpažinti protokole ir kt. Ar kaltinamasis iš tikro yra kaltas, šioje proceso stadijoje nesprendžiama, tai bus padaryta pirmosios instancijos teisme priimant vienokį ar kitokį nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., jog yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
D. Z. kaltinamas nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Iš bylos duomenų matyti, jog D. Z. anksčiau už turtinius nusikaltimus jau teistas keturis kartus, iš jų ir už plėšimą, kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Be to, kaltinamasis niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje D. Z. gali toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje D. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
D. Z. kaltinamas padaręs apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato areštą arba terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Toks gresiančios bausmės dydis šiuo atveju negali būti pakankama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypač įvertinant tai, kad kaltinamasis jau yra suimtas gana ilgą laiko tarpą. Todėl konstatuojama, kad nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje yra nurodytas nepagrįstai.
D. Z. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris šiuo metu neišnykęs. Nors D. Z. yra suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos, BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimto kaltinamojo D. Z. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.