- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- I-945-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00060-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A.B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo A.B. skundo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl rašto panaikinimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui (toliau – NŽT Panevėžio skyrius) (2-4 b. l.).
Skundą atsisakoma priimti.
Šalies argumentai
Iš skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2014-01-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2010-06-29 su Lietuvos Respublikos valstybe sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (5-7 b. l.). Už žemės sklypus pareiškėjas sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt, o skolos likutį – (duomenys neskelbtini) Lt įsipareigojo sumokėti Sutarties 5 punkte nustatytais terminais ir sąlygomis, numatant paskutinę skolos įmoką apmokėti iki 2025-01-15 (5-7 b. l.). NŽT Panevėžio skyrius 2014-01-30 priėmė ginčijamą Raštą, kuriuo pareiškėją informavo ir jam išaiškino atsiskaitymo už nupirktus valstybinės žemės sklypus tvarką, kai pirkėjas vėluoja sumokėti Sutartyje numatytus mokėjimus bei įspėjo, jog pareiškėjui nemokant pagal Sutartį susidariusio įsiskolinimo, atsakovas inicijuos teisminį procesą dėl visų Sutartimi parduotų žemės sklypų kainos išieškojimo (8-9 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui) negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Kadangi pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, administracinė teisena dėl šio reikalavimo negali būti pradėta, todėl jo skundą atsisakoma priimti( ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kita vertus, iš skundo turinio ir teikiamų skundo priedų turinio matyti, kad pareiškėjas, skųsdamas atsakovo priimtą Raštą, iš esmės siekia pakeisti sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už žemę. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Sutarčių, tame tarpe ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą, neįvykdymo pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas(toliau – Civilinis kodeksas). Pareiškėjas pats savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) normomis ir ginčą kildina iš civilinių teisinių santykių dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (Civilinio kodekso 6.204 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo (toliau – Specialioji kolegija) yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo santykiai, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. T-131-2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74; 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84).
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o jo inicijuojamas ginčas nepriskiriamas Panevėžio apygardos administracinio teismo kompetencijai, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka(ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl kilusio ginčo išsprendimo jis turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą (Laisvės a. 17, 35200 Panevėžys) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti priimti skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.