Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-885-459/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-05906-2015-9)

NUTARTIS

2016 m. liepos 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei IĮ L. S. firmai „Ellips“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės IĮ L. S. firmos „Ellips“ priešieškinį ieškovui R. P. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Pajūrio turtas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 866,13 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-27 sudarė su atsakove patalpų nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2004-10-08 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos už nuomą priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų. Teismas ieškinį tenkino visiškai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas R. P. teigė, jog jis sumokėdavo sąskaitas už visas elektros energijos sąnaudas pastate, priešingai nei buvo sutarta nuomos sutartyje, jog mokės tik už dvi pastato patalpas. Minėtoje byloje ieškovas norėjo pareikšti priešieškinį atsakovei dėl patirtų elektros energijos išlaidų atlyginimo, tačiau to nepadarė dėl sudėtingos ir didelės duomenų apimties 2009 - 2015 metų elektros energijos apskaitose. Teigė, kad jis vykdė visą atsakovei tenkančią prievolę.Atsakovė IĮ L. S. firma „Ellips“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 8 901,65 Eur skolos, 139,69 Eur nuostolių, 350,87 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo patenkintos priešieškinio sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog 2009-02-27 patalpų nuomos sutartimi ieškovas iš atsakovės išsinuomojo 133 kv. m ploto patalpas. Sutartyje buvo nustatyta, jog nuomos mokestis yra 1596,00 Lt (462,23 Eur) už kalendorinį mėnesį. Tačiau ieškovas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – nemokėjo nuomos mokesčio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovo 13 305,35 Eur skolos už nuomą bei įpareigojo ieškovą išsikelti iš užimamų patalpų. Tačiau ieškovas nevykdė teismo sprendimo ir neišsikėlė iš užimtų patalpų. Priverstinis iškeldinimas buvo baigtas 2015-07-08. Neišsikeldamas iš patalpų po sutarties nutraukimo ir net po teismo sprendimo, ieškovas padarė nuostolių, todėl prašė priteisti iš ieškovo skolą už naudojimąsi patalpomis nuo 2014-01-01 iki 2015-07-08. Taip pat nurodė, kad dėl priverstinio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimo vykdymo patyrė 139,69 Eur vykdymo išlaidų, prašė jas priteisti iš ieškovo. Be to, atsakovė prašė priteisti penkių procentų metines už pradelstą sumokėti patalpų nuomos mokestį nuo 2014-02-01 iki 2015-08-17, t. y. 350,87 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-19 sprendimu ieškinį atmetė ir tenkino dalį priešieškinio: priteisė atsakovei iš ieškovo 6 692,94 Eur skolos, 263,03 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 955,97 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme 2015-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog iš šalių sudarytos nuomos sutarties nėra aišku, ar ieškovas įsipareigojo apmokėti už elektrą tik nuo išsinuomotų patalpų, ar nuo viso pastato. Ieškovas daug metų mokėdavo visas sąskaitas už elektros energiją, nes atsakovė atsisakydavo tai padaryti. Darytina išvada, kad ieškovą tenkino tokia situacija. Reikalavimą priteisti išlaidas už sumokėtą elektros energiją ieškovas pareiškė tik kai sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė. Šalių elgesys po sutarties sudarymo leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nuo 2011 m. gegužės mėn. ieškovas buvo vienintelis patalpų nuomininkas ir vienintelis jomis naudojasi, pagrista. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo argumentus, kad apmokėdamas už elektros energiją už visą pastatą jis patyrė nuostolių, teismas atmetė kaip neįrodytus. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimu, kuris šios bylos šalims turi res judicata galią, yra nustatyta, jog šalys nuo 2011 m. birželio mėn. sutarė dėl 347,54 Eur dydžio nuomos mokesčio už mėnesį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-08, t. y. iki ieškovas buvo iškeldintas iš užimamų patalpų. Ieškovo argumentus, kad jis faktiškai patalpomis nebesinaudojo, tik ieškojo, kur išsivežti patalpose esamą įrangą, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 139,69 Eur sprendimo vykdymo išlaidų, nes šias išlaidas antstolis išieškos vykdomojoje byloje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-19 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priteisti iš atsakovės ieškovui 11 866,13 Eur skolos bei 5 proc. procesines palūkanas; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo buvo priteista 6 692,94 Eur skolos, ir priteisti 900,60 Eur skolos. Nurodo, jog įrodė turintis reikalavimo teisę atsakovo firmai atlyginti elektros energijos