Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui K. Č. ir išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1.1. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį padidinant jį – priteisti iš atsakovo K. Č. nepilnametės dukters išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

II. Šalių pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovė S. K. ir jos atstovas advokatas Ričardas Lilas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

III. Ieškinio argumentai

IV. Atsikirtimai į ieškinį

V. Liudytoja

VI. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

VII. Ieškinys tenkintinas

VIII. Faktinės aplinkybės

9. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:

IX. Ginčo esmė

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo K. Č. teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai G. L. dydžio, t. y. dėl iš atsakovo teismo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai padidinimo.

X. Teisinis vertinimas

11. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (3 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos iškristalizuotos – teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

16. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

17. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

18. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 400,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms.

19. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

20. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).

21. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

22. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis).

23. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 178 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į Euro zoną, t. y. įsivedus mokėjimo priemonę eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, taip pat didėjo ir gyventojų išlaidos t. y. objektyviai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, kas skelbiama oficialioje šalies statistikoje.

25. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės S. K., atsakovo K. Č. ir liudytojos A. Č. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

25.1. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-20-840/ 2013, kuriuo iš atsakovo K. Č. priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai G. L., iš esmės pasikeitė ir ieškovės S. K., ir atsakovo K. Č. turtinė padėtis. Ieškovė S. K. sukūrė šeimą/ ištekėjo ir kartu su sutuoktiniu augina dar du mažamečius vaikus, gimusius 2014 ir 2016 metais. Penkių asmenų ieškovės šeima gyvena ieškovės uošviui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė S. K. santaupų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau transporto priemonę turi jos sutuoktinis. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Atsakovas K. Č. taip pat sukūrė šeimą/ vedė ir kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką, gimusį 2013 metų pabaigoje. Atsakovo trijų asmenų šeima gyvena atsakovo uošvių nuosavybės priklausančiame gyvenamajame name. Atsakovas K. Č. santaupų, nekilnojamojo turto taip pat neturi, tačiau įsigijo prabangios markės automobilį – 2006 m. laidos „BMW 530“. Be to, 2017 m. paėmė 10000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą būsto remontui. Ieškovė S. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčiu, yra maždaug 520,00 Eur. Ieškovės sutuoktinis tik dirba nuo 2018 m. balandžio, pagal verslo liudijimą, ir jo mėnesinės pajamos yra maždaug 500,00–600,00 Eur. Ieškovei S. K., atsižvelgus į jos turtinę padėtį pagal 2017 m. pajamų ir turto deklaraciją, suteikta nemokama, t. y. valstybės garantuojama ir 100,00 proc. valstybės apmokama, antrinė teisinė pagalba. Atsakovas K. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos iki 2018 m. sausio buvo maždaug 510,00 Eur, o nuo 2018 m. sausio – 550,00 Eur. Atsakovo K. Č. sutuoktinė A. Č. nedirba.

25.2. Ieškovė S. K. turi tris išlaikomus asmenis – tris nepilnamečius vaikus, su kuriais gyvena kartu. Atsakovas K. Č. taip pat turi tris išlaikomus asmenis – sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus, su vienu iš kurių gyvena kartu. Visi vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi. Atsakovo sutuoktinė taip pat yra sveika ir darbinga.

25.3. Atsakovas K. Č. nebuvo sąžiningas šios bylos nagrinėjimo teisme metu ir sąmoningai teikė tik jam palankią informaciją apie jo turtinę padėtį. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie jo draudžiamąsias pajamas, tačiau nepateikė duomenų apie visas jo gaunamas pajamas, kas paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, paklausus apie jo darbo pobūdį. Nustatyta, kad atsakovas K. Č. dirba vairuotoju–ekspeditoriumi, veža jūrinius konteinerius, ir, vykdamas į užsienį, gauna dienpinigius ir komandiruotpinigius, maždaug 100,00 Eur savaitei, t. y. gauna papildomų pinigų. Nors atsakovas teigė į užsienį važiuojantis labai retai, tai paneigė teismo posėdžio metu apklausta atsakovo sutuoktinė A. Č., kuri nurodė, jog atsakovas dirbdamas vairuotoju–ekspeditoriumi labai dažnai vyksta į užsienį, Lietuvoje beveik nedirba. Be to, atsakovas K. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad kartais jo šeimos finansinė būklė būna labai sunki, dėl ko prie jų gerovės prisideda sutuoktinės tėvai, močiutė, tačiau teismo posėdžio metu apklausta atsakovo sutuoktinė A. Č. nurodė, jog atsakovas ne tik išlaiko ją ir jų mažametį sūnų, bet prisideda ir prie jos negalią turinčių tėvų ir kartu su jais gyvenančio dėdės išlaikymo, kas taip pat patvirtina, kad atsakovas nėra nuoširdus ir bylos nagrinėjimo teisme metu vengė atkleisti tikrąją savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad, sąmoningai įvertindamas savo finansines galimybes, atsakovas yra įsigijęs prabangios markės automobilį – „BMW 530“ – ir 2017 m. paėmė 10000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą būsto remontui. Atsakovo sutuoktinė A. Č. teismo posėdžio metu kalbėjo apie pinigų stygių, tačiau išsakė finansiškai optimistiškus ateities planus – ketina įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir mokytis Alytuje verslo vadybos, – kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas ir jo sutuoktinė tokių planų įgyvendinimui turi pakankamai piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors atsakovo K. Č. teigimu jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovas šioje byloje valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudojo, atsakovui talkino privačia praktika užsiimantys teisininkai, kurių paslaugoms atsakovas išleido 470,00 Eur, t. y. beveik visą vieno mėnesio darbo užmokestį.

