- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-760-463/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo
- Trečiasis asmuo
- Švietimo mainų, Švietimo mainų paramos fondas
- Advokatai
- Audrius Biguzas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ atstovui R. T. ir advokatui Audriui Biguzui,
atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kartu atstovaujančios ir Lietuvos valstybei, atstovams Daliai Galnaitytei ir Tomui Gedminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švietimo mainų paramos fondas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja VšĮ „Kauno maratono klubas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. V-833 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ dalyje, kuria neskirtas finansavimas VšĮ „Kauno maratono klubas“ paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0024 (toliau – ir Paraiška) bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 178 720,58 Eur žalai atlyginti.
2. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” Nr. V-1866 (toliau – ir Kvietimas), kurio 3.1.3. punktas numatė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Vėliau Kvietimas nors ir buvo keistas 4 kartus, tačiau Kvietimo 3.1.3. punktas išliko nepakitęs, t. y. sporto renginių organizavimui iš Sporto rėmimo fondo numatoma skirti 2 788 927,20 Eur.
3. Pareiškėja 2021 m. sausio 4 d. pagal Kvietimą pateikė paraišką Nr. SRF-SRO-2021-1-0024 į remiamą sporto renginių organizavimo veiklos sritį. Pareiškėja siekė gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą – Bėgimas visiems (toliau – ir Projektas). Projekto trukmė – 12 mėn. Projektas nebuvo orientuotas į sporto projektus skatinančius neįgaliųjų sporto plėtrą. Prašomas skirti finansavimo dydis – 178 720,58 Eur.
4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė Įsakymą, kurio 2 punkte nurodė, jog neskiria finansavimo šio įsakymo 2 priede nurodytiems sporto projektams, vienas iš kurių – pareiškėjos Projektas, nors jis surinko 81.5 balo. Finansavimo neskyrimo priežastis – nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų Paraiškai finansuoti.
5. Pabrėždama Įsakymo dalies neteisėtumą nurodo, kad Kvietimas numatė, jog preliminari kvietimo dalis, skirta finansuoti projektus iš Sporto rėmimo fondo, sporto renginių organizavimo srityje yra 2 788 927,20 Eur. Žodis „preliminari“ Kvietime reiškia, jog Kvietimo dydis (finansavimo suma) gali skirtis priklausomai nuo planuojamų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo aspektu pažymi, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Valstybės biudžeto įstatymas), kuris įsigaliojo 2020 m. gruodžio 30 d. Pagal šio įstatymo 2 priedą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur (vienas milijardas šeši šimtai devyniasdešimt vienas milijonas du šimtai keturiasdešimt šeši tūkstančiai eurų) asignavimų. Taip pat, pagal šį įstatymą, Ministerijai buvo skirta 25 844 000 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamoms programoms finansuoti. Valstybės biudžeto įstatymas nebuvo ir nėra pakeistas iki pareiškėjos skundo padavimo dienos, o tai reiškia, kad 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus Valstybės biudžeto įstatymą, toks patvirtinimas neįtakojo Kvietime nurodytų sumų, kurios nesikeitė ir po Valstybės biudžeto įstatymo priėmimo.
6. Pareiškėjos nuomone, sporto renginių organizavimui, kaip remtinai veiklos sričiai, iš Sporto rėmimo fondo turėjo būti skirta 2 788 927,20 Eur. Tai numatė ir numato visos Kvietimo redakcijos, įskaitant, bet neapsiribojant ir redakcijas galiojusias tiek Paraiškos pateikimo metu, tiek skundžiamo įsakymo priėmimo metu, nors skundžiamo įsakymo 1-ame priede nurodyta, jog sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Taigi tarp Kvietime nurodytos sumos sporto renginių organizavimui ir skirtos sumos pagal skundžiamą įsakymą egzistuoja 861 493,13 Eur skirtumas.