išlaidas. Pareiga apskaičiuoti nuomininkui skirtų išlaidų už elektros energiją dalį teko nuomotojui, tačiau jis šios pareigos nevykdė. Atsakovė ne tik neteikdavo PVM sąskaitų – faktūrų už patalpų nuomą, bet ir neteikdavo PVM sąskaitų – faktūrų už komunalines paslaugas. Ieškovas buvo priverstas mokėti už viso nuomojamo pastato elektros energiją, nes dėl aplaidaus atsakovės prievolių vykdymo kilo grėsmė, jog elektros tiekimas pastatui išvis bus nutrauktas. Ieškovas sutinka, jog negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2014-01-01 iki 2014-04-08, taigi pripažįsta savo prievolę sumokėti atsakovei 1 478,84 Eur. Ši suma mažintina 2000 Lt suma, kadangi ieškovas 2014-11-05 šią sumą sumokėjo už naudojimąsi patalpomis. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nuo 2014-04-08 iki 2015-07-08 grindė tuo, jog negalėjo naudotis patalpomis, tačiau atsakovė neįrodė, jog faktiškai patyrė žalos: nepateikė įrodymų, jog turėjo kitų potencialių nuomininkų ar kitokiais būdais dėl negalėjimo valdyti patalpų prarado pajamas. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas R. P. ir jo atstovas, advokatas D. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo teiginys, kad jis apmokėjo atsakovei teikiamas sąskaitas už elektros energiją, neatitinka tikrovės. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė internetinių puslapių išrašus, iš kurių, pasak ieškovo, matyti, jog atsakovė užsiėmė ginčo pastate tam tikra veikla ir naudojosi elektros energija. Tačiau iš veiklos, kuria užsiima atsakovė, pobūdžio akivaizdu, kad ieškovo teiginys, jog atsakovės darbuotojai dirbo ginčo patalpose ir naudojo elektros energiją, neatitinka tikrovės. Ieškovas iš ginčo patalpų iškeldintas 2015-07-08. Kadangi pasibaigus pastato nuomos sutarčiai nuomojamos patalpos nebuvo grąžintos nuomotojui, nuomininkui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės.Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu IĮ L. S. firmos „Ellips“ atstovas L. S. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus - internetinių tinklapių duomenis, prašė juos priimti. Nauji įrodymai, nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, siekiant neužkirsti kelio tinkamai pagrįsti apeliacinio skundo argumentus, buvo priimti (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2009-02-27 patalpų nuomos sutartimi Nr. 2009/02-1 ieškovas R. P. iš atsakovės IĮ L. S. firmos „Ellips“ išsinuomojo 133 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Išnuomotos patalpos pastato plane pažymėtos Nr. 1-8 ir 1-9. Šalys susitarė, jog patalpos išnuomojamos terminui nuo 2009-03-01 iki 2010-02-28, o ieškovas įsipareigojo mokėti 462,23 Eur nuomos mokestį už kalendorinį mėnesį ir mokesčius už komunalines paslaugas nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 7.1 p.). Pagal sutarties 7.6 punktą nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos sumokėti nuomotojui nuomojamųjų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį (telekomunikacijų išlaidas, už suvartotą elektrą, vandenį, nuotekas, šiukšlių išvežimą ir pan.). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 866,13 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis mokėdavo sąskaitas už visas elektros energijos sąnaudas pastate, priešingai nei buvo sutarta nuomos sutartyje, jog mokės tik už dvi pastato patalpas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra aiškiai įvardinta, ar nuomininkas įsipareigoja apmokėti už elektrą tik už išsinuomotas patalpas ar už visą pastatą. Ieškovas daug metų, kaip nurodė ieškinyje nuo 2009 m., apmokėdavo sąskaitas už elektros energiją, nes atsakovė, ieškovo teigimu, to nepadarė. Nuomininkas mokėjo už elektrą pagal įvadinį viso pastato skaitiklį, tačiau jokių priemonių įrengti ir oficialiai įteisinti kontrolinius elektros skaitiklius nesiėmė, apskritai situacijos nekvestionavo.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas priimdavo UAB „Pajūrio turtas“ teikiamas sąskaitas – faktūras už elektros energijos paslaugas ir jas apmokėdavo. Tokį savo elgesį ieškovas argumentavo tuo, jog nenorėjo, kad būtų atjungta elektra. Tačiau ieškovas ilgą laiką niekaip šios situacijos nesprendė, taigi veikė savo noru ir rizika. Kita vertus, ieškovas neįrodė, jog ne jis sunaudojo visą elektrą, už kurią mokėjo. Ieškovas teigė, jog buvo ir kitų nuomininkų, kurie naudojo elektros energiją, tačiau nepateikė jokių patikimų to įrodymų. Iš esmės vienintelis ieškovo pateiktas įrodymas yra duomenys iš interneto tinklapių, pagal kuriuos ginčo patalpų adresu registruota atsakovo įmonė. Tačiau tai, jog pagal internetinių tinklapių duomenis ginčo patalpų adresu registruota atsakovo įmonė, nelaikytina pakankamu ir patikimu to fakto, jog ieškovas elektros energiją naudojo ne vienas, įrodymu. Kolegijos nuomone, šį ieškovo teiginį paneigia