25.4. Ir ieškovės S. K., ir atsakovo K. Č. turtinė padėtis po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-20-840/ 2013, kuriuo iš atsakovo K. Č. priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai G. L., pagerėjo – iš esmės, – tačiau nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo labiau negu ieškovės, kas yra pakankamas pagrindas padidinti iš atsakovo šalių nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo dydį.

25.5. Objektyvių duomenų, jog atsakovas K. Č. negali, t. y. yra nepajėgus, teikti didesnio šalių išlaikymo nepilnametei dukteriai nei priteista teismo, nepateikta. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, turi paklausią tolimųjų reisų vairuotojų profesiją.

25.6. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-20-840/ 2013, kuriuo iš atsakovo K. Č. priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai G. L., praėjo daugiau kaip penkeri metai, t. y. šalių nepilnametė dukra šiuo metu jau yra septynerių – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai.

25.7. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus šalių dukters amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, taip pat į tai, kad ieškovės S. K. ir atsakovo K. Č. nepilnametė dukra gyvena su ieškove, t. y. jų dukteriai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, bei vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės S. K. reikalavimas dėl šalių nepilnametei dukteriai G. L. iš atsakovo K. Č. priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 86,89 Eur – pakeitimo didinant jį iki 200,00 Eur yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas.

25.8. Nors šalių nepilnametės dukters G. L. poreikiams patenkinti kas mėnesį turi būti skiriama maždaug apie 338,50 Eur (maistas – 150,00 Eur; apranga ir avalynė – 50,00 Eur; higienos prekės – 15,00 Eur; vaistai, vitaminai – 20,00 Eur; pramogos, renginiai – 20,00 Eur; jai tenkanti būsto išlaidų dalis – 25,00 Eur; vaikų darželis – 35 Eur; kanceliarinės prekės (darželiui), spektaklių apmokėjimui (darželyje) – 11,00 Eur; kirpykla (2 kartus per metus po 15,00 Eur) – 2,50 Eur; sporto būrelis – 10,00 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovui K. Č. prie nepilnametės dukters išlaikymo privalu prisidėti didesnė dalimi – 200,00 Eur kas mėnesį, – nes be šalių nepilnametės dukters ieškovė S. K. augina ir išlaiko dar du mažamečius vaikus, o atsakovas – vieną. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą jų nepilnametei dukteriai.

25.9. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 7 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).

25.10. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-20-840/ 2013 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo K. Č. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukteriai G. L. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. kovo 7 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199–3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis). Nepilnametei G. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskirtina jos motina ieškovė S. K. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

XI. Bylinėjimosi išlaidos

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė S. K. šioje byloje 100,00 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

27. Ieškovė S. K. pareiškė ieškinį su vienu reikalavimu – dėl iš atsakovo K. Č. teismo priteisto išlaikymo jų nepilnametei dukteriai padidinimo. Ieškinio suma – 1357,32 Eur (200,00 Eur – 86,89 Eur) × 12 mėn.). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas ne visas žyminis mokestis, o tik jo dalis – 75 proc., – t. y. 31,00 Eur (1357,32 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 85 straipsniai).

28. Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 2,90 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

29. Be to, ieškovei S. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 295,50 Eur.

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.

32. Įvertinęs atsakovo K. Č. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovo amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo K. Č. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 295,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistinas ir jos nemažintinos.

33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju iš atsakovo K. Č. nepriteistinos, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis, 83 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 88 straipsnis, 92–94 straipsniai, 96 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. K. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-20-840/ 2013 iš K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį – priteisti iš K. Č. išlaikymą nepilnametei dukteriai G. L. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. kovo 7 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametei G. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės motiną ? S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 295,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.