7. Pažymi, kad pareiškėjos Projektas buvo pripažintas tinkamu finansuoti, nes atitiko Paraiškos administracinę atitiktį kaip vieną iš paraiškų vertinimo etapų, kaip tai numatyta 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ Nr. V-123 44-54 punktuose.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos teigimu, skundžiamo įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui prieštarauja Kvietimui, nes pareiškėjos prašoma Projekto finansavimo suma patenka į skirtumą (178 720,58 Eur < 861 493,13 Eur), kuris gali būti skiriamas sporto projektams sporto renginių organizavimo sričiai finansuoti, todėl, pareiškėjos nuomone, Įsakymas dalyje, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui, prieštarauja Kvietimui bei teisėtų lūkesčių principui. Pareiškėjai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, jog tinkamai parengus Projektą ir gavus 81.5 balo bei esant nepilnai išnaudotam Kvietime nurodytam finansavimui, pareiškėjos Projektas finansavimą gaus, tačiau toks teisėtas lūkestis buvo pažeistas Įsakymu neįgyvendinus Kvietimo.
9. Pažymi, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 178 720,58 Eur. Paprėžia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos negautų pajamų forma – jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėja žalos nebūtų patyrusi.
10. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
11. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
12. Nurodo, kad Ministerija, planuodama Kvietimą prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams (gali naudoti lėšas biudžetiniais metais ir tik, kurias įstatymu patvirtino Seimas). Pabrėžia, kad Ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotu Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymu dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2) (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti. Pakeitimai buvo susiję su 2021 metais, kurie paskelbti Olimpiniais metais. Šie metai yra svarbūs visai Lietuvai, jos reprezentavimui Olimpinėse žaidynėse ir atrankai į jas. Pakeitimai taip pat yra itin reikšmingi sporto šakų federacijų jaunųjų sportininkų rengimui, trenerių darbo užmokesčiui bei pasirengimui kitoms aukšto rango varžyboms (Pasaulio, Europos čempionatai ir kt.).
13. Kvietimas buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui. Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu buvo pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“.
14. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje yra numatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad Kvietimo sumos iš esmės visa apimtimi turi būti paskirstytos kaip nurodytos (konkrečia suma nurodyta Kvietime) yra neteisingi ir nepagrįsti. Taigi, pareiškėja neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu (Pareiškėjos patikslintas skundas pateiktas po birželio 22 d., kai Seimas patvirtino asignavimų Ministerijai galimą perskirstymą).
Atsiliepimas
15. Atsakovės teigimu, Kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks – visada finansuojamas maksimalus galimas pagal turimas lėšas projektų skaičius. Taigi, žodis „preliminariai“ Kvietime buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti ne tik sumažinti lėšų Fonde dydį, bet ir palikti tokį patį, koks buvo planuojamas biudžetiniais metais, t. y. 21 408 000 Eur.
16. Pažymi, kad Ministerija atlieka lėšų perkėlimo derinimo procedūras su Finansų ministerija, kad būtų galutinai įgyvendintas Seimo pavasario sesijos sprendimas perkelti Fondo lėšų dalį į aukšto meistriškumo sporto finansavimą.
17. Nors pareiškėjos Paraiška surinko 81,5 balo, bet įvertinant konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 82 balus ir daugiau, pareiškėjos lūkestis nėra pagrįstas, nes dalyvavimas konkurse ir surinkimas daugiau nei minimalus reikalingas surinkti balų skaičius dar neužtikrina lėšų gavimo, o pastangas deda visi projektų pareiškėjai, net ir tie, kurie nepraeina pirmojo vertinimo etapo. Taigi, pareiškėjos motyvai dėl galimai pažeistų teisėtų lūkesčių yra nepagrįsti ir atmestini.
18. Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Vien rėmimasis preliminariai suplanuotų lėšų Kvietime maksimaliais skaičiais, nepasibaigus visų Fondo lėšų paskirstymui ir esant realiai galimybei, kad Seimas turėjo teisę perskirstyti 2021 m. biudžetą bei Ministerijai žinant, kad perskirstymas planuojamas, jai įvertinus ir tikslingai nustačius Kvietime preliminarias sumas, neleidžia teigti, kad Ministras, patvirtinęs ir nepatikslinęs Kvietimo sumos, padarė neteisėtą sprendimą, tuo pačiu sukeliantį galimai teisėtą lūkestį pareiškėjai gauti finansavimą arba, kad pareiškėja negavo pajamų. Pažymi, kad pajamų gavimas niekaip negali būti sietinas su konkurso būdu atrenkamais projektais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.
19. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepimo argumentais palaikė atsakovės poziciją. Papildomai nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nenustato ir neturi įgaliojimų nustatyti sporto rėmimo fondo biudžeto, todėl neturi atskiros nuomonės dėl biudžeto nustatymo. Pažymi, kad yra atsakingas tik už sporto rėmimo fondo paraiškų turinio vertinimą, tačiau patikslintame skunde Paraiškos turinio vertinimo pareiškėja neginčija.
21. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.
22. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad proceso šalių atstovų nepažįsta. Paaiškino, kad priežastis, dėl kurios pakviesta liudyti, jai žinoma – dėl ekspertinio vertinimo. Nurodė, kad sutiko vertinti Fondui pateiktas paraiškas. Pagrįsdama reikiamą kvalifikaciją Fondui pateikė reikalingus dokumentus. Pažymėjo, kad yra vertinusi ir daugiau paraiškų, taip pat ir tarptautines paraiškas. 2018 metais buvo vieno iš projektų vadovė.
Į pareiškėjos atstovo advokato klausimus nurodė, kad projektų bėgimo sporto srityje nėra vertinusi. Nebuvo būtina atitikti būtent bėgimo sporto srities reikalavimus. Į pareiškėjos atstovo advokato klausimus dėl konkriečių balų, vertinant Paraišką, skyrimo, nurodė, kad 1.2 papunktyje nurodė 4 balus, nes iš turinio nebuvo aiškiai ir iki galo pagrįsta, ar Paraiškoje aprašyta veikla bus daugkartinė, ar bus tik vienkartinis atvejis. Nebuvo aišku, ar aprašyta veikla skatins asmenis reguliariai užsiimti sporto veikla. 1.3 papunktyje skyrė 12,5 balo iš 15, nes nebuvo aiškiai pažymėta, kad bus skatinama reguliariai užsiimti sportine veikla. Paaiškinimo prie papunkčio nebuvo pateikusi, nes vertinant buvo laikomasi vertinimo formos reikalavimų. 3.1 papunktyje nurodė 6.5 balo, nes buvo nemažai tobulintinų sričių. Dalis nurodytų išlaidų buvo administracinės, tačiau buvo perkeltos prie tiesioginių išlaidų. 4.4 papunktyje nurodė 0, nors bendras balas 1.5. Paraiškoje parašyta, kad partnerystės nėra, o tai ir lėmė, kad nebuvo skirtas maksimalus balas. Nurodė, kad informacinių technologijų studijų nėra baigusi. Paaiškino, kad vertinimas buvo atliekamas tuo aspektu, kad būtų kuo efektyviau ir ekonomiškiau panaudotos visos skiriamos lėšos.
23. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad proceso šalių atstovų nepažįsta. Nurodė, kad sutartį dėl vertinimo pasirašė su Fondu, kuris ir įvertino jos turimą kvalifikaciją. Paaiškino, kad yra įgijusi socialininės darbuotojos aukštąjį išsilavinimą, taip pat turi įgijusi magistro laipsnį vadybos ir administravimo srityje. 2019 ir 2021 metais buvo švietimo projektų vertintoja. Nuo 2009 metų dirba Ukmergės visuomenės sveikatos biure, kurio pagrindinis tikslas – sveikatos stiprinimas, mokymai ir pan.
Į pareiškėjos atstovo advokato klausimus nurodė, kad vertinimų patirties bėgimo srityje neturi, to ir nebuvo reikalaujama. Projektai vertinami pagal pateiktas formas. Projektas tai bendra visuma. Nurodo, kad pareiškėjos Paraišką įvertino pakankamai teigiamai, bendras vertinimo balas buvo apie 82 balus. Atlikdama vertinimą su visais priedais buvo susipažinusi. Atskiro elemento pakomentavimas reiškia vieno skyriaus bendrą pakomentavimą.