netiesioginiai bylos įrodymai. Visų pirma, pagrįstų abejonių dėl realios atsakovės veiklos patalpose kelia tai, jog dėl neaiškių priežasčių UAB „Pajūrio turtas“ sąskaitas įteikdavo ieškovui, nors būtų logiška manyti, kad, jei patalpose veikė ir paties patalpų savininko įmonė, sąskaitos turėtų būti pateiktos tiesiogiai jai. Be to, mažai tikėtina, jog jei buvo kitų nuomininkų, ieškovas, ilgus metus vykdęs veiklą bendrose patalpose ir mokėjęs už viso pastato elektros energiją, būtų nežinojęs kitų nuomininkų duomenų. Tačiau tokios informacijos ieškovas nepateikė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiomis aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys nebūtų atlikę mokėjimų už suvartotą elektros energiją už visą pastatą, jei jų tai netenkintų. Taigi šalių elgesys po sutarties sudarymo ir į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nuo 2011 m. gegužės mėn. ieškovas buvo vienintelis patalpų nuomininkas ir vienintelis jomis naudojasi, pagrista. Kadangi ieškovas neįrodė, jog elektros energiją naudojo ne vienas, atmestinas kaip neįrodytas jo argumentas, kad apmokėdamas už elektros energiją už visą pastatą jis patyrė nuostolių.Ieškovas taip pat nesutiko su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo įmonei iš ieškovo buvo priteista 6692,94 Eur skolos ir 263,03 Eur palūkanų, pripažįsta tik 900,60 Eur skolos. Ieškovas sutinka, jog negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2014-01-01 iki 2014-04-08, taigi pripažįsta savo prievolę sumokėti atsakovei 1 478,84 Eur. Ši suma, ieškovo teigimu, mažintina 2000 Lt suma, kurią ieškovas 2014-11-05 sumokėjo už naudojimąsi patalpomis. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovė savo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nuo 2014-04-08 iki 2015-07-08 grindė tuo, jog negalėjo naudotis patalpomis, tačiau atsakovė neįrodė, jog faktiškai patyrė žalos: nepateikė įrodymų, kad turėjo kitų potencialių nuomininkų ar kitokiais būdais dėl negalėjimo valdyti patalpų prarado pajamas.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-08, t. y. iki ieškovas buvo iškeldintas iš užimamų patalpų. Tai, kad ieškovas iki pat 2015-07-08 neatlaisvino užimtų patalpų iš esmės pripažįsta ir pats ieškovas (teismo posėdyje patvirtino, kad laikė daiktus), tai taip pat patvirtina ir antstolio 2015-07-07 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, kuriame nurodoma, kad 2015 m. liepos 7 d. atvykus į iškeldinimo veiksmų vietą, (duomenys neskelbtini), skolininkas R. P. pateikė prašymą vykdymo veiksmus atidėti, kad galėtų iš patalpų išsigabenti likusius, jam priklausančius daiktus. Iš patalpų ieškovas iškeldintas 2015 m. liepos 8 d., tai patvirtina antstolio surašytas iškeldinimo protokolas. Ieškovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis faktiškai patalpomis nebesinaudojo, o atsakovė neturėjo kitų nuomininkų, taigi neįrodė, jog patyrė žalos. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus. Civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovė reiškė reikalavimą priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kol ieškovas neatlaisvino patalpų, taigi atsakovė papildomai neprivalėjo įrodinėti, jog dėl to, kad ieškovas neatlaisvino patalpų, patyrė nuostolių. Taigi ieškovo nurodomi argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.Ieškovas taip pat nurodo, jog pripažįsta savo prievolę sumokėti atsakovei 1 478,84 Eur, tačiau ši suma mažintina 2000 Lt suma, kurią ieškovas 2014-11-05 sumokėjo už naudojimąsi patalpomis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais šiuo klausimu. Ieškovas aplinkybei, kad 2014-11-05 sumokėjo atsakovei 2000 Lt, patvirtinti pateikė 2014-11-05 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Šio nurodymo mokėjimo paskirtyje pažymėta, kad grynieji pinigai įmokėti į IĮ L. S. firmos „Ellips“ banko sąskaitą už patalpų nuomą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalis iki šios bylos proceso pradžios siejo patalpų nuomos teisiniai santykiai. Ieškovas įmoką sumokėjo 2014-11-05, o atsakovas priešieškinį pareiškė tik 2015-08-18, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmoką įvertino kaip dalies prievolės pagal 2009-02-27 nuomos sutartį įvykdymą ir ieškovo prašymą priteistiną sumą sumažinti nurodytos įmokos dydžiu atmetė.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-02-19 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė atstovas pateikė įrodymus, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimą į skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo priteistina visa suma (CPK 98 str.), nes nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, 8.11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei IĮ L. S. firmai „Ellips“ iš ieškovo R. P. priteisti 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.