Į pareiškėjos atstovo advokato klausimus dėl konkriečių balų, vertinant Paraišką, skyrimo, nurodė, kad 1.2 papunktyje nurodė 5 balus. 1.3 papunktyje nurodė 14 balų, nes trūko pagrįstumo. 2.3 papunktyje nurodė 3 balus, nes taip pat trūko išsamumo. 3.1 papunktyje iš 10 balų skyrė 8, nes nebuvo pagrįsta internetinio puslapio kainos (6000 Eur) suma. Buvo vertinama internetinio puslapio sukūrimo kaina rinkoje ir buvo nustatyta ženkliai mažesnė galima kaina. 4.4 papunktyje iš 5 skyrė 3, nes trūko išsamumo. 5.2 papunktyje skyrė 3 balus. 10 punkte nurodė 0 balų, nes nebuvo pasiektas 50 proc. Nurodė, kad patirtis IT srityje – darbas kompiuteriu. Savo internetinį puslapį susikūrė už 600 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
24. Byloje ginčas keliamas dėl 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-833 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas VšĮ „Kauno maratono klubas“ paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0024 teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.
26. Pareiškėja 2021 sausio 4 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-SRO-2021-1-0024 siekdama gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą – Bėgimas visiems, prašydama skirti 178 720,58 Eur finansavimą.
27. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-833, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 55 punktu, atsižvelgdama į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VE-70 „Dėl 2021 m. Sporto rėmimo fondo kvietimo teikti paraiškas „Sporto renginių organizavimui“ sporto projektų veiklų srities paraiškų turinio vertinimo išvadų patvirtinimo“ patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, į Sporto projektų komisijos 2021 m. balandžio 27 d. protokole Nr. SG2-4 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ir į 2021 m. gegužės 18 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-6 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes nepakako Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų.
28. Pareiškėja nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.
29. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.
30. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).
31. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos teikta Paraiška surinko 81,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau jai nepakako Fondo lėšų sporto renginių organizavimo veiklos srityje. Iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad šioje srityje buvo skirtas finansavimas projektams, surinkusiems 82 ir daugiau balų. Pareiškėjos Paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė 2 vietą.
32. Iš skundo ir patikslinto skundo turinio nustatyta, kad pagrindiniai pareiškėjos argumentai (išdėstyti skunduose), kuriais grindžia Įsakymo dalies neteisėtumą yra tai, kad, pareiškėjos nuomone, Projektui lėšos buvo neskirtos nepagrįstai. Kvietime buvo nurodyta didesnė suma sporto renginių organizavimui (2 788 927,20 Eur), tuo tarpu Įsakymu buvo skirta tik 1 927 434,07 Eur lėšų suma. Taigi, pareiškėja skunduose iš esmės kėlė klausimą dėl nepagrįsto nesivadovavo Kvietime nurodytomis sąlygomis, t. y. kėlė ginčą dėl skundžiamos įsakymo dalies prieštaravimo Kvietimui.
33. Atkreiptina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai iš esmės praplėtė keliamo ginčo ribas, papildomai išdėstydami argumentus ir dėl galimai netinkamos eksperčių, vertinusių Paraišką, kvalifikacijos bei dėl kitų procedūrinių pažeidimų – nepakankamas (ar visiškas nebuvimas) skiriamo balo pagrįstumas.
34. Minėta, kad Kvietime (patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d.) buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Kvietime, be kita ko, paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodoma, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“.
35. Pagal Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 priedą Ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat pagal šio įstatymo 3 priedą Ministerijai buvo skirta 21 408 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti.
36. 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-430, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau 12 straipsniu taip pat pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti ir skirta 14 986 000 Eur. Vadinasi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai buvo 6 422 000 Eur sumažintos (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskiriamos lėšos Sporto rėmimo fondui.
37. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsniu, biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą.
38. Įvertinus aptartas teisės normas, darytina išvada, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma Švietimo mainų paramos fondo administruojamoms 1–4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių sporto renginių organizavimo srityje sudaro 1 952 301,15 Eur (kurioje Paraišką teikė ir pareiškėja). Pagal skundžiamo Įsakymo 1 priedą finansuojamiems 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Taigi, įvertinus 24 867,08 Eur lėšų likutį Sporto renginių organizavimo srityje (1 952 301,15 Eur – 1 927 434,07 Eur), pritartina atsakovės pozicijai, kad finansuoti pareiškėjos Projektą, kuriuo prašoma skirti 178 720,58 finansavimą, objektyviai nėra jokių galimybių (nepakanka lėšų).
39. Nors pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus Valstybės biudžeto įstatymą, vėlesnis biudžeto patvirtinimas negalėjo įtakojo Kvietime nurodytų sumų, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga bei nurodė Ministerija, Kvietime nurodytas žodis „preliminariai“ jau buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti pakeisti lėšų Fonde dydį. Tai reiškia, kad lėšų, esančių Fonde, dydis galėjo keistis patvirtinus metų valstybės biudžetą. Minėta, kad valstybės biudžeto keitimas reglamentuotas Konstitucijos nuostatomis, o pareiškėja, įvertinusi šią aplinkybę, turėjo prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Apie tai, kad galimai galėtų būti sumažintos Fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki patvirtinant Kvietimą (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas 41 Seimo nario pasiūlymas) ir klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Vėlesni biudžeto pakeitimai buvo susiję būtent su 2021 metais. Esant tokiai viešai informacijai bei tai, kad Kvietime buvo nurodyta, kad skirtinos sumos yra preliminarios, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos negalėjo sukurti teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl Įsakymo dalies neatitikimo Kvietimui ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo.
40. Pareiškėja nors ir nurodė, kad jai abejones sukėlė eksperčių, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais svariais įrodymais nepagrindė. Liudytojos teismo posėdžio metu pagarsino turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs už paraiškų vertinimą atsakingas Švietimo mainų paramos fondas. Liudytojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis ir tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos nekilo. Tuo labiau, kad, kaip liudytojos nurodė teismo posėdžio metu, atitinkamos kvalifikacijos bėgimo sporto srityje nereikėjo turėti. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, turinčių pagrindą abejoti liudytojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, todėl teismas neturi pagrindo šių pareiškėjos abejonių vertinti kaip pagrįstų. Tuo labiau, kad abejonės dėl liudytojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau abstrakčiais pagrindais.
41. Pareiškėja Įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad Paraiškos vertinimo rezultatai (skiriami balai) nėra aiškiai atskleisti (ar visai nepakomentuoti).
Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytoja Vaida Puodžiūnienė, atskiro elemento pakomentavimas ir reiškia vieno skyriaus bendrą pakomentavimą. Taigi, kaip nurodė liudytoja, vertininant paraiškas atskiras balo komentavimas nenurodomas, o pateikiama bendra vieno skyriaus išvada.
42. Iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Kita vertus, pareiškėjos atstovų šiuo aspektu išdėstyti prieštaravimai, nepateikiant konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, nelaikytini įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio prasme, t. y. pareiškėjos atstovų teismo posėdžio metu nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jų įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjos atstovai, nesutikdami su kai kuriuo ekspertiniu įvertinimu (balu), išsamių ir argumentuotų prieštaravimų nepateikė. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (Paraiškos vertintojos) patvirtino, kad vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į visą turimą medžiagą, tuo metu rinkoje esančias kainas, siekiant kuo efektyviau ir ekonomiškiau įvertinti prašomas skirti lėšas. Pareiškėja, nesutikdama su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.
43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
44. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad Ministerijos veiksmuose neteisėtumo nėra nustatyta. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas visoje apimtyje, todėl pareiškėja neturinti